Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-137-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
A5.-137-224/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00035-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-137-224/2018Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00035-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 6.1; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui A. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, neteista, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdama darbdave – (duomenys neskelbtini) direktore, 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė sąlygas ir leido S. V. (duomenys neskelbtini) dirbti odontologės darbą, nesudariusi su S. V. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė R. K. paskirti administracinę nuobaudą – straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. su jai inkriminuotu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog viskas taip gavosi dėl nesusikalbėjimo. 2017 m. lapkričio 14 d. pati ji darbe nebuvo, nors turėjo būti. Minėtą dieną S. V. turėjo atvykti apsižiūrėti. Nurodė, jog 40,00 Eur buvo ne atlygis už darbą, o atsiskaitymas už atvykimą. Teismo prašė skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pabrėžė, jog yra dar jauna, trūksta patirties ir tai lėmė administracinio nusižengimo padarymą.

Tai, jog R. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 3).

Šalies argumentai

R. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos teismo posėdžio metu jos pateiktam paaiškinimui (b. l. 5).

S. V. 2017 m. gruodžio 7 d. rašytinis pranešimas dėl nelegalaus darbo, kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 14 d. ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gydytojos-odontologės pareigose, tačiau su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Dėl darbo sąlygų ji tarėsi su bendrovės direktore R. K.. Darbos sutarties su ja nesudarė, motyvuojant bandomuoju laikotarpiu. Už darbą jai žadėjo mokėti minimalų atlyginimą bei priedą už apyvartą (b. l. 6).

Šalies argumentai

S. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog 2017 metų rugsėjo mėnesį internetiniame tinklalapyje ji rado skelbimą, kad Alytuje reikalingas odontologas. Ji paskambino skelbime nurodytu telefonu numeriu. Ji bendravo su direktore R. K., kuri suteikė visą informaciją apie darbo pobūdį ir sąlygas. Jos buvo susitikę ir dar kartą aptarė visas darbo sąlygas. Jos susitarė, kad į darbo vietą ji atvyks 2017 m. lapkričio 14 d. Kaip ir sutarė, į darbą ji nuvyko 2017 m. lapkričio 14 d., ten ją pasitiko administratorė, kuri ją nuvedė į stomatologijos kabinetą ir parodė darbo vietą. Tą darbo dieną jai buvo paskirti 4 pacientai ir ji dirbo iki 19.00 val., tačiau direktorės tą dieną ji nematė. Tą pačią dieną ji paskambino direktorei R. K., kuri paklausinėjo, kaip sekėsi darbas ir paprašė, kad ji dar toliau taip pasibandytų ir padirbtų iki Kalėdų. R. K. nedavė jai jokios sutarties. Ji suprato, jog R. K. nenori su ja sudaryti darbo sutarties ir nori, kad ši dirbtų nelegaliai. Kadangi ji norėjo turėti visas socialines garantijas, todėl nesutiko toliau nelegaliai dirbti R. K. klinikoje. 2017 m. lapkričio 27 d. ji pranešė R. K., kad nedirbs jos klinikoje, kadangi ji susirado darbą kitoje vietoje. Kodėl su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ji nežino. 2017 m. gruodžio 6 d. R. K. už darbą jai pervedė 40,00 Eur, pavedime nurodė „papildymas“ (b. l. 7).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 51 matyti, jog 2017 m. gruodžio 6 d. R. K. iš savo banko sąskaitos pervedė 40,00 Eur į S. V. banko sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta – „papildymas“ (b. l. 9).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apdraustųjų darbuotųjų sąrašas, tarp kurių nėra jokių duomenų apie S. V. (b. l. 10).

Elektroninių laiškų kopijos, iš kurių matyti R. K. ir S. V. (buvusi R.) susirašinėjimas, kuris susijęs darbo sąlygų derinimu bei atsiskaitymu (b. l. 11 – 15).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. K., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti S. V. ir tuo padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000,00 Eur iki 5 000,00 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Nagrinėjamu atveju R. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. R. K. neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, visas baudas sumokėjusi bei tokio pobūdžio nusižengimą ji padarė pirmą kartą (b. l. 17, 18 – 20). R. K. ištekėjusi, dirbanti. Byloje daugiau nėra jokių R. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Be to, nelegalus darbas R. K. vadovaujamoje bendrovėje truko trumpą laiką – vieną dieną. Taigi vertinant R. K. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jai paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėjas Jonas MalinauskasPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18076896242.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.