- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-113-198/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- Z. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-113-198/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Z. T. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-11-356/2015 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Z. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir pagal atsakovo Z. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį ir atsakovo atsakovui Z. T. priešieškinį, 2015 m. liepos 8 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo, šalių nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina A. T., priteisė iš atsakovo Z. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. T. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 202,73 EUR dydžio išmokomis. Teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.
2015 m. spalio 28 d. buvo gautas atsakovo Z. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimu nepilnamečio vaiko K. T. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. T. ir teismo sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai, tačiau ieškovė šiuo metu su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) ir neleidžia bei trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, todėl atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką prašyme nurodytomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovo Z. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje nagrinėtais šalių reikalavimais bei atitinkamai su teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo pasunkėjimo grėsme ar kad teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad santuokos nutraukimo bylose yra išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, įskaitant ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Tai, kad sprendžiant šiuos klausimus šalys nepareiškė atskiro reikalavimo detalizuoti atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku tvarką, nereiškia, kad šis klausimas nėra susijęs su byloje nagrinėtais reikalavimais. Atsakovas nurodo, kad egzistuoja reali teismo sprendimo nevykdymo galimybė, nes teismo sprendimui, kuris priimtas nenustačius konkrečios detalizuotos tvarkos dėl to, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovė nebeleidžia atsakovui matytis su vaiku, tokiu būdu pažeidžiant ir paties nepilnamečio interesus bei jo teises. Bendravimo su vaiku tvarkos klausimas turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Ir kadangi šiuo metu teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas ir reikalingas būtent šioje byloje, nes ieškovė jau trukdo atsakovui ir nepilnamečiui vaikui matytis ir bendrauti. Atsakovas nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kenkia šalių vaiko interesams ir kad yra žalingas bei kenkiantis vaikui. Ieškovė savavališkai apribojo atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi, dalyvauti jį auklėjant. Toks nepilnamečio sūnaus teisių nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais suvaržymas yra nepagrįstas ir nepateisinamas, prieštarauja ne tik nepilnamečio sūnaus interesų, bet ir atsakovo interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Ieškovė nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, paremtas melagingomis aplinkybėmis ir pareikštas nesant jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo. Atsakovas nuo bylos iškėlimo dienos nesikreipė į ieškovę pasidomėti kaip laikosi ir gyvena jų sūnus. Ieškovė mano, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesine teise iš jos pusės nedraudžiant ir neribojant atsakovui galimybių matytis su vaiku, prašo įvertinti atsakovo veiksmus bei pripažinus juos piktnaudžiavimu, skirti baudą. Ieškovė, remdamasi Sior Rogalano Šeimos apsaugos biuro nustatytomis aplinkybėmis pažymi, kad susitikimo su specialistais metu, vaikas pasisakė prieš bendravimą su atsakovu, nenori, kad atsakovas bendrautų su juo. Kadangi ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bendravimo klausimus su vaiku betarpiškai turi spręsti minėtas Sior Rogalano Šeimos apsaugos biuras. Atsakovas turėdamas ketinimus bendrauti su vaiku, turėtų kreiptis į minėtą biurą pateikdamas atitinkamos formos prašymą bei atlikti kitus reikiamus veiksmus, siekiant dėti pastangas reabilituoti savo elgesį sūnaus atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tuomet, kai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi teismo pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštu reikalavimu ir, ieškinio patenkinimo atveju, užtikrinti jo įvykdymą.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė savo veiksmais trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, byloje nėra. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantas prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką prašyme nurodytomis sąlygomis.
Bylos duomenimis, santuokos nutraukimo byloje teismas tenkino ieškovės A. T. reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko K. T. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jo motina A. T., atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Santuokos nutraukimo byloje nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu tokios tvarkos nenustatė (CPK 385 str. 1d.). Reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų reikalingos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, byloje nebuvo pareikšta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu bei teisingai konstatavo, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje nagrinėtais šalių reikalavimais bei atitinkamai su teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo pasunkėjimo grėsme ar kad teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
Atsakovas atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiami vaiko interesai. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Akivaizdu yra tai, kad vaikui yra būtinas bendravimas su abiem tėvais, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti vaiko interesus ir išsaugoti jo ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė savo veiksmais trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Dėl to teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, jog vaiko interesai pažeidžiami.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais bei nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio reikalavimo teisės pagrįstumo bei grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Ieškovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 € išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos 2015-11-13 ir 2015-11-16 bankiniais pavedimais ( b.l. 102-104). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, sprendžia, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra realios, būtinos, pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai LR CPK 98 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.