- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-776-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03207-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) 2012-04-27 nutarimu D. R. (toliau – pareiškėjas) nubaustas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, jam skirta 450 Lt bauda su daiktų konfiskavimu. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2012-04-11, 6.30 val., (duomenys neskelbtini), žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais - statomais tinklais, taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus.
2012-04-27 nutarimą D. R. skundė teismui. Atmetęs D. R. skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-07-25 nutartimi Institucijos 2012-04-27 nutarimą paliko nepakeistą. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų J. V., A. M. , M. D., J. Ž., A. D., K. D., Ž. Š., J. R., J. R., P. C. parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenis (b. l. 11, 22), turto pripažinimo atliekomis ir sunaikinimo aktą (b. l. 24, 41), pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 25-27, 44-46), duomenis apie bendrąją orų prognozę (b. l. 10), stebėjimo aktus (b. l. 30-33, 47-50), reido ataskaitą (b. l. 76-77), teismas sprendė, jog D. R. padarė ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad neigdamas savo kaltę pareiškėjas byloje iškėlė įvykį užfiksavusių pareigūnų šališkumo klausimą, tačiau objektyvių duomenų, dėl kurių reidą vykdę pareigūnai A. M., J. V., M. D. ir J. Ž. galėtų apkalbėti D. R., ar aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, teismas nenustatė. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys pažeidimo nustatymo aplinkybėms – tiesioginių liudytojų – pareigūnų parodymams bei jų tarnybiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose esančiai informacijai. Teismas laikė, jog liudytojų J. R. ir J. R. paaiškinimai, duoti pareiškėjo naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių giminystės ryšių (tėvas ir sutuoktinė), nes jie prieštarauja faktinėms administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų bei liudytojų apklausų teismas įvertino ir tai, kad liudytojai A. D. ir K. D. yra geri pareiškėjo pažįstami, o A. D. yra nubaustas už tą pačią dieną padarytą pažeidimą, todėl ir laikė juos tiesiogiai suinteresuotais duoti tiek save, tiek pareiškėją teisinančius parodymus. Liudytoja K. D. iš viso nematė ir negalėjo matyti užfiksuoto žvejybos taisyklių pažeidimo fakto, nes jei ji ir buvo toje vietoje, kaip tai išeina iš jos paaiškinimo teisme, ji atėjusi jau D. R. sulaikymo metu. Dėl to teismas šių liudytojų parodymų nevertino bei sprendė, kad liudytojų Ž. Š. ir P. C. parodymai visiškai neinformatyvūs, neturi įtakos D. R. veiksmų vertinimui, o byloje esančios video medžiagos bei nuotraukų, pateiktų iš Institucijos, teismas nevertino, nes pažeidimo faktas nebuvo filmuojamas, o medžiagoje yra užfiksuotas pareigūnų ir pareiškėjo elgesys po sulaikymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. R. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-07-25 nutartį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė, jog pirminiai rašytiniai įrodymai (stebėjimo aktai, tarnybiniai pranešimai) yra tapataus turinio, juose žodis žodin atkartojami tie patys teiginiai. Negali būti, kad žmonės, dėstydami raštu savo mintis, vienodai jas išreikštų raštu. Raštų kopijavimas patvirtina, kad juos pasirašę asmenys jau pradinėje bylos stadijoje nebuvo savarankiški, o vykdė kitų asmenų valią, nors teismas juos vertino kaip nuoseklius. Liudytojas J. Ž. patvirtino, kad žvejojančius asmenis matė tik 700 - 800 metrų atstumu, bei tai, kad nuotraukų niekas nedarė ir nefilmavo. Aplinka stebima buvo saulei dar nepatekėjus (iki saulės patekėjimo buvo likusi valanda). Prietemoje stebėdami per nendres, medžius ar krūmus, pareigūnai galėjo ir apsirikti, tačiau teismas to irgi nevertino. Valties, kurios nuotraukose, iš kurios, pasak pareigūnų, du asmenys brakonieriavo, aiškiai matoma, kad ji vienvietė. Video medžiagoje, kuri, pasak pareigūnų, turėtų patvirtinti apelianto kaltę, matoma, kad tiek jo avalynė, tiek ir rūbai yra tvarkingi, nesušlapę, nepurvini, kas nebūtų įmanoma neteisėtai brakonieriaujant. Dėl to byloje ne tik kad nepagrįstai nebuvo nustatytas pareigūnų šališkumas, tačiau neteisėtai neišreikalauta filmuota medžiaga, nuotraukų laikmenos bei nepateiktos priemonės, kuriomis tai buvo padaryta. Be to, nepagrįstai atmestas ir prašymas prijungti prie bylos garso įrašą, padarytą kitoje administracinėje byloje. Šis įrašas įrodo, jog įvykio dieną toje pačioje vietoje buvo tie patys pareigūnai, pripažino, jog pakrantėje vaikščiojo žmonės, nors šią aplinkybę apklausiami teismo posėdyje neigė, nors ši vieta ir buvo stebima kaip tik dėl to, kad joje gausiai lankosi žvejai ir netoliese yra kelios gyvenvietės, tačiau pareigūnai nurodinėjo priešingai.
Institucijos nutarime nurodyta, jog pas apeliantą rasta 55 vnt. lynų, tačiau nenurodyta, kad jis juos neteisėtai sugavo. Taigi, pareigūnai rado tinklus, rado žuvis - lynus, o apeliantą apkaltina neteisėta kuojų žvejyba. J. V. ir J. Ž. stebėjimo aktuose iš viso neminimi kokie nors sugautos žuvies kiekiai arba žuvies rūšis. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, „žvejyba ir jos stebėjimas" įvyko 2012-04-11 laikotarpiu tarp 5.30 - 5.40 valandomis. J. V. ir J. Ž. traukiančius tinklus asmenis stebėjo tik iš tolo, t. y. 700 - 800 metrų, būdami motorinėje valtyje, ir tai buvo daroma valanda iki patekant saulei. Tačiau tuo metu apeliantas dar miegojo, o į lauką išėjo prikeltas tėvuko patikrinti įtartino automobilio prie negyvenamos kaimyno trobos. Kadangi apeliantas pastarąjį veiksmą atliko tuo pačiu metu, kai vyko stebėjimas, jis buvo sulaikytas bevaikščiojantis pakrante per klaidą. Apeliantas taip pat nurodo, jog pareigūnų surinkti įrodymai nėra pakankami jo kaltei pagrįsti, o teismas jo pateiktus įrodymus nepagrįstai atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucija prašo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, grindžiamas subjektyviu vidiniu įsitikinimu - įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliantas pagal ATPK 87 str. 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais - statomais tinklais, taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus. ATPK 87 str. 3 d. numatyta už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdus. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Nustatyti, ar asmenys žvejoja teisėtai ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, Institucija gali vykdyti specialius reidus, stebėti žvejojančių asmenų veiksmus ir pan. Taigi, vieni iš pagrindinių įrodymų tokios kategorijos bylose būtent ir yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai žvejojančių asmenų veiksmai vandens telkinyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2012-04-11, nuo 4 iki 9 val., siekdama patikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą Kauno mariose, Institucija organizavo reidą. Institucijos pareigūnai M. D., J. V. ir J. Ž., stebėję žuvų išteklių naudojimą, aiškiai matė, kaip du asmenys, baigę traukti tinklus, išlipa krante Kaišiadorių rajone ir išsikrauna tinklus su žuvimi, o nendrėse paslėpę tinklus su žuvimi, tie patys asmenys valtimi grįžo į krantą Prienų rajone, kur pareigūnų buvo sulaikyti. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje nebuvo nustatytų jokių objektyvių duomenų, jog minimų pareigūnų veiksmai būtų buvę šališki apelianto atžvilgiu ar juo labiau neteisėti. Pareigūnų parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo, o apelianto argumentai, neigiant kaltę ir ją grindžiant procesinėmis priemonėmis, kurias pirmosios instancijos teismas irgi teisingai įvertino, priešingai - parodo jo tikslą bet kokias būdais išvengti administracinės atsakomybės. D. R. bei kartu žvejojusio A. D., jo artimųjų parodymai pagrįstai buvo vertinti kaip šališki, kitų liudytojų parodymai, kaip nereikšmingi. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus pripažįsta kaip neobjektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, įvertinęs bylos medžiagą, pasisakė, kad nenustatytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių reidą vykdę pareigūnai galėtų apkalbėti pareiškėją, nėra nustatyta ir aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai apeliantą apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Teismas vertindamas liudytojų parodymus, įvertino ir tai, kad buvo surasti tinklai su sugauta žuvimi. Be to, teismas nevertino byloje esančios video medžiagos, nes pats pažeidimo faktas nebuvo filmuojamas, o pateikta medžiaga fiksavo tik apelianto elgesį po sulaikymo.
Apeliantas skunde nurodo, kad nebuvo surinkti visi įrodymai, jų nepakanka jo kaltei pagrįsti, neatsižvelgė į jo advokato prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ar prijungimo. Šis teiginys nepagrįstas, nes įrodinėjimo procesas nėra begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų įrodymų neabejotinai išvadai, kad pareiškėjas neteisėtai žvejojo statomais tinklais, padaryti. Taigi, byloje proceso šalys turėjo visas galimybes pateikti turimus įrodymus, kviesti liudytojus, teikti paaiškinimus ir prašymus. Savo teisėmis pasinaudojo ir apeliantas. Kita vertus, ir Institucija pateikė visus turėtus įrodymus byloje, kurių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pakanka.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pareigūno A. Mačiuko 2012-04-12 tarnybiniame pranešime yra nurodyta ne ta surastų žuvų rūšis, t. y. nurodyti 55 vnt. lynų, nors buvo rasta 55 vnt. kuojų. Ši aplinkybė neva įrodo, kad pareigūnas neteisingai nubaudė D. R.. Šioje byloje aplinkos apsaugos pareigūnų kontrolės objektas - žuvų išteklių naudojimas. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. paaiškino, kad rašydamas tarnybinį pranešimą suklydo ir neteisingai nurodė žuvies rūšį. Šiuos pareigūno paaiškinimus patvirtina 2012-04-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 144, o rašymo apsirikimai įtakos apelianto kaltės paneigimui neturi.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina išvados dėl teismo nutarimo nepagrįstumo, todėl panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. R. apeliacinio skundo netenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.