- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 2SP-1396-842/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., „Swedbank“, Akcinei bendrovei, D. J. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme 2017 m. gegužės 15 d. gautas pareiškėjo V. Z. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei A. M. surašyti pareiškėjui V. Z. priklausančio turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti tretiesiems asmenims perleistas pareiškėjui priklausantis turtas ir taps neįmanomas galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo dėl pareiškėjų pateikto skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnio 2 dalis). Viena iš civiliniame procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimojo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą, užtikrinti suinteresuoto asmens teisėtų interesų apsaugą ir nekliudomą pasinaudojimą teismine gynyba. Siekiant užtikrinti būsimojo teismo sprendimo įvykdymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams.
Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad antstolės A. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/15/01512, kurioje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo V. Z. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas iš pareiškėjui V. Z. ir D. J. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė nuo 2017-03-29 iki 2017-04-28 vykdė pareiškėjui ir D. J. priklausančio nekilnojamojo turto antrąsias pakartotines varžytines, kuriose turtas, t. y. butas buvo parduotas už 12 000 EUR. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė nekilnojamąjį turtą pardavė už per mažą kainą ir remdamasi 2006 m. sausio mėn. UAB „Verslavita“ atliktu turto vertinimu, kuris pareiškėjo nuomone buvo atliktas neteisėtai. Pareiškėjo teigimu turto vertinimas buvo atliktas 2016 m. sausio mėn. ir jį atliko UAB „Verslavita“, kuri nėra ir nebuvo įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Antstolio, kaip valstybės deleguotas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti, ji ribojama įstatymo. Įstatymas antstolį įpareigoja ir suteikia realias galimybes taip įkainuoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pareiškėjas mano, kad antstolė neobjektyviai įvertino pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertę ir yra suinteresuota, kad jam priklausantis turtas būtų parduotas kuo greičiau ir už kuo mažesnę kainą . CPK 681 straipsnyje yra įtvirtinta areštuoto turto įkainojimo tvarka. Antstolė A. M. pareiškėjo teigimu pažeidė pamatinį varžytinių principą – parduoti turtą už kuo didesnę įmanomą kainą. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, t. y. neuždraudus antstolei A. M. surašyti pareiškėjui V. Z. ir D. J. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių akto, butas bus perleistas tretiesiems asmenimis už per mažą kainą ir tokiu būtų pažeistas pamatinis varžytinių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, siekiant apsaugoti skolininko interesus, užtikrinant, kad pardavus visą turimą turtą jam neliktų pernelyg didelė skolos našta, taikoma laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės A. M. veiksmų.(CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 148, 510 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą antstolės A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0104/15/01512 iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo V. Z. skundas dėl antstolės A. M. veiksmų.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, antstoliui, suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.
Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.