- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- I-4237-121/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo atstovei Aušrai Gaurytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą (b.l. 1–2), prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Vilniaus MSA) direktorių pateikti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2013-06-17 rašte Nr. 3-290 „Dėl dokumentų pateikimo“ prašomų dokumentų kopijas.
Paaiškino, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas), vykdydamas Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme (toliau – ir SADĮ) numatytus įgaliojimus, 2013-06-06 raštu Nr. 3-271 paprašė Vilniaus MSA direktoriaus nedelsiant, per 5 darbo dienas, pateikti jo priimtų teisės aktų, susijusių su seniūnijų seniūnų paskyrimu į seniūno pareigas, kopijas. Pasak Vyriausybės atstovo, 2013-06-14 buvo gautas Vilniaus MSA 2013-06-13 raštas Nr. A51-66072 (3.3.2.4-EM4), kuriame, be kita ko, prašoma pateikti informacijos, kokiu pagrindu ir kokiems Vyriausybės atstovo įgaliojimams įgyvendinti yra prašoma pateikti duomenis, susijusius su seniūnų paskyrimu į pareigas, kas yra šios informacijos gavimu suinteresuoti subjektai ir kokiu tikslu norima naudoti prašomą pateikti informaciją. Kadangi prašomi dokumentai Vyriausybės atstovui nebuvo pateikti, Vyriausybės atstovas pakartotinai 2013-06-17 raštu Nr. 3-290 paprašė Direktorių nedelsiant pateikti Direktoriaus priimtų teisės aktų, kuriais esami Vilniaus miesto savivaldybės seniūnijų seniūnai buvo paskirti į seniūno pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūnų pareigas konkurso komisijos (jei jos buvo būtinos sudaryti), kopijas. Kartu Vyriausybės atstovas nurodė, kad, vadovaujantis SAPĮ 2 str. 1 dalimi, Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą, t.y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos, Įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, o pagal SAPĮ 4 str. 1 d. 1 punktą Vyriausybės atstovas, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su SAPĮ įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams. Tačiau, suėjus nustatytam 5 darbo dienų terminui po pakartotinio kreipimosi į Direktorių, 2013-06-17 rašte Nr. 3-290 nurodyti prašomi dokumentai Vyriausybės atstovui pateikti nebuvo. Tokiais savo veiksmais Direktorius pažeidė gero viešojo administravimo principą, SAPĮ 6 str. 1 d. 2 punkto imperatyvią nuostatą bei SAPĮ garantuojamą Vyriausybės atstovo teisę gauti savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijas.
Atsiliepimas
Atsakovas Direktorius atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 16–19).
Nesutinka su prašymu įpareigoti Direktorių pateikti Vyriausybės atstovo 2013-06-17 rašte Nr. 3-290 „Dėl dokumentų pateikimo“ prašomų dokumentų kopijas, nes personalo valdymo klausimais priimtų aktų kontrolė nepatenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybės veiklos kontrolės apimtį. Vyriausybės atstovo teisės, nustatytos SAPĮ 6 straipsnyje. SAPĮ 6 str. 1 d. 2 punktu pareiškėjas gali reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Pareiškėjas prašo pateikti priimtų teisės aktų, kuriais esami Vilniaus miesto savivaldybės seniūnai buvo paskirti į seniūno pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūnų pareigas konkurso komisijos (jei jos buvo būtinos sudaryti) kopijas, gi atsakovo manymu, personalo valdymo klausimai – vidaus administravimo klausimai ir su tuo susijusi atsakovo veikla, nepatenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybės veiklos kontrolės apimtį. Nurodo, kad, įvertinus SAPĮ tikslus bei jame nustatytas Vyriausybės atstovo teises ir įgaliojimus, matyti, kad vidaus administravimo veikla – personalo valdymo klausimų kontrolė bei priežiūra nėra priskiriami Vyriausybės atstovo kompetencijai, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą pateikti Direktoriaus priimtų teisės aktų, kuriais esami Vilniaus miesto savivaldybės seniūnai buvo paskirti į seniūno pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūnų pareigas konkurso komisijos (jei jos buvo būtinos sudaryti) kopijas, nėra jokio pagrindo. Šio teiginio pagrįstumą taip pat įrodo SAPĮ apibrėžimų tikslus išaiškinimas. SAPĮ aiškiai nurodo, kad Vyriausybės atstovas turi teisę susipažinti su viešojo administravimo srities teisės aktais bei reikalauti priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų (6 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Atsižvelgiant į tai, jog minėto SAPĮ 5 straipsnis yra nustatyta Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, t.y. veiksmai, kuriuos atlieka Vyriausybės atstovas, jei yra nustatoma, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų (1 d.) bei galimi Vyriausybės atstovo veiksmai, nustačius, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų (2 d.), todėl 6 straipsnyje nustatytos teisės yra tiesiogiai susijusios su 5 straipsnyje nustatytų veiksmų eiliškumu.
Pažymi, kad Vyriausybės atstovas gali reikalauti pateikti tam tikrą informaciją. Įsakymai, kuriais seniūnijų seniūnai buvo paskirti į pareigas, nėra teisės aktai SAPĮ prasme, nes jie yra vidaus administravimo aktai, susiję su personalo valdymo klausimais. Todėl Vyriausybės atstovas negali atlikti įstatymo 5 straipsnyje nustatytų veiksmų, kai aktai yra priimti personalo valdymo klausimais, kartu negali prašyti pateikti informaciją, susijusią su tokio pobūdžio aktais.
Be to, pasak atsakovo, pareiškėjo prašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl to, kad, vadovaujantis materialiosiomis santykį reglamentuojančiomis nuostatomis, jokie sprendimai dėl prašomų pateikti dokumentų negalės būti priimti. Pagrįsdamas savo poziciją, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2011-07-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-2610/2011, kurioje buvo pasisakyta dėl personalo valdymo klausimais priimtų sprendimų pakeitimo galimumo ir konstatuota, jog darbo ginčai sprendžiami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir subjektas, priėmęs įsakymą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos negali jo savo iniciatyva keisti. Nors šis išaiškinimas yra susijęs su SAPĮ 5 straipsnyje numatytų įgaliojimų įgyvendinimu, tačiau svarbus sprendžiant dėl Vyriausybės atstovo SAPĮ 6 straipsnyje pagrindu pateikto prašymo teisėtumo.
Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vyriausybės atstovo tarnyba 2013-06-06 raštu Nr. 3-271 „Dėl dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Direktorių, prašydama, vadovaujantis SAPĮ 6 str. 1 d. 2 punktu, nedelsiant per 5 darbo dienas pateikti Direktoriaus priimtų teisės aktų, susijusių su seniūnijų seniūnų paskyrimu į seniūno pareigas, kopijas, t.y. teisės aktų, kuriais seniūnai buvo paskirti į pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos, kopijas) (b. l. 4).
Vyriausybės atstovui buvo atsakyta 2013-06-13 raštu Nr. A51-66072 (3.3.2.4M4), kuriame prašoma pateikti informaciją, kokiu pagrindu ir kokiems Vyriausybės atstovo įgaliojimams įgyvendinti yra prašoma pateikti duomenis, susijusius su seniūnų skyrimų į pareigas, kas yra šios informacijos gavimu suinteresuoti subjektai ir kokiu tikslu norima naudoti prašomą pateikti informaciją (b. l. 5).
Vyriausybės atstovas, atsakydamas į šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, 2013-06-17 raštu Nr. 3-290 „Dėl dokumentų pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į Direktorių, nurodydamas, kad visi prašomo dokumentai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 str. 2 dalyje ir 3 dalyje, SAPĮ, Vietos savivaldos įstatyme numatytos Vyriausybės atstovo funkcijos – savivaldybės veiklos teisėtumo priežiūros atlikimu. Pabrėžė, kad šiuo atveju Vyriausybės atstovas tikrina, ar Vilniaus miesto savivaldybės institucijos nepažeidė imperatyvių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, susijusių su seniūno skyrimu į pareigas, todėl prašoma pateikti Direktoriaus priimtų teisės aktų, kuriais esami Vilniaus miesto savivaldybės seniūnai buvo paskirti į seniūno pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūnų pareigas konkurso komisijos (jei jos buvo būtinos sudaryti) kopijas (b. l. 3).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje 2013-06-28 pateikė atsakymą Nr. A51-70536(3.3.2.3 EM4), kuriame prašoma sukonkretinti Vyriausybės atstovo prašomą informaciją, nurodyti, jei prašoma informacija yra susijusi tik su kurio nors vieno Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijos seniūno skyrimo dokumentais (b. l. 23).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-07-10 raštu Nr. A51-74078 (3.3.2.3EM4) informavo Vyriausybės atstovą, kad prašomą informaciją suteiks tik įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-4237-121/2013, jei tokį įpareigojimą nustatys teismas (b. l. 25).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo Vyriausybės atstovui pateikti jo prašomus dokumentus pagrįstumo.
Vyriausybės atstovo veikla reglamentuota Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas (2010-03-30 įstatymo Nr. XI-710 redakcija (nuo 2010-04-10)), kuriuo įgyvendinami Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 dalyse numatyto savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto tikslai – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1 str.).
Pažymėtina, kad Konstitucijos 123 str. 3 dalis expressis verbis nustato, jog Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimus paliekama įstatymų leidėjui, kuris šioje srityje turi plačią diskreciją ir gali nustatyti labai įvairius Vyriausybės atstovo įgaliojimus, kita vertus, turi būti paisoma Konstitucijos, inter alia Vyriausybės atstovų konstitucinio instituto paskirties, Konstitucijoje įtvirtintų Vyriausybės atstovų funkcijų (2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Įgyvendinamas nurodytą konstitucinį įpareigojimą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus, jų įgyvendinimo tvarką, teises įtvirtino ir apibrėžė SAPĮ (2010 m. balandžio 10 d. redakcija), kurio 1 straipsnis nustato šio įstatymo paskirtį – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką.
Pastebėtina, jog Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės atstovo funkcijos yra įtvirtintos SAPĮ 2 str. dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2012 m. sausio 1 d. redakcija) 55 str. 1 dalies nuostatose. Tuo tarpu konkretūs Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir jų vykdymo tvarka reglamentuojami SAPĮ 4 straipsnyje, šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka – nurodyto įstatymo 5 straipsnyje, o 6 straipsnyje yra nustatytos Vyriausybės atstovo teisės.
Vyriausybės atstovo teises reikalauti dokumentų nustato SAPĮ 6 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 2 punktą Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo.
Todėl šio ginčo išsprendimui aktualus teisės normos aiškinimas, kas, šiuo atveju, yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Atsakovo pozicija yra tokia, kad vidaus administravimo veikla – personalo valdymo klausimų kontrolė bei priežiūra nėra priskiriami Vyriausybės atstovo kompetencijai, jis sprendimų šiais klausimais apskritai nelaiko teisės aktais. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo (2012-11-08 įstatymo Nr. XI-2387 redakcija (nuo 2013-01-01)) 29 str. 8 d. 6 punktą savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo – t.y. vidaus administravimo - funkcijas.
Teismo nuomone, toks įstatymo aiškinimas yra neteisingas, nes šiuo atveju Vyriausybės atstovo teisė reikalauti tam tikrų dokumentų įstatymu nėra siejama su tuo, kokioje srityje – viešojo ar vidaus administravimo – yra priimtas teisės aktas.
Viešojo administravimo įstatymo (2013-05-16 įstatymo Nr. XII-322 redakcija (nuo 2013-06-01)) 2 str. 1 dalyje numatyta, kad viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, o pagal 2 str. 3 dalį vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Analogiškai viešąjį bei vidaus administravimą apibrėžia ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ).
ABTĮ 2 str. 15 dalyje yra nustatyta, jog vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra administracinis aktas; pagal šį įstatymą administraciniai (teisės) aktai gali būti dviejų rūšių: norminiai teisės aktai – įstatymai, administraciniai ar kiti teisės aktai, nustatantys elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei ( 2 str. 13 d.) ir individualūs teisės aktai – vienkarčiai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (2 str. 14 d.). Sprendžiant iš paklausimo turinio, šiuo atveju buvo prašoma pateikti individualius teisės aktus - teisės aktų, kuriais seniūnai buvo paskirti į pareigas, kopijas bei teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos, kopijas.
LVAT 2013-06-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-523/2013 yra pasisakęs, kad <...> administracinių teismų praktikoje aiškinant SAPĮ nuostatas analogiškose bylose, yra konstatuota, kad pagal konstitucinę doktriną savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė yra: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą). Todėl <...> „pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas savivaldybių administracinė priežiūra nėra ribojama/saistoma konkrečiais teisiniais santykiais, o siejama su savivaldybės veikla. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kokių teisės normų pagrindu yra kilę, pasikeitę ar pasibaigę teisiniai santykiai, kurių šalimi yra atitinkama savivaldybė, jie patenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros sritį.“ <...> „priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas, vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę, iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę.“<...> „tik disponuodamas pilna informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai vykdyti savo pagrindinę funkciją – savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės atstovui suteiktus įgaliojimus“ (LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-445/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-191/2013).
Tad pareiškėjo prašymas pateikti jam individualių teisės aktų, kuriais seniūnai buvo paskirti į pareigas, kopijas bei individualių teisės aktų, kuriais buvo sudarytos pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos, kopijas, įstatymui ir šiai doktrinai neprieštarauja ir neišeina iš Vyriausybės atstovo kompetencijos ribų.
Atsakovas savo nesutikimą su skundu grindžia inter alia LVAT 2011-07-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-2610-2013, tačiau teismo nuomone, ši byla kaip precedentas nagrinėjamai bylai netaikytinas, nes jų reikalavimų teisinis pagrindas bei aplinkybės yra visiškai skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A-143-2610-2013 Vyriausybės atstovo kreipimosi į savivaldybę, po to - į teismą pagrindas buvo kitas – SAPĮ 5 str. 1 d. 1 ir 2 punktai, be to, Vyriausybės atstovas savo teikimais įsiterpė į tarnybinio ginčo nagrinėjimą: atsakovo – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus – įsakymais valstybės tarnautojai tretieji suinteresuoti asmenys P. S. ir B. G. buvo atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 punktą (kaip atsistatydinę savo noru). Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teikimais pasiūlė atsakovui per savaitę nuo teikimų gavimo dienos apsvarstyti paminėtų įsakymų panaikinimo ar pakeitimo klausimus. Gavęs atsakovo atsakymus, kad negali pakeisti paminėtų įsakymų, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą pakeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų P.S. ir B.G. atleidimo iš užimamų pareigų pagrindą iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 punktą. Kolegija pažymėjo, kad paminėtų teikimų surašymo bei kreipimosi į teismą teisiniais pagrindais pareiškėjas nurodė SAPĮ 5 str. 1 d. 1 ir 2 punktus ir kad Vyriausybės atstovo teikimas (pasiūlymas) savivaldybės administravimo subjektui pačiam pakeisti arba panaikinti teikime nurodytą tariamai neteisėtą teisės aktą ir atitinkamas savivaldybės administravimo subjekto reagavimas į tokį pasiūlymą (tariamai neteisėto teisės akto pakeitimas arba jo panaikinimas administravimo tvarka) gali būti pripažinti teisėtais tik tuo atveju, kai atitinkamus materialinius santykius reglamentuojantis teisės aktas (šiame kontekste pažymėjo, kad SAPĮ negali būti laikomas tokiu teisės aktu, nes tiesiogiai nereglamentuoja materialiosios teisės taikymo santykių) leidžia savivaldybės administravimo subjektui tai padaryti. Priešingu atveju (tuomet, kai tokios teisės savivaldybės administravimo subjektas neturi) nei pats teikimas (pasiūlymas), nei tokio pasiūlymo realizavimas administracine tvarka negali būti pripažinti teisėtais. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju materialiuosius teisinius santykius dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos reglamentuoja specialus Valstybės tarnybos įstatymas. Šiame įstatyme nėra numatyta sugrįžimo prie jau pasibaigusių valstybės tarnybos teisinių santykių galimybė. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atitinkama darbo santykiams reglamentuoti skirta nuostata dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo tik teismo ir darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra suformuluota ir Darbo kodekse (295 str. 2 d. 2 p.). Tai reiškia, kad šio įstatymo taikymo požiūriu situacija, kai (nesant atitinkamam tarnybiniam ginčui) valstybės tarnautoją atleidusi iš pareigų institucija (darbdavys) galėtų panaikinti arba pakeisti jau įvykusio atleidimo iš tarnybos teisines pasekmes, yra negalima. Tai reiškia, kad paminėti pareiškėjo pasiūlymai atsakovui pačiam panaikinti arba pakeisti įsakymus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (apeliantų) atleidimo iš užimamų pareigų materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažinti pagrįstais.
Šiame kontekste teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, jog Vyriausybės atstovas reikalaujamų dokumentų, jei jie ir būtų pateikti, pagrindu negalės priimti jokio sprendimo, nes iš Vyriausybės atstovo paklausimo negalima daryti išvados, kad jis siekia įsiterpti į materialiuosius teisinius santykius, reglamentuojamus specialaus Valstybės tarnybos ar kito įstatymo, kreiptis į teismą dėl seniūnų priėmimo į tarnybą teisėtumo ar pan.
Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas teismui įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2013-06-17 rašte Nr. 3-290 „Dėl dokumentų pateikimo“ prašomų dokumentų kopijas yra pagrįstas teisės aktais jam suteikta teise ir todėl tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 3 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą patenkinti.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje jo 2013-06-17 rašte Nr. 3-290 „Dėl dokumentų pateikimo“ prašomų dokumentų kopijas.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.