Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajam M. S., nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 2018 m. liepos 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmę atlikęs, 2019 m. sausio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent: 2021 metų liepos 3 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, peržiūrėjęs nukentėjusiojo A. M. telefone esančių kontaktų sąrašą, rado įvestą A. M. banko kortelės PIN kodą ir iš A. M. priklausančio telefono dėklo paėmė ir laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 metų liepos 20 dienos, kol nukentėjusysis A. M. banko kortelę užblokavo, neteisėtai su savimi laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – banko kortelės PIN kodą, šiais veiksmais jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, jis neteisėtai atliko daugiau kaip vieną finansinę operaciją viena svetima elektronine mokėjimo priemone panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: 2021 m. liepos 3 d. 20.36 val., (duomenys neskelbtini) esančiame „Perto“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), įdėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į terminalą, bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, išgrynino 100 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 3 d. 20.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), įdėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į terminalą, bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, išgrynino 500 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 4 d. 18.38 val., AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įdėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą, bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, išgrynino 100 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 4 d. 16.44 val., (duomenys neskelbtini) esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), įdėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į terminalą, bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, išgrynino 30 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 6 d. 10.01 val., (duomenys neskelbtini), esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), įdėdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į terminalą, bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, išgrynino 50 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. liepos 6 d. 09.59 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre neteisėtai panaudodamas A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvesdamas kortelės PIN kodą, taip save bankui pateikdamas kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų naudotoją, atsiskaitė už 25,49 eurų vertės prekes.

Be to, jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: 2021 m. liepos 3 d. 20.36 val., 2021 m. liepos 3 d. 20.35 val., 2021 m. liepos 4 d. 16.44 val., (duomenys neskelbtini) esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. liepos 4 d. 18.38 val., AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 6 d. 10.01 val., (duomenys neskelbtini), esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. liepos 6 d. 09.59 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre, pateikė neteisėtai laikomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedė jos PIN kodą, taip save pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie AB SEB bankas informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2021 m. liepos 3 d. 20.36 val., 2021 m. liepos 3 d. 20.35 val., 2021 m. liepos 4 d. 16.44 val., (duomenys neskelbtini) esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. liepos 4 d. 18.38 val., AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. liepos 6 d. 10.01 val., (duomenys neskelbtini), esančiame „Perlo“ terminale, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. liepos 6 d. 09.59 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - A. M. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, taip save pateikdamas kaip teisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų naudotoją, savo reikmėms išgrynino ir išleido 805,49 eurus, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. M. 805.49 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

- iš AB SEB banko gauta nukentėjusiojo A. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų išklotine laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d., iš kurio matyti, kad iš nukentėjusiojo banko sąskaitos atsiskaitant banko kortele buvo pagrobta 805,49 eurų. Taip pat, iš nukentėjusiojo banko sąskaitos buvo išskaičiuoti komisiniai atlyginimai bankui, 2021 m. liepos 22 d. išskaičiuotas naujos kortelės išdavimo mokestis (t. 1, b. l. 80-91);

- 2021 m. liepos 30 d. gautu SEB banko atsakymu su asmens, kuris 2021 m. liepos 4 d. 18 val. 38 min., išsigynimo pinigus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuotraukomis. Nuotraukose užfiksuotas M. S., kurio atvaizdas yra byloje esančiuose dokumentuose - informacijoje apie pretendentą paieškos rezultatuose (t. 1, b. l. 62-66);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. B. parodymais, kur ji parodė, kad dirba A. J. įmonėje, maisto prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 4 d. ji dirbo kartu su kolegė D. B.. Tą dieną pavakaryje atėjo iš matymo pažįstamas M. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jis paklausė, ar galės išgryninti iš banko kortelės 600 eurų, per „Perlo“ terminalą. Tą vakarą pinigų kasoje buvo ir jos sutiko. Minėtam asmeniui įstačius banko kortelę į terminalą ir jam surinkus apsaugos PIN kodą, išmokėjo 500 eurų, paskui dar 100 eurų, kadangi terminalas vienu sykiu išmoka 500 eurų didžiausią sumą. Kas tiksliai aptarnavo minėtą vaikiną, ji gerai neprisimena. Joms su kolege buvo keista, iš kur pas minėtą bedarbį asmenį tiek pinigų. Pasiėmęs minėtą pinigų sumą minėtas asmuo išėjo šypsodamasis iš parduotuvės (t. 1, b. l. 48-49);

Dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

BK 214 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už keletą alternatyvių veikų disponuojant elektronine mokėjimo priemone, tarp jų – už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų įgijimą ir laikymą. Teismų praktikoje yra laikoma, kad pagal sutartį teisė naudotis elektronine priemone suteikiama tik elektroninės mokėjimo priemonės turėtojui, kito asmens elektroninės mokėjimo priemonės ar jų naudotojų tapatybės duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninių mokėjimo priemonių ar jos naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys priklauso kitiems asmenims.

BK 215 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto-jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Informacinė sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir įvykdo operaciją, jei yra tinkamai surinkti sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų, jis pateikia operacinei sistemai save, kaip kitą asmenį, turintį tokią teisę, ir tokiu būdu suklaidina elektroninę sistemą. Prisijungimas prie elektroninės informacinės sistemos be teisėto pagrindo ir leidimo pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio1 dalį. Informacinė sistema (nusikaltimo dalykas) - techninių ir programinių priemonių visuma, naudojama informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Šio nusikaltimo (BK 198¹ straipsnis) objektas - informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas (konfidencialumas). Tuo tarpu BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas - elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. BK 198¹ straipsnyje numatytu nusikaltimu pažeidžiamos informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat konfidencialiai disponuoti elektroniniais duomenimis.

Pagal BK 198¹ straipsnį atsakomybę užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (be savininko ar teisėto valdytojo leidimo), prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Pažymėtina, kad prisijungimas pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bus ne tik tuomet, kai įsibrovimas yra techninio pobūdžio (panaudojant specialius įrenginius, kompiuterines programas), bet ir kai sistema yra pažeidžiama naudojant ne savo slaptažodį, prisistatant kitu vartotoju ir naudojant svetimus kodus (procedūrinis pažeidimas). Ir vienu, ir kitu atveju asmuo neteisėtai prisijungia prie elektroninės informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. S. visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Kad kaltinamasis M. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jo paties kaltės visiško pripažinimo bei parodymų patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, tai yra ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų V. B. ir D. B. parodymai, duomenys pateikti iš AB SEB banko, t. y. nukentėjusiojo A. M. banko sąskaitos išrašas bei fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas asmuo išgryninantis pinigus iš nukentėjusiojo banko kortelės, kurioje užfiksuotas M. S., bei kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamasis žinodamas, jog elektroninė mokėjimo priemonė priklauso ne jam, o kitam asmeniui, būtent nukentėjusiajam A. M., ją panaudojo atsiskaityti už įsigytas įvairiausias prekes bei išgrynino pinigines lėšas bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų turėtojo savininko sutikimo, taigi – neteisėtai. Viso 6 kartus panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis buvo atsiskaitoma už prekes bei išgryninti pinigines lėšas, tokiu būdu padarant žalą teisėtam elektroninės mokėjimo kortelės savininkui, t. y. A. M.. Tai byloje patvirtina pateikti išrašai iš AB SEB banko bei foto lentelės, kuriose užfiksuotas kaltinamasis M. S..

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. S. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus ir panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą ir jos duomenis, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei apgaule įgijus svetimą turtą, ir todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos keturios baigtinės veikos, iš kurių du nesunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 215 straipsnio 1 dalis), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog M. S. anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 100-103, 105-108), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 109-112), nedirbantis (t. 1, b. l. 117), nusikalstamų veikų padarymo metu registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 118), nevedęs, tačiau turintis mažametį vaiką (t. 1, b. l. 96), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 116), atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, mano, kad kiekvienu atveju tikslinga paskirti kaltinamajam atitinkamų BK straipsnių, numatančių atsakomybę už įvykdytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą bausmės rūšį - areštą, bausmės dydį nustatant didesnį nei numatytas arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo požiūriu, tokios bausmės bus proporcingos tiek padarytoms veikoms, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia ir įvertina tai, kad jo nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nesukėlė ir truko trumpą laiko tarpą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. M. S. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. padarė du apysunkius nusikaltimus, bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 6 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, t. y. susirasti darbą, taip pat maksimaliai užtikrins, kad M. S. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei dėtų pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Kaltinamajam M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 25 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 130-134).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškė 823,99 eurų dydžio civilinį ieškinį, dėl turtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad 823,99 eurų – tai patirtų nuostolių suma (t. 1, b. l. 44).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. M. sukėlė nepatogumus bei padarė turtinę žalą, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiajam A. M. priteistina 823,99 eurų turtinė žala, kadangi ji atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 63 (šešiasdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį paskirta bausme apimant bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir M. S. paskirti subendrintą bausmę – 63 (šešiasdešimt tris) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti sumažintą 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, M. S. paskirtos 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, taikant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. S. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 5.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. S. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. S. priteisti A. M. 823,99 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 99 centus) turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.