Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-3310-674/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
e2YT-3310-674/2024
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00252-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija
Civilinė byla Nr. e2YT-3310-674/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00252-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.15.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas patikdamas pareiškimą prašė pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti R. K. nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos paskirties (fermų) pastatą-veršidę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 2Ž1/p, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad likviduojantis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, 1995 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė B. M. ir V. B. veršiavimosi patalpas, statytas 1976 metais. 2009 m. balandžio 15 d. pareiškėjas iš B. M. ir V. B. nupirko šias veršiavimosi patalpas, kiekvienam sumokėdamas po 450 litų, pagal tuo metu šalyje galiojusią valiutą. Nuo atpirkimo momento, t.y. 2009 m. balandžio 15 d., valdė šias patalpas naudojo pagal paskirtį, nes jis ūkininkauja ir pirko tikslu naudoti savo ūkio veikloje. Su pardavėjais susirašytą sutartį laikiau nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Juo labiau, kad turto savininkai perdavė man (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, jog veršiavimosi patalpos perduodamos būtent šiems asmenims. Nuo 2009 m. balandžio 5 d. nei iš juridinių, nei iš fizinių asmenų nesulaukė jokių pretenzijų dėl šio turto valdymo. Pastatus ne tik valdė pagal paskirtį, bet atsižvelgdamas į jų būklę juos ir pagerino, remontavo, pakeitė stogą.

3. Paaiškino, kad paaiškėjus, kad jo saugoma fermų pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, užsakė kadastrinių matavimų bylą, pateikė turimus dokumentus, t.y. likvidacinės komisijos perdavimo-priėmimo aktą, fermų pirkimo sutartį, tačiau prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad pateikta sutartis neatitinka jos sudarymo metu galiojusių įstatymų nustatytos notarinės formos.

4. Nurodė, kad veršidės pastatų pardavėjai B. M., mirė (duomenys neskelbtini), o V. B., mirė (duomenys neskelbtini). Be to, paaiškėjo, kad prieš parduodami jiems priklausančias fermas, nei B. M., nei V. B. savo vardu nebuvo įregistravę nuosavybės teisių viešajame registre. Tuo metu visoje Šalyje likviduojantis žemės ūkio bendrovėms už pajus žemės ūkio bendrovių nariams būdavo proporcingai turimam pajaus dydžiui perduodamas kažkoks turtas, tačiau bendrovės, perduodamos turtą, neatlikdavo kadastrinių matavimų, pastatams nebūdavo suteikiamas kadastrinis numeris, adresas. B. M. ir V. B. perduotos veršiavimosi patalpos taip pat nebuvo niekaip inventorizuotos, t.y. nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas adresas ir unikalus numeris. Pareiškėjas, pirkdamas iš B. M. ir V. B. pastatą-fermą, 2009 m. balandžio 5 d. taip pat neturėjo dokumentų tvarkymo patirties ir buvo tikras, kad sudaryta fermų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina nuosavybės teisių jam perleidimą. Šiuo metu fermų paskirties pastatas nėra registruotas niekieno vardu. “(duomenys neskelbtini)” žemės ūkio bendrovė išregistruota. B. M. ir V. B. yra mirę. Šiuo atveju nuosavybės teisės į pastatą nėra registruotos nei valstybės, nei kito asmens vardu. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos perdavimo-priėmimo akto matosi šio turto kilmė ir tai, kad turtas buvo perduotas pajininkams B. M. ir V. B..

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad susipažinus su pateiktu pareiškėjos reikalavimu informuoja, jog Raseinių rajono savivaldybės administracija savo apskaitoje prašyme minėto nekilnojamojo turto kaip bešeimininkio turto, neturi. Jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą neturi ir palieka teismui spręsti klausimą dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo savo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus netenkinti. Prašo pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iš šiuo metu byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas 1976 m., tačiau į bylą nepateikti atitinkami duomenys, kurių pagrindu būtų galima priimti palankų sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

6. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2011; Nr. 3K-7-67/2011).

7. Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-327/2009; Nr. 3K-3-113/2010; Nr. 3K-3-156/2010; Nr. 3K-7-67/2011).

8. Iš bylos duomenų matyti, kad 1995 m. balandžio 5 d. Perdavimo – priėmimo aktu pajininkams V. B. ir B. M. buvo perduota ,,(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos sprendimu veršiavimosi patalpos, statytos 1976 m., vertė 900 Lt. 2009 m. balandžio 15 d. B. M. pardavė savo dalį fermos, 450 Lt vertės, R. K., ir V. B. R. k. pardavė savo dalį fermos, vertė 450 Lt (fermų pirkimo sutartis). Juridinių asmenų registre duomenų apie ŽŪB ,,R.“ nėra. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą netenkinti R. K. prašymo ir nesutiko įregistruoti pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre pagal pateiktus dokumentus. 2024 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas taip pat priėmė sprendimą netenkinti R. K. prašymo ir neregistravo nekilnojamojo turto UN (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų atitinkamame registre. 2023 m. kovo 2 d. buvo suformuotos nekilnojamųjų daiktų (statinių - veršidės) kadastrinių matavimų byla: registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita 9fermų), pavadinimas – veršidė (pastato žymėjimas plane: 2Ž1/p), pastatui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 483,65 kv. m., pastatų statybos pradžios ir pabaigos laikas 1976 metai.

9. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, pareiškime R. K. nurodytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad jis 2009 m. balandžio 15 d. įgijo iš B. M. ir V. B. veršides, esančias (duomenys neskelbtini) ir jas valdo iki šios dienos. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, pajininkams B. M. ir V. K. buvo perduotos veršiavimosi patalpos už bendrą 900 Lt sumą. B. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paliudyti minimų aplinkybių nėra galimybės. Akivaizdu, kad minimas pastatas buvo statytas siekiant jį eksploatuoti ir veisti veršelius, vykdyti žemės ūkio veiklą. Šiai dienai pastatų paskirtis nepakitusi, ten yra ferma su pagalbine patalpa ir pašarų talpykla. R. K. 2009 m. balandžio 15 d. įgijęs fermą, per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios pastatą-fermą, esančią (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo, naudojo pagal jos pirminę paskirtį. Jokių pretenzijų iš kitų nei fizinių, nei juridinių asmenų į šiuos pastatus viso valdymo laikotarpiu nėra gavęs. Be to ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad pastatas-ferma, esantis (duomenys neskelbtini), nėra apskaitomas kaip bešeimininkis turtas. Nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Iš pateiktų įrodymų bei pareiškime išdėstytų paaiškinimų matyti, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į pareiškėjo valdomą pastatą-fermą, kuriai 2023 m. kovo 2 d. suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas. Kaip nurodo pareiškėjas, pastatu-ferma naudojasi kaip savu nepertraukiamai nuo 2009 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas pastatu disponuoja kaip savu, jį valdo ir prižiūri.

10. R. K. pastatą-fermą (veršidė) valdo, prižiūri ir ja naudojasi – valdymas bendrai tęsiasi beveik dvidešimt penkerius metus. R. K. šį turtą valdė ir valdo kaip savą ir nesislapstydamas. Nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo kada valdomas (2009 m.) minimas pastatas, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, ir šiuo metu nėra pretenduojančiųjų į šį pastatą. Apie R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą-fermą (veršidę), esantį (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. pranešta specialiame interneto puslapyje ,,http://teismai.lt“. Prašymų įtraukti suinteresuotais asmenimis į šį procesą negauta. Nustatytina, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012)

12. Jei nagrinėjamu atveju nebūtų nustatyta spragų dėl kurių neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisės į pastatą-fermą, esantį (duomenys neskelbtini), tai ir nebūtų poreikio nuosavybės teisę pripažinti pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

13. Atsižvelgiant į proceso metu ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nustatytinas juridinis faktas, kad R. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į pastatą-fermą (veršidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (plane pažymėta indeksu 2Ž1/p), todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į pastatą-fermą (veršidę), nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta indeksu 2Ž1/p).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė