- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- Iv-98-554/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01167-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Atsakovas
- A. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Tautvydas Tomkaus
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. 4606,08 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Biudžeto sandaros įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, bei Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 2008-03-03 sprendimu Nr. TS-27, 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims (šie teisės aktai viešai paskelbti interneto svetainėje www.aratc.lt., taip pat WWW.birstonas.lt). Nuo 2008-10-01 Birštono savivaldybė įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 20 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai - tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti minėtą vietinę rinkliavą, nes yra nekilnojamojo turto (statinių), esančio Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui 4606,08 Lt privalomos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota Nuostatų 10-12 p. nustatyta tvarka.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 57-59) atsakovas nurodė, taip pat jis bei jo atstovai paaiškino teismo posėdžių metu, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra naudojamas pagal paskirtį, jokių atliekų faktiškai neatsiranda, todėl negali būti skaičiuojami jokie mokesčiai. Be to, visuotinai taikomas proporcingumo principas reikalauja, kad negalima situacija, jog atskiri atliekų turėtojai padengtų išlaidas, kurios akivaizdžiai neproporcingos dėl jų turimo turto naudojimo specifikos galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Europos sąjungos ir nacionalinės teisės aktai nedraudžia nustatyti vietinės rinkliavos mokestį pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį. 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 p. įtvirtina galimybę reikalauti mokesčio be jokios sutarties su paslaugos gavėju ir prieš jo valią. Teisinis reglamentavimas sudaro galimybę Birštono savivaldybės tarybai Nuostatuose įtvirtinti galimybę mokėti rinkliavą pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį.
Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas visiškai.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip - savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 - 2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. To pasėkoje teismas daro išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1 - 2 p., 16 str. 2 d., Birštono savivaldybės tarybos 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Nuostatų 4 p., 5 p., 13 p., 14 p., 17 p., 18 p., 19 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis visiškai nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę (priduoti perdirbimui atliekas), o ne gauti atitinkamas paslaugas (šiukšlių išvežimo), privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 apygardų administraciniams teismas imperatyviai išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai duoda pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu ar turimu atliekų kiekiu (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat imperatyviai akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, nes ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. To pasėkoje aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (ABTĮ 13 str., 20 str., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Rinkliavų įstatymo 3 str. apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 p. nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. reikalavimais savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms visoms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Kaip jau buvo paminėta, pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija visoje atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. To pasėkoje Birštono savivaldybės taryba 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90 ir patvirtino Nuostatus (b.l. 50-54). Nuostatų normų sisteminė analizė patvirtina, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo (turi pareigą) mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto (statinių) ploto (b.l. 19, 30, 33). Pagal Nuostatų 13 p., 14 p., 15 p. įtvirtintas elgesio taisykles pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (ABTĮ 57 str.).
Atsakydamas į atsakovo atsiliepimo bei prašymų (b.l. 73-79, 89-94) argumentus teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis reglamentavimas institucijoms (savivaldybės tarybai) nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį (arba deklaruojamą), bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)). Akcentuotina ir tai, jog sprendžiant iškilusį ginčą šioje administracinėje byloje, ypatingai svarbi aplinkybė, jog darant galutines procesines išvadas šioje administracinėje byloje, turi būti vadovaujamasi imperatyvia nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-208/2013, 2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-284/2013 ir t.t.). Vertinant ginčo situaciją kitaip, akivaizdžiai bus pažeistos aukščiau paminėto teisinio reguliavimo nuostatos, nes keisti LVAT suformuotą administracinių teismų praktiką bei akivaizdžiai per plačiai interpretuoti įstatymų leidėjo valią nėra jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Birštono mieste, savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 p. turinį jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Šašlykinės pastatas, Prekybos pastatas, Parduotuvės pastatas. Pareiškėjas privalo rūpintis savo turtu – šalinti atsiradusius defektus dėl gamtinio poveikio, atlikti konservacijos darbus, tvarkyti aplinką aplink statinius ir pan. (b.l. 62, 63, 97, 98, 99). Šio proceso pasėkoje objektyviai ir neišvengiamai atsiranda atliekos, kurios turi būti perduotos perdirbėjui teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pateiktų Įspėjimų (b.l. 8, 9), Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b.l. 10-18) matyti, kad atsakovas, nors keletą kartų būdamas įspėtas apie būtinumą mokėti vietinę rinkliavą, visiškai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos, todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo pareiškėjo naudai (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.). Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, jog teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas kada nors būtų kreipęsis į pareiškėją arba Birštono savivaldybę ir prašęs paskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Teismui pateikti duomenys tik patvirtina, jog pareiškėjas iš viso atsisako mokėti vietinę rinkliavą (ABTĮ 57 str.). Be to, teismas taip pat ima domėn ir tai, jog LVAT 2011-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011 (Vieša sprendimų paieška – www.teismai.lt) konstatavo, kad Nuostatai, patvirtinti Birštono savivaldybės tarybos 2008-04-30 sprendimu Nr. TS-90, buvo paskelbti pasirinkus pirmąjį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos variantą - t.y. paskelbiant teisės aktą vietinėje spaudoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje yra išsamiai pasisakęs dėl Nuostatų paskelbimo ir konstatavęs, kad minėti Nuostatai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir vietinės rinkliavos mokėtojai, remiantis šių Nuostatų normomis, privalo mokėti vietinę rinkliavą (ABTĮ 13str., 20 str.). Iš to seka, kad apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą atsakovas objektyviai žinojo, tačiau apie 4 metus šios pareigos sąmoningai nevykdė (ABTĮ 57 str.).
Atsakovas ir jo atstovai teismui pateikė prašymą ištirti Nuostatus ABTĮ 16 skirsnio normų kontekste – ar Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atsakovui mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 d. įtvirtintam proporcingumo principui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad tiek apygardų administraciniai teismai, tiek LVAT eilėje administracinių bylų konstatavo, jog atskirų savivaldybių tarybų Nuostatai (šioje dalyje Nuostatų normos nustato iš esmės analogišką vietinės rinkliavos dydžio paskaičiavimo principą) Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. prieštarauja tik ta apimtimi, jog juose nėra numatyta vienintelė alternatyva – galimybė mokėti vietinę rinkliavą arba pagal deklaruojamų, arba pagal faktinį atliekų kiekį (pvz. KAAT administracinė byla Nr. I-1267-480/2011 ir kt.). Iš to seka, kad po norminių administracinių aktų ištyrimo savivaldybių taryboms atsirado pareiga tik papildyti nuostatus. Jokių kitų paminėtų norminių administracinių aktų neatitikimų teisės aktams tiek apygardų administraciniai teismai, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės nenustatė. Teismai imperatyviai nekonstatavo, jog vietinės rinkliavos mokėjimas pagal stattinių plotą prieštarauja teisės aktų nuostatoms, tačiau padarė išvadą, jog Nuostatus būtina tik papildyti alternatyviais vietinės rinkliavos paskaičiavimo būdais. ABTĮ 22 str. 1 d., 111 str. 1 d. nuostatų ir šioje administracinėje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių sisteminė analizė patvirtina, kad atsakovas nelaikytinas iš esmės tinkamu ABTĮ 22 str. 1 d. nurodytu subjektu, kuris turi procesinę teisę pateikti administraciniam teismui prašymą dėl norminio administracinio akti ištyrimo. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, nelaikė, jog Nuostatų normos pažeidžia jo teises, nes į teismą dėl savo pažeistų teisių nuo 2008-10-01 nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Priešingai, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame teigia, jog atsakovas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir, tuo pačiu, inicijavo administracinės bylos iškėlimą atsakovui, o ABTĮ nenumato administraciniame procese priešpriešinio skundo instituto. Nors LVAT 2013-02-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-254/2013 (b.l. 108-110) konstatavo, kad pareiškėjo prašymas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-846-402/2013 (TIS Liteko duomenys) atitinka ABTĮ 111 str. 1 d. sąlygas, tačiau teismas vadovaujasi ir ABTĮ 116 str. 1 d. imperatyviomis nuostatomis bei ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. reikalavimais. TIS Liteko duomenys patvirtina, kad tiek apygardų administraciniai teismai, tiek ir LVAT ištyrė eilės savivaldybių tarybų patvirtintų Nuostatų teisėtumą (pvz. Prienų, Alytaus, Lazdijų rajonų ir t.t.), tačiau savo procesiniuose sprendimuose nei vienų Nuostatų atžvilgiu netaikė ABTĮ 116 str. 2 d.. Keisti šios LVAT suformuotos praktikos ir plečiamai interpretuoti ABTĮ 116 str. 1 d. aptakią formuluotę ,,paprastai negali būti taikomas“ nėra jokio pagrindo. Interpretuoti įstatymo leidėjo valią kitaip ir, pripažinus Nuostatus prieštaraujančiais Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, netaikyti Nuostatų reikalavimų tik atsakovui, o tuo pačiu metu taikant likusiems vietinės rinkliavos mokėtojams, nėra jokio teisėto pagrindo. Priešingu atveju, visų likusių vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu jau išnagrinėtose administracinėse bylose atsirastų pagrindas svarstyti ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p., 11 p. nuostatų taikymo. Be to, terminas už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą telpa iki atsakovo oficialiai pateikto prašymo dėl norminio administracinio akto tyrimo. Tai taip pat duoda pagrindą išvadai, kad Nuostatų tyrimas VAĮ 3 str. 3 p. kontekste objektyviai nėra tikslingas (proceso greitumo, koncentruotumo, galiojimo laike principai), nes tai realiai nesukels atsakovui teisinių pasekmių už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas gavo pranešimus apie vietinės rinkliavos mokėjimą, tačiau niekada nesikreipė nei į Alytaus RATC, nei į Birštono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos skaičiavimą pagal deklaruojamą atliekų kiekį, todėl tai duoda pagrindą išvadai, atsakovas nelaikė, jog jo teisės pažeidžiamos (protingas, apdairus, teisiškai aktyvus asmuo). Atsakovo argumentai, jog jis nesukaupia jokių atliekų, nevykdo veiklos teisiškai nėra reikšmingi, nes kaip jau buvo paminėta, vietinė rinkliava netapatinama su teikiama paslauga CK normų kontekste. Nuostatų 5 p. vietinės rinkliavos mokėjimą betarpiškai sieja tik su turimo (valdomo, naudojamo, disponuojamo) nekilnojamojo turto plotu (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 4606,08 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus šešis litus 08 cnt.) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2012-09-30.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.