- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- I-4731-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 27-28) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-06-20 iki 2019-01-22 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, neužteko spintelių, dienos metu iš pareiškėjo būdavo atimama patalynė, maudytis buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių. Be to, nebuvo sudarytos sąlygos apsikirpti higieniškoje aplinkoje. Uždarosios zonos nuteistieji buvo kerpami koridoriuje, o ne kirpykloje, nebuvo leidžiama kirptis bet kada, kai kildavo poreikis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo gąsdinamas, terorizuojamas ir mušamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, kurie atvykdavo kas antrą dieną. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos sutrikimais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-13) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam kaliniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Patalynė kamerose kalintiems nuteistiesiems išduodama tik miego laikui, kaip numato teisės aktai. Drausmės grupėje kalintiems nuteistiesiems užimtumas yra ribojamas pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Uždarojoje zonoje nuteistieji kerpami atskiroje patalpoje, atitinkančioje higienos normos reikalavimus. Kirptis pareiškėjas buvo vedamas pagal patvirtintą grafiką. Pravieniškių PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje nebuvo gautas nei vienas pareiškėjo skundas dėl netinkamų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-06-20 iki 2019-01-22.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl gyvenamojo ploto normos.
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 11, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 10, Nr. 15 Nr. 13 ir Nr. 2, šių kamerų plotai buvo nuo 7,61 kv. m iki 16,38 kv. m, jose pareiškėjas gyveno vienas arba su ne daugiau kaip 2 asmenimis, taigi, jam teko nuo 4,10 kv. m iki 16,38 kv. m ploto (b. l. 19-20). Pažymėtina, kad atsakovės atstovo pateiktoje Saugumo valdymo skyriaus pažymoje užfiksuota informacija apie tikslų ginčo kamerose buvusių asmenų skaičių paneigia deklaratyvius pareiškėjo argumentus, jog kameroje Nr. 10 buvo kalinami keturi asmenys. Vis dėlto, net ir padalijus šios kameros plotą iš pareiškėjo nurodomo nuteistųjų skaičiaus, minimalaus ploto norma nebūtų pažeista (15,66 kv. m / 4 = 3.9 kv. m vienam asmeniui).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl minimalios ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo.
Dėl patalynės paėmimo.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl dienos metu paimamos patalynės yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl šioje dalyje neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nekonstatuotini.
Dėl spintelių įrengimo.
Pareiškėjas skundėsi, jog kameroje Nr. 10 neužteko spintelių.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 10 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti skiriama lova, taburetė arba kėdė ir 2 kabliukai drabužiams. Taip pat įrengiamas 1 bendras stalas, 1 sanitarinio mazgo komplektas, 1 lentynėlė tualeto reikmenims, 1 šiukšlių dėžė, 1 valymo inventoriaus komplektas ir 1 virulys. Taigi, teisės aktuose nėra reglamentuotas asmeninės spintelės įrengimas kiekvienam kamerų tipo patalpoje kalinčiam nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.
Dėl dušo.
Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę, kaip numatyta Higienos normos HN134:2015 44 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte.
Viešosios teisės aktai nereglamentuoja, kiek minučių turi būti skiriama maudymuisi, tačiau Pravieniškių PN direktoriaus 2016-07-05 įsakymu Nr. V-306 patvirtintoje Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas, ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarkoje (b. l. 23) 3 punkte nurodyta, kad maudytis duše leidžiama ne ilgiau, kaip 15 minučių. Pareiškėjas pripažįsta, kad tokia teisė jam buvo suteikta. Teismo vertinimu, toks laikas yra pakankamas nusiprausti. Nors pareiškėjas teigia, kad išsimaudyti nespėdavo dėl per mažos vandens srovės, byloje nėra duomenų, kad dėl šios aplinkybės jis būtų skundęsis pataisos namų administracijai ar būtų prašęs pratęsti maudymosi laiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
Dėl galimybės apsikirpti.
Pareiškėjas skundėsi, jog negalėjo apsikirpti, kai norėdavo, be to, buvo kerpamas ne kirpykloje, o tiesiog koridoriuje, nehigieniškomis sąlygomis.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punktas reglamentuoja nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teisės aktai nenumato nuteistiesiems galimybės naudotis kirpėjo paslaugomis neribotai, taigi, pareiškėjo nusiskundimas, kad jam nebuvo leidžiama kirptis bet kada panorėjus, yra nepagrįstas.
Pravieniškių PN direktoriaus 2016-07-05 įsakymu Nr. V-306 patvirtintoje Nuteistųjų, perkeltų į 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpas, ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarkoje yra numatytas nuteistųjų išvedimo kirptis grafikas, taip pat nurodyta, kad kirpėjo paslaugos teikiamos uždarosios zonos kirpykloje. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad pirmojo sektoriaus kirpykla įrengta atskiroje patalpoje, su visu reikiamu inventoriumi (b. l. 21). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl kirpyklos paslaugų teikimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės.
Dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų.
Skunde teigiama, kad kas antrą dieną, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams atėjus į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas buvo gąsdinamas, mušamas, terorizuojamas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nei karto nesikreipė į Kriminalinės žvalgybos skyrių dėl pareigūnų neteisėtų smurtinių veiksmų (b. l. 22). Be to, pareiškėjo Medicininis pažymėjimas (b. l. 14) patvirtina, kad jis nesikreipė į gydytoją dėl sumušimo ar kitokių sveikatos sutrikimų, sukeltų pareigūnų smurtinių veiksmų. Medicininiame pažymėjime užfiksuota, kad jis buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini). , tačiau iš to negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuos negalavimus pareiškėjui sukėlė būtent kalinimo sąlygos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų elgesys.
Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą šioje dalyje, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad Pravieniškių PN psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 16) nurodoma, kad pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sąlygų nesikreipė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos žmogaus teisių teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.