Utenos apylinkės teismo sprendimas

Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Turėdamos sutartinių santykių abi sutarties šalys privalo ne tik bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), bet ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pareigos bendradarbiauti pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Pacta sunt servanda principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja abi sutarties šalis, kilus pavojui, kad sutartis nebus įvykdyta, šalinti kliūtis sutartam tikslui pasiekti.

Ieškovės teigimu, pagal Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros – Isajevos (duomenys neskelbtini) patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ji, atstovaudama savo motiną G. J., t. y. veikdama užsakovės vardu, su atsakove G. L. įmone 2018-11-06 sudarė žodinę projekto rengimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo parengti II grupės nesudėtingą (iki 80 kv. m. bendro ploto), statinį, atlygis – (ieškovės teigimu, 17 Eur, atsakovės – 30 Eur už kv. m.). Atsakovė pripažįsta faktą, kad rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. 2020-07-24 el. laiške ieškovė atsakovei buvo nurodžiusi, kad: „ <...> neatiduodate pasirašytos mano sutarties „egzempliorio“ dėl paslaugos suteikimo ir jų oficialaus nutraukimo<...>“, be to, 2020-07-14 laiške ieškovė nurodė, kad projektavimo paslauga buvo preliminariai užsakyta 2018-11-06. Atsakovės teigimu, su ieškove buvo aptarti pageidavimai, poreikiai, planuojami tolimesni veiksmai, 2018-11-06 įmonei buvo suteiki įgaliojimai atstovauti ieškovės interesus visose valstybinėse ir savivaldybės institucijose, įgaliotojos vardu pasirašyti prašymus reikalingus specialiųjų architektūros bei specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimui, prisijungimo sąlygų išdavimui bei statybą leidžiančio dokumento išdavimui gyvenamosios paskirties (vieno buto namo) statybos projekto parengimui. Be to, ieškovė atsakovei pateikė geodezinį sklypo planą, sklypo kadastro pažymėjimą, sklypo topografinį planą ir įgaliojimą. Atsakovės teigimu, projekto parengimo sąlygos buvo aptartos ir suderintos žodžiu, statinys būtų buvęs statomas (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal žodinę Sutartį, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, atsakovės atliktini projektavimo darbai buvo susiję su techninio projekto parengimu bei statinio statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo – gavimu bei pateikimu ieškovei, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad Sutartis buvo orientuota į tam tikrą darbų rezultatą – techninių dokumentų parengimą ir tų dokumentų perdavimą ieškovei, tai atitinka projektavimo darbų rangos sutarties sampratą ir reiškia, kad šioje dalyje susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, numatyti specialiosiose teisės normose (CK 6.700 – 6.704 straipsniai). Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Taigi ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Tais atvejais, kai šalys projektavimo rangos sutartyje nustato šalies pareigą, tačiau neaptaria šios prievolės įvykdymo tvarkos ir terminų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo, atsižvelgdama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairai tikslui pasiekti bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1, 3 dalys, 6.200 straipsnis, 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis 1 dalis). Valstybės pripažįstamas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu sutarties šalių teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalių procesiniai dokumentai, šalių dalykinį susirašinėjimą patvirtinantys įrodymai labiau patvirtina šalių Sutartį buvus sudarytą žodžiu. Sutarties sąlygas, susijusias su projektavimo darbų atlikimo terminu, kaina, kitomis sąlygomis, šalys aiškina skirtingai, tačiau ginčo tarp šalių dėl to, jog Sutartis nepasibaigė tinkamu įvykdymu, nėra, nei viena iš šalių Sutartį toliau vykdyti nepageidauja. Ieškovė procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad atsakovė nebendradarbiavo, vilkino darbus, ir būtent tai buvo jos atsisakymo nuo Sutarties pagrindas. Atsakovė tvirtina, kad projektavimo darbai buvo atliekami, vėliau buvo sustabdyti dėl paskelbto karantino, o juos tęsti nebuvo įmanoma, nes ieškovė nepateikė reikiamos informacijos. Pateikti susirašinėjimą el. paštu patvirtinantys įrodymai labiau leidžia daryti išvadą, kad ne atsakovė, o ieškovė nuolat domėjosi Sutarties vykdymu, kad atsakovė nereikalavo, kad ieškovė pateiktų kokią nors informaciją, kurios nebuvimas būtų kliudęs jai atlikti projektavimo darbus, el. paštu nesiuntė dokumentų, nekvietė susipažinti ir kitaip neinformavo ieškovės apie atliekamus darbus. Ieškovė, remdamasi nepateisinamai ilgai nevykdoma Sutartimi, jau nuo 2020 m. liepos ne kartą prašė arba pateikti parengtus dokumentus, nors 300 Eur avanso sumai, arba grąžinti visą sumokėtą avansą.

CK nuostatose, reglamentuojančiose sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius (CK 6.217–6.222 straipsniai), nenustatyta, kokia forma sutarties šalis, nesutinkanti su sutarties nutraukimo padarinių taikymu, gali įrodinėti, kad ji sutarties nepažeidė. Teismai laikosi tokios praktikos, kad tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovės reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nes, minėta, šalys neketina Sutartį toliau vykdyti.

Atsakovei įvairios paskirties techninių darbo projektų rengimas yra verslas, taigi jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad verslininkas, specializuodamasis tam tikroje darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.

Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702, 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, priteisiant atliktų darbų kainą įvertinama, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra pagrindas projektavimo darbams atlikti. Projektuotojas (rangovas) privalo patikrinti užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Rangovas negali keisti užduoties be užsakovo sutikimo (CK 6.701 straipsnio 2 dalis, 6.223 straipsnio 1dalis). Rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis netinkama (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad iki atsakovei pradedant vykdyti Sutartį, ieškovė, kaip nurodė atsakovė, pateikė dokumentus: įgaliojimą atstovauti ieškovės interesus visose valstybinėse ir savivaldybės institucijose, įgaliotojos vardu pasirašyti prašymus reikalingus specialiųjų architektūros bei specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimui, prisijungimo sąlygų išdavimui bei statybą leidžiančio dokumento išdavimui gyvenamosios paskirties (vieno buto namo) statybos projekto parengimui, geodezinį sklypo planą, sklypo kadastro pažymėjimą, sklypo topografinį planą ir įgaliojimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad projekto parengimo sąlygos buvo aptartos ir suderintos su ieškove žodžiu. Nors ieškovė nurodė, kad pasirinko jau paruoštą architektų vizualizaciją bei namo planą 2 variantais, paskui pasirinko trečią variantą, jį atsakovei pasiūlė 2019-01-29, tačiau kategoriškai neigė atsakovės teiginius apie tai, kad ji buvo supažindinta ir matė rengiamą projektą, kitus dokumentus, kad su ja buvo derinami kokie nors sprendiniai.

Atsakovei neturint ir nepateikus jokio rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti jos nurodytas aplinkybes apie ieškovės supažindinimą su rengiamais dokumentais ar atliekamais veiksmais, daroma išvada, kad nėra įrodymų, jog atsakovė savo žinioje turėjo ieškovės pateiktą techninę užduotį, kuri yra statytojo patvirtintas dokumentas (Statytojo techninė specifikacija), kuriame nurodoma visa projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Sutarties tikslas, nesant pateikta užduoties raštu, turėjo būti pasiektas darant sprendinių brėžinius pagal žodžiu pateiktus užsakovo pageidavimus, tam būtina sąlyga buvo šalių bendradarbiavimas. Tokias pareigas šalims gali numatyti ne tik Sutartis, bet ir CK 6.200 straipsnio 2 dalis, bet ir specialiosios teisės normos – 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.704 straipsnio 3 punktas.

Yra pagrindas laikyti nustatytu, kad, nors atsakovė, jos teigimu, laikotarpiu nuo 2018-11-06 iki 2019-01-30 parengė žemės sklypo situacijos planą, o pagal 2023-08-07 papildomai pateiktus įrodymus - gyvenamojo namo projekto situacijos planas buvo sukurtas 2019-02-14, dokumentus pateikė Energijos skirstymo operatoriui (ESO) ir pačiai ieškovei, kreipėsi į savivaldybę su prašymu išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir suteikė ieškovei ne mažiau kaip 3 konsultacijas, tačiau neturi įrodymų, kad ieškovė pritarė jos veiksmams ir sprendiniams, priešingai, ieškovei susidarė įspūdis, kad atsakovė iš viso nepradėjo Sutarties vykdyti, nes nuolat siuntė pranešimus, kad nevykdo veiklos.

Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo dokumentų turinio, ieškovė el. laišku 2020-04-11 teiravosi dėl projekto, nurodė, kad nepavyksta susisiekti, klausė, ar imsis jos projekto, nes ketina po karantino „atsivežti pirtį“, nori žinoti, kur nuotekos, kur namo ribos, kad jai trūksta informacijos, ką jai daryti, ar planuoja imtis jos projekto, ar atidėlios, kiek laiko, ką darys; 2020-04-15 atsakovė pranešė, kad ryšium su epidemija įmonės veikla sustabdyta; laišku 2020-07-14 ieškovė prašė įvykdyti paslaugą, kuri preliminariai užsakyta 2018-11-06, pateikti dokumentus, brėžinius arba grąžinti avansą; 2020-07-24 ieškovė el. paštu nurodė, kad nepavyksta susisiekti telefonu, kad galėtų būti pateikti arba brėžiniai vietoje sumokėto 300 Eur avanso, arba grąžintas avansas; 2020-07-28 ieškovė el. laišku klausė, kodėl nepavyksta susisiekti telefonu, kad nuo 2020-07-01 ignoruoja prašymus, geranoriškai negrąžina brėžinių arba sumokėto avanso; 2020-07-29 buvo gautas atsakymas, kad atsakovės veikla sustabdyta iki 2020-09-30.

Vadovaujantis CK 6.217 – 6.218, 6.644 – 6.671, 6.658 straipsnio 2-3 dalių nuostatomis, įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai buvo pagrindas ieškovei nuspręsti, kad atsakovė Sutartį vykdo netinkamai, todėl ieškovė turėjo pagrindą Sutarties atsisakyti. Jau minėta, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės neapsisprendimą dėl projektavimo darbų, nepranešimą tam tikros informacijos ar kokį nors kitokį kliudymą Sutartį vykdyti (CK 6.206 straipsnis, 6.661 straipsnio 1 dalis).