Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-20 · Administracinė byla Nr. eI2-1155-860/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
eI2-1155-860/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03586-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Saulius Jakaitis (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
V. B.
Advokatai
Dmitrijus Bogdanovas, Andrejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1155-860/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. B. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. valstybės naudai 35,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,56 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 40,31 Eur.

Nurodo, kad atsakovui Tarnybos 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1951-10844 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-l 8-T-2333-12481 (toliau – ir Sprendimas 2) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-19237-1080/2018, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; atsakovui antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai Dmitrijus Bogdanovas ir Andrejus Tiščenko. Pagal šių advokatų pateiktus duomenis apie teiktą atsakovui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, Tarnyba, be kita ko, apskaičiavo atsakovui skirtą mokėti sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Atsakovas turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. nuo 71,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; tai sudaro 35,75 Eur. Tarnyba du kartus dėl kiekvienam advokatui apskaičiuotų ir išmokėtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (iš viso keturis kartus) siuntė pranešimus apie pareigą apmokėti 50 proc. minėtų išlaidų, tačiau atsakovas iki 2020 m. lapkričio 3 d. šių išlaidų nesumokėjo. Dar nurodo, kad atsakovui keturi pranešimai buvo siųsti registruotais laiškais, tad tai sudaro papildomai 4,56 Eur išlaidų, jas taip pat prašo priteisti iš atsakovo.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl įmokos už atsakovui V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo bei valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 27 d. pateikė Tarnybai prašymus suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-19237-1080/2018, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

5. Tarnyba Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Atitinkamai minėtais sprendimais V. B. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirti advokatai Dmitrijus Bogdanovas ir Andrejus Tiščenko.

6. Byloje taip pat nustatyta, kad advokatas D. Bogdanovas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-19237-1080/2018, įrodymams rinkti skyrė 3,5 val.

Pagal advokato A. Tiščenko pateiktas ataskaitas nustatyta, kad jis, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui minėtoje civilinėje byloje, konsultacijai skyrė 1 val., pasiruošimui – 2 val., susipažinimui su byla – 2 val., pareiškimui surašyti – 3 val. Iš viso advokatas Andrejus Tiščenko skyrė 8 val. Tačiau Tarnyba nustatė, kad advokato Andrejaus Tiščenko faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 24.3.5 punkte nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką; advokatas nepateikė prašymo dėl papildomo užmokesčio ir faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas nėra patvirtintas antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu. Todėl užmokestis skaičiuotas pagal Taisyklių 24.3.5 punkte (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas) nustatytą stadijai skirtą laiką – 2 val.

Taigi, už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui atitinkamai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas 45,50 Eur užmokestis, o advokatui Andrejui Tiščenko – 26,00 Eur užmokestis.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl minėtų sumų skaičiavimo, tad teismas plačiau šio klausimo nenagrinėja.

7. Minėta, kad Sprendimais 1 ir 2 atsakovas buvo atleistas tik 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai reiškia, kad jis turi sumokėti likusią dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 50 procentų nuo 71,50 Eur (45,50 Eur + 26,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 35,75 Eur.

8. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas (nagrinėjamu atveju atsakovas) apmoka 50 procentų apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą; Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą; jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

9. Byloje nustatyta, kad Tarnyba pranešimais net keletą kartų dėl kiekvienam advokatui apskaičiuotų ir išmokėtų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (iš viso keturis kartus) informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (50 proc.), t. y. 35,75 Eur. Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti minėtą pinigų sumą už teiktą antrinę teisinę pagalbą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtas išlaidas per Tarnybos nustatytą terminą būtų apmokėjęs; atsakovas šių išlaidų nėra apmokėjęs iki pat šiol.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos reikalavimas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 35,75 Eur sumą – yra pagrįstas.

11. Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,56 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2020 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo Nr. (12.31) FS-2596, 2020 m. birželio 25 d. pranešimo Nr. (12.31) FS-1968, 2018 m. spalio 29 d. pranešimo Nr. (2.26) NO02-8236 bei 2020 m. balandžio 14 d. pranešimo Nr. (12.31) FS- 956 siuntimo atsakovui išlaidos. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras Nr. 0068882, Nr. 0071233, Nr. 0046687 ir Nr. 0066761.

12. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu priimti Sprendimai dėl 50 proc. civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 proc. šių išlaidų turės padengti pats atsakovas. Iš prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad 50 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 35,75 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovo nepateikta.

Be to, prašyme nenurodytas joks teisinis papildomų sumų priteisimo pagrindas.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ, įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,56 Eur išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą.

Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Pagal ABTĮ, bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenustato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, nustatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas).

Pastebėtina, kad viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis) ir ABTĮ nenustato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

14. Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos taip pat negali būti grindžiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nes jos pagrindinis reikalavimas yra pateiktas remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o ne CK normomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės taikymą.

15. Taigi, pareiškėjos reikalavimas priteisti 4,56 Eur yra nepagrįstas, tad jis negali būti tenkinamas.

16. Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą patenkinti tik iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo V. B. 35,75 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 75 ct) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis