Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Daivos Jankauskienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, išteisintajai R. V., jos gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 2 d. išteisinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinta pagal BK 300 str. 1 d., kaltinus tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini), tyčia grubiai pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nešališkumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos (toliau tekste – LR) valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigūnus gerbti LR Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, būti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniškumų bei šio įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, LR Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą nelaužyti duotos pareigūno priesaikos, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigūno, kaip valstybės tarnautojo vardas, sukėlęs neigiamą atgarsį visuomenėje, o būtent: 2010 metais nuo kovo mėn. 23 d. iki gegužės mėn. 17 d., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, tarp kurių buvo ir leidimo atsiimti automobilį išdavimas, bei sulaikytų transporto priemonių žurnalo pildymas, tarnybos metu, suklastojo 2009 metų Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo (bylos indeksas 15.2) 61 puslapio, eilės Nr. 567 grafų „TP grąžinimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grąžinta TP“ įrašus; tęsdama savo nusikalstamą veiką, suklastojo leidimą atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“; tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2010-04-08 suklastojo transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, ir panaudodama šį suklastotą dokumentą užregistravo savo vardu automobilį, kurį 2010-05-17 pardavė, t. y. suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, ji taip pat išteisinta pagal BK 228 str. 2 d., kaltinus tuo, kad ji 2010 metais nuo kovo mėn. 23 d. iki gegužės mėn. 17 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, suklastojusi leidimą atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį leidimą pateikdama įmonei „(duomenys neskelbtini)“; pasiėmė minėtą automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“; kurį, panaudojus suklastotą šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį tarp savęs ir V. Ž., užregistravo automobilį savo vardu ir siekdama turtinės naudos, 2010-05-17 jį pardavė K. L. už 300 litų, tokiu būdu tyčia piktnaudžiavo tarnyba, nes nesivadovavo aukščiau paminėtais tarnybos interesais ir principais, iškraipė savo tarnybinės veiklos turinį ir piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2015-07-31 nuosprendį (nurodyta nuosprendžio data 2014-07-31 vertinama kaip rašymo apsirikimas) panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymą skirti 27 MGL baudą, už BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 100 MGL baudą, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę 100 MGL baudą.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vertino ne visus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus faktus. Priimant nuosprendį, nebuvo atliktas kompleksinis įrodymų vertinimas. Prokuroro manymu, R. V. kaltę pagrindžia ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai įrodymai, kurie visi sudaro pakankamą duomenų kiekį, leidžiantį priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Be tiesioginių S. D., T. D. ir D. D. duotų parodymų yra ir kiti duomenys. Duomenys, gauti iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad R. V. 2010-04-10 pateikė transporto priemonės Toyota Corolla pirkimo - pardavimo sutartį. Nors paties sutarties originalo byloje ir nėra, tačiau tuometinis oficialus automobilio savininkas, bylos baigtimi nesuinteresuotas, V. Ž. parodymuose teigė, kad niekada šios sutarties nepasirašinėjo, o R. V. parodymuose teigė, kad neva jai sutartį padavė jos sūnus. Tačiau ji, būdama policijos pareigūnė, į kurios pareigas įeina automobilių registracijos žurnalo vedimas, leidimų atsiimti automobilius išdavimas, privalėjo žinoti, kad automobilis Toyota Corolla buvo uždarytas būtent policijos sprendimu, žinojo, kad jam oficialiai nėra uždėtas areštas, todėl juo galima disponuoti savo naudai, žinojo, kad E. V. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (net ir nelegaliai) ir negalėjo gauti automobilio kaip atlygio už darbą. Tačiau tam, kad dokumentiškai viskas būtų tvarkinga, suklastojo transporto priemonės gražinimo šaknelę, pirkimo pardavimo sutartį bei transporto priemonių registracijos žurnalą. Pati R. V. savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Prokuroras savo apeliaciniame skunde pritarė teismo išvadai, kad buvo padaryta žala valstybės deklaruojamiems įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principams, iškraipytos valstybės institucijos - Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigūno, kaip valstybės tarnautojo vardas ir teigė, kad teismas nenustatė R. V. didelio žalos padarymo masto, nes nebuvo atgarsio visuomenėje. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad R. V. piktnaudžiavimas, siekiant naudos sau, buvo atliktas darant kitą nusikaltimą – klastojant dokumentus. Prokuroro teigimu vien tas faktas, kad R. V. veiksmai nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nereiškia, kad ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Prokuroro nuomone, byloje esant pakankamai duomenų, kad R. V. padarė BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, darytina pagrįsta išvada, kad ji turi būti pripažinta kalta ir nuteista už šių nusikalstamų veikų padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas aplinkybes ir visą kaltinimą dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išdėstyti taip:

R. V. kaltinama tuo, kad 2010 metais nuo kovo mėn. 23 d. iki gegužės mėn. 17 d., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose. (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbdama (duomenys neskelbtini) ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, tarp kurių buvo ir leidimo atsiimti automobilį išdavimas, bei sulaikytų transporto priemonių žurnalo pildymas, tarnybos metu, suklastojo 2009 metų Kauno apskrities VPK PR sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo (bylos indeksas 15.2) 61 puslapio, eilės Nr. 567 grafų „TP grąžinimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grąžinta TP“ įrašus: grafose „TP grąžinimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grąžinta TP“ įrašydama transporto priemonės gražinimo datą bei šią transporto priemonę neva atsiėmusį asmenį bei asmens dokumento numerį, ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku šiose grafose buvusią informaciją nutrindama bei užtušuodama korektoriumi; tęsdama savo nusikalstamą veiką, suklastojo leidimą atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ - o būtent - ant tuščio leidimo atsiimti automobilį blanko uždėjo Kauno AVPK Patrulių rinktinės antspaudą bei perdavė tokį leidimą S. D.; tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2010-04-08 suklastojo transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, suklastodama parašą ir pasirašydama už automobilio savininką - pardavėją - V. Ž., ir panaudodama šį suklastotą dokumentą užregistravo savo vardu automobilį, kurį 2010-05-17 pardavė, t. y., suklastojo tikrą dokumentą, tai yra, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį jo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas nuosprendį, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančio 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžių, abu nuosprendžiai buvo priimti tos pačios teismo sudėties – teisėjo Alvydo Rimkevičiaus, abiem atvejais byla buvo nagrinėjama tos pačios kaltinamosios R. V. atžvilgiu.

2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje (baudž. byla Nr. 1-470-664/2013, proc. Nr. 1-20-2-00083-10-90) R. V. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. – nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu ir realizavimu 14 MGL bauda. Pagal BK 25 str. 2 d. ir 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas) išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamajame 2015 m. liepos 31 d. nuosprendyje (baudž. byla Nr. 1-62-667/2015, proc. Nr. 1-20-9-01111-2013-2) R. V. buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavus tarnyba ir dokumento suklastojimu, t. y. tuo, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini), suklastojo 2009 metų Kauno apskrities VPK PR sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo transporto priemonės gražinimo datą bei šią transporto priemonę neva atsiėmusį asmenį bei asmens dokumento numerį, ir vėliau šią informaciją nutrindama bei užtušuodama korektoriumi; tęsdama savo nusikalstamą veiką, suklastojo leidimą atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bei tęsiant nusikalstamą veiką – suklastojo to paties automobilio pirkimo pardavimo sutartį, ir panaudodama šiuos suklastotus dokumentus, užregistravo savo vardu automobilį, kurį 2010-05-17 pardavė. Pareikštas kaltinimas buvo siejamas su automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo aplinkybėmis. T. y. su aplinkybėmis, dėl kurių teisėjas A. Rimkevičius jau buvo atlikęs teisminį tyrimą ir išreiškęs savo nuomonę vertinant ištirtus įrodymus, priimdamas 2013-12-30 nuosprendį, kuriame buvo nagrinėjamas kaltinimas būtent dėl nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio „Toyota Corolla“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ir realizavimo.

Dėl kai kurių konkrečių veiksmų, inkriminuotų kaltinimuose – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo, registravimo aplinkybių – neteisėto leidimo atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės suklastojimo, išdavimo, automobilio pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo ir pateikimo įmonei ,,Regitra,, bei kt. pasisakyta abiejuose nuosprendžiuose. Iš bylose nustatytų aplinkybių matyti, kad buvo nagrinėti tapatūs R. V. atlikti veiksmai – kokiu būdu, kaip (panaudojant konkrečius dokumentus, juos klastojant, neteisėtai pateikianat kitoms institucijoms) buvo įgytas automobilis „Toyota Corolla“. Teisėjas pasisakęs ir didžiąja dalimi įvertinęs R. V. atliktus veiksmus, negalėjo kitoje byloje vėl spręsti apie to paties asmens tų pačių atliktų veiksmų teisėtumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nei vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme” 14 punkte išaiškinta, kad nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui gali būti priimta tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius šio Kodekso pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių.

BPK 58 straipsnis nustato nušalinimo pagrindus. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vienas iš nušalinimo pagrindų - yra galimos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo. BPK 59 str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 str. nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyvis gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, tas pats teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai spręsti jau vieną kartą aptartų ir įvertintų tapačių aplinkybių, dėl to paties asmens, nors ir pareiškus skirtingus (pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius) kaltinimus, dėl to priimti priimti sprendimus. Šiuos reikalavimus, nagrinėdamas R. V. pareikštus kaltinimus atskirose bylose, teismas pažeidė. Kadangi dėl teisme išnagrinėto R. V. pateikto kaltinimo ( pagal BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.), galimas įžvelgti išankstinis teisėjo nusistatymas sprendžiant R. V. kaltės klausimą, juolab, kad R. V. dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. buvo išteisinta, teisėjo priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir dėl to panaikintinas, byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo ( BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Kadangi baudžiamoji byla perduodama nagrinėti teismui iš naujo, prokuroro apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl išteisintosios kaltės šiuo atveju nenagrinėtini.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos 2015-07-31 teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikitni Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.