Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos atstovams direktoriui Sigitui Narbutui ir advokatei Virginijai Kondratienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. (J. R.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai dėl Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais ir papildomai pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Papildomai ieškovas pažymėjo, kad dėl savo elgesio Bibliotekoje jis nebuvo trauktas teisinėn atsakomybėn, nebuvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, negirdėjo dėl to priekaištų, jam nebuvo taikytos švelnesnės nuobaudos, todėl iš karto skirtas pašalinimas iš Bibliotekos vartotojų yra neadekvati priemonė. Ieškovas taip pat teigė, kad, grąžinus jam Bibliotekos vartotojo teises, paklus visoms Bibliotekos taisyklėms. Pažymėjo, kad byloje nėra sprendžiamas jo sveikatos klausimas ir atsakovės siūlomos vartotojo teisės su apribojimais yra diskriminacinis pasiūlymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai atsakovė ginčijamu įsakymu anuliavo ieškovo Bibliotekos skaitytojo teises. Šios taikytos poveikio priemonės ieškovui teisėtumas ginčijamas keliant jos proporcingumo atliktiems ieškovo veiksmams klausimą. Siekiant išspręsti šį klausimą, pirmiausia būtina nustatyti su ginčo įsakymo priėmimu susijusias reikšmingas faktines aplinkybes.

9.1. 2017 m. kovo 27 d. B. F. ir vartotojų skyriaus vedėja Birutė Pilipavičienė tarnybiniame pranešime Nr. TR-11 nurodė, kad į jos darbo kabinetą įėjo skaitytojas J. R. ir ėmė ją fotografuoti (fotoaparatas įtaisytas akiniuose). Ji pasijuto nejaukiai ir pareikalavo nustoti. Jai atsistojus skaitytojas išbėgo į vestibiulį. Priėjusi ji įspėjo, kad savo elgesiu pažeidžia jos teisę į asmens duomenų apsaugą. Jai buvo pakartotinai atsakyta, kad ji yra agentų vadovė. Darbuotoja prašė apsaugoti ją ir bibliotekos darbuotojus nuo skaitytojo keliamos grėsmės (t. 1 b. l. 27).

9.2. 2017 m. kovo 27 d. Bibliotekos darbuotojos A. P. ir J. Š. tarnybiniame pranešime Nr. TR-12 nurodė, kad skaitytojas J. R. kelia grėsmę savo neadekvačiu elgesiu. 2016 m. spalio 5 d. prieš prasidedant parodai, eidamas iš bibliotekos, priėjo prie vieno iš svečių ir apkaltino jį neva esant ,,agentu“. Klausinėjo, kokiu tikslu jis čia pasirodęs, reikalavo jam pateikti savo vardą ir pavardę. 2017 m. vasario 9 d. vakare, priėjęs prie bibliotekos darbuotojos S. N. pradėjo reikalauti jos asmens duomenų, kaltino ją jo persekiojimu ir stebėjimu, dėl neaiškių priežasčių liepė įsidėmėti jo skaitytojo kortelės duomenis. Taip pat keletą kartų užsipuolė J. Š., kurią kaltino persekiojimu ir duomenų perdavimu ,,agentams“ apie jo pasirodymą (t. 1, b. l. 28).

9.3. 2017 m. kovo 27 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus įsakymu dėl skaitytojo J. R. vartotojo teisių anuliavimo Nr. V-12 (ginčo įsakymas), atsižvelgiant į darbuotojų 2017 m. kovo 27 d. tarnybinius pranešimus Nr. TR-11 ir Nr. TR-12, anuliuotos skaitytojo vartotojo teisės dėl pasikartojančių nusižengimų Naudojimosi biblioteka taisyklėms, nederamo elgesio, Bibliotekos darbuotojų pastabų ir reikalavimų nepaisymo bei Bibliotekos darbuotojoms keliamos grėsmės (t. 1, b. l. 4).

10. Taigi, ginčo įsakymas, kuriuo atimtos ieškovo Bibliotekos vartotojo teisės, priimtas atsižvelgiant į 2017 m. kovo 27 d. darbuotojų tarnybinius pranešimus, kuriuose fiksuota, kad ieškovas 2017 m. kovo 27 d. filmavo be sutikimo darbuotoją Birutę Pilipavičienę, 2016 m. spalio 5 d. Bibliotekos lankytoją pavadino ,,agentu“ ir klausinėjo duomenų. 2017 m. vasario 9 d. persekiojimu kaltino Bibliotekos darbuotoją ir klausė jos asmens duomenų, keletą kartų apkaltino kitą darbuotoją persekiojimu ir informavimu apie jo pasirodymą Bibliotekoje. Šiuos ieškovo veiksmus atsakovės direktorius įvertino kaip pažeidžiančius Naudojimosi Biblioteka taisyklių 18.6 punktą, kuriame įtvirtinta, kad vartotojai privalo laikytis elgesio viešoje vietoje taisyklių, pagarbiai elgtis kitų vartotojų ir Bibliotekos darbuotojų atžvilgiu. Taip pat tokie veiksmai laikyti grėsmingais ir pakankamais skaitytojo teisėms anuliuoti.

11. Teismas, įvertinęs šias rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad tam tikri iš nurodytų ieškovo veiksmų – Bibliotekos darbuotojos filmavimas prieš jos valią – buvo pakankamas pagrindas atsakovės administracijai taikyti ieškovui neigiamo poveikio priemones (CPK 185 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl yra svarbi subjektyvi vidinė fotografuojamo asmens nuostata; jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Šių nuostatų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl vaizdo įrašo darymo teisėtumo, nes filmavimas yra vienas iš atvaizdo fiksavimo būdų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas, filmuodamas Bibliotekos darbuotoją be jos sutikimo, jai aiškiai išreiškus prieštaravimą, pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, ,,Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Atitinkamai ieškovas, nepaisydamas privataus gyvenimo gerbimo (teisės į atvaizdą apsaugos), tam tikra apimtimi savo teisę į informaciją apribojo, kadangi teisės aktų nustatytas taisykles pažeidžiantis asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo teisės bus saugomos lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų“ (civilinės bylos Nr. 3K-3-195-916/2017). Taigi, dėl šių ieškovo veiksmų be sutikimo filmuojant Bibliotekos darbuotoją, ieškovo atžvilgiu galėjo būti taikomos neigiamo poveikio priemonės, galimai apribojančios jo teisę į informaciją ir naudojimąsi Bibliotekos paslaugomis.

12. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2019 m. birželio 6 d. nutartyje išaiškino, kad kiekvienu atveju būtina vertinti ne tik poveikio priemonės pažeidimą padariusiam asmeniui skyrimo faktą, tačiau ir jos proporcingumą padarytiems veiksmams, už kuriuos ta neigiamo pobūdžio priemonė skiriama. Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovo keliamas klausimas iš esmės susijęs su teismo pareiga nustatyti teisingą susikirtusių teisinių gėrių – privataus gyvenimo gerbimo (teisės į atvaizdą apsaugos) bei saviraiškos laisvės (ieškovo teisės gauti informaciją) – pusiausvyrą. Taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta kultūros vertybių prieinamumo laisvė – kiekvieno žmogaus laisvė naudotis sukurtomis kultūros vertybėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. nutarime, inter alia, yra išaiškinęs, kad ši Konstitucijos saugoma ir ginama laisvė yra susijusi su Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus laisve ieškoti ir gauti informaciją bei idėjas ir su minėtos laisvės būtina sąlyga – žmogaus laisve pačiam formuoti savo įsitikinimus, pažiūras, kuri taip pat kyla iš Konstitucijos. Kultūros vertybių prieinamumo laisvė yra susijusi ir su Konstitucijoje įtvirtintu atviros visuomenės imperatyvu: neužtikrinus šios laisvės, būtų pakenkta ir atviros visuomenės siekiui. Konstitucijoje įtvirtinta kultūros vertybių prieinamumo laisvė suponuoja ir valstybės negatyvią pareigą užtikrinti, kad žmogui nebūtų kliudoma laisvai naudotis sukurtomis kultūros vertybėmis, ir pozityvią pareigą priimti tokius sprendimus, kurie sudarytų materialines, organizacines ir teisines prielaidas kultūros vertybes padaryti prieinamas kuo didesniam žmonių ratui, skirti valstybės biudžeto lėšų mokslo, meno, istorijos, architektūros, kitiems kultūros paminklams bei vertybėms saugoti, taip pat kultūros įstaigoms (muziejams, teatrams, bibliotekoms, koncertinėms organizacijoms ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, nagrinėjamu atveju būtina vertinti atsakovės ieškovui pritaikytos poveikio priemonės – skaitytojo vartotojo teisių anuliavimo – proporcingumą jo elgesiui.

13. Nagrinėjant paskirtos poveikio priemonės proporcingumo klausimą, svarbu atsižvelgti į argumentus, kuriais remdamasi atsakovė grindžia tokios sankcijos tinkamumą. Atsakovės teigimu, ieškovas šiurkščiai pažeidė Naudojimosi Biblioteka taisyklių 18.6 punktą (nederamai elgėsi viešoje vietoje, nepagarbiai apsiėjo su Bibliotekos darbuotojomis), kėlė pavojų Bibliotekos darbuotojams ir lankytojams. Dėl jo veiksmų Bibliotekos darbuotojos jautėsi nesaugiai. Teismas laiko būtinu atskirai nagrinėti konkrečius atsakovės nurodomus ieškovo veiksmus, kurie, jos teigimu, lėmė poreikį taikyti ginčijamą poveikio priemonę.

14. Pirma, atsakovė nurodė, kad ieškovas be sutikimo ir prieš jos valią filmavo Bibliotekos darbuotoją. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas iš tiesų be sutikimo filmavo atsakovės darbuotoją, šį įvykį pripažįsta ir ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyti argumentai, kodėl šis pažeidimas laikytinas pakankamu poveikio priemonėms ieškovo atžvilgiu taikyti ir riboti tam tikras jo teises (sprendimo 11 punktas). Vis dėlto, vertinant tokių galimų poveikio priemonių apimtį, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog gautas atvaizdas būtų viešinamas, publikuojamas ar kitaip platinamas. Taip pat pastebėtina ir tai, jog atsakovė, teigdama apie aiškiai išreikštą draudimą filmuoti Bibliotekos patalpose, nepateikė tokį draudimą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimų metu galiojusiose Taisyklėse būtų tiesiogiai įtvirtintas toks draudimas, taip pat nėra įrodymų apie, atsakovės teigimu, patalpose aiškiai matomus ženklus (CPK 178 straipsnis). Tai nepanaikina ieškovo pareigos gerbti kitų asmenų privatumą ir jų teisę į atvaizdą, tačiau ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių griežtumo. Pastebėtina, kad naujai Bibliotekos direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintų Bibliotekoje teikiamų paslaugų įkainių 7.2 punkte jau aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta, kad griežtai draudžiama Bibliotekos patalpose fotografuoti ir filmuoti, vykdant bet kokią su įprastomis bibliotekinėmis veiklomis nesusijusią ar Bibliotekos prestižui kenkiančią, jos darbuotojų garbę ir orumą žeminančią, jų saugumui, sveikatai, darbui ir pan. kenkiančią veiklą. Duomenų, kad toks draudimas būtų įtvirtintas ir anksčiau, byloje nėra.

15. Antra, atsakovė, grįsdama teiginius dėl taikytos poveikio priemonės – vartotojo teisių anuliavimo – proporcingumo, nurodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė Naudojimosi Biblioteka taisyklių 18.6 punktą (nederamai elgėsi viešoje vietoje, nepagarbiai apsiėjo su Bibliotekos darbuotojomis), kėlė pavojų Bibliotekos darbuotojams ir lankytojams, dėl jo veiksmų Bibliotekos darbuotojos jautėsi nesaugiai. Konkretindama šiuos teiginius, atsakovė remiasi tarnybiniuose pranešimuose nurodomomis aplinkybėmis (sprendimo 9.1, 9.2 punktai). Taip pat pateikė rašytinius įrodymus:

15.1. 2006 m. gegužės 2 d. Bibliotekos direktoriaus raštą Lietuvos mokslų akademijos prezidentui Nr. SR-86 dėl J. R. skundo, kuriame ieškovui nurodoma, kad visiems skaitytojams sudarytos reikiamos sąlygos naudotis visais Bibliotekoje saugomais informaciniais fondais, jog skaitykloje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros skirtos apsaugoti bibliotekos spaudinius nuo nesąžiningų skaitytojų, kad jie neišplėšytų spaudinių lapų, jog kamerų stebėjimo rezultatais naudojasi tik skaityklos darbuotojos (t. 1, b. l. 187).

15.2. 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo skundą Bibliotekos direktoriui dėl spec. tarnybų slapto bendradarbio provokatoriaus išpuolio prieš ieškovą 2008 m. gruodžio 29 d. (t. 1, b. l. 188).

15.3. 2009 m. balandžio 30 d. ieškovo prašymą Bibliotekos direktoriui laikytis Bibliotekos nuostatų ir bibliotekininko etikos kodekso, kuriame prašoma imtis teisinių priemonių ieškovui kaip skaitytojui apginti ir užtikrinti jo saugumą bei tinkamas mokslinio darbo sąlygas; taip pat minima, kad svarstoma galimybė pašalinti ieškovą iš skaitytojų tarpo, neištyrus 2008 m. gruodžio 29 d. ,,provokatoriaus“ chuliganiško išpuolio prieš ieškovą bendrosios skaityklos salėje, todėl ieškovas prašo leisti jam dalyvauti tokiame svarstyme ir atsižvelgti į jo pasiaiškinimus (t. 1, b. l. 186).

16. Iš šių atsakovės nurodomų argumentų ir pateikiamų įrodymų matyti, kad atsakovė netinkamu ir neleistinu, todėl pavojingu, ieškovo elgesiu laiko tai, kad jis Bibliotekos darbuotojų bei lankytojų klausinėja jų asmens duomenų, vadina juos agentais, klausia darbovietės ir atlyginimo. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų galima laikyti, kad atsakovė kitą ieškovo elgesį (išskrus filmavimą) laiko pavojingu, nes vertina jį kaip nesuprantamą, neadekvatų, galimai rodantį ieškovo sveikatos problemas.

17. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovo bendravimas būtų buvęs pavojingas ar agresyvus (CPK 178, 185 straipsnis). Vien keisti, atsakovės vertinimu, klausimai ar raštai, prašymai nėra pagrindas laikyti asmens elgesį pavojingu. Pagal Taisyklių 17.11 punktą vartotojai turi teisę Bibliotekos administracijai pareikšti savo nuomonę, prašymą ar skundą, žodžiu ar raštu, apie Bibliotekos darbą ir jos teikiamas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovo elgesio būtų tekę kviesti policijos pareigūnus ar apsaugos darbuotojus, kad būtų įstatymų nustatyta tvarka fiksuojamas netinkamas ir teisės aktais draustinas elgesys. Priešingai, tarnybiniame pranešime Nr. TR-11 užfiksuota, kad, darbuotojai atsistojus, ieškovas išbėgo į vestibiulį. Taip pat šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose minima, kad ieškovas siekė atsiprašyti, žadėjo elgtis atsakovei priimtinu būdu. Taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino savo nusiteikimą paklusti bendroms Bibliotekos taisyklėms.

18. Trečia, atsakovė, grįsdama teiginius dėl ieškovo elgesio pavojingumo aplinkiniams, remiasi citatomis iš ieškovo parašytos knygos ,,Sekimas: asmeninis liudijimas“ (t. 1, b. l. 37–40). Atsakovės teigimu, šioje knygoje ieškovas mini dujų papurškimą ,,provokatoriams“ į veidą, nurodo buvęs priverstinai hospitalizuotas, teigia, jog jam buvo diagnozuotas ,,kliedesinis persekiojimo sutrikimas“. Be to, šioje knygoje ieškovas pateikia ,,slaptų bendradarbių ir talkininkų sąrašą“, kuriame nurodoma ir Bibliotekos darbuotojų (t. 1, b. l. 46–51). Šie ieškovo knygoje publikuoti teiginiai, atsakovės teigimu, patvirtina ieškovo pavojingumą Bibliotekos darbuotojams ir kelia pastarųjų nerimą bei psichologinę įtampą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą bei į tai, jog tai yra ieškovo parašytas leidinys, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl ieškovo elgesio pavojingumo, nesant kitokių įrodymų. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis argumentas pirmą kartą atsakovės nurodytas tik procesiniuose dokumentuose vykstant teisminiam ginčui ir nebuvo pagrindu priimant prašomą panaikinti įsakymą. Minimi teiginiai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, o aprašomi 2009, 2010 metų įvykiai. Be to, nuosekliai remiantis šios knygos teiginiais, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog joje rašoma, kad 2013 m. Vilniaus Centro poliklinikos Psichinės sveikatos klinikos psichiatrės teikimu teismas panaikino priverstinį ambulatorinį psichiatrinį gydymą, kadangi ieškovo būklė geresnė ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs.

19. Ketvirta, vertinant ieškovo elgesį pritaikytos poveikio priemonės – vartotojo teisių anuliavimo – proporcingumo aspektu, būtina atsižvelgti ir į Bibliotekoje galimų taikyti poveikio priemonių už tam tikrą netinkamą elgesį sistemą. Už Bibliotekoje saugomų šaltinių gadinimą ar praradimą vartotojas privalo pakeisti dokumentą lygiaverčiu arba atlyginti tam tikrą jo vertę (Taisyklių 20 punktas). Pagal Naudojimosi Biblioteka taisyklių 22.7 punktą – Bibliotekos darbuotojai turi teisę vartotojams, nesilaikantiems arba pažeidusiems Bibliotekos nustatytą tvarką ir taisykles, atimti teisę laikinai arba visam laikui naudotis Biblioteka. Taigi, dėl netinkamo elgesio yra nustatyta galimybė teisę naudotis Biblioteka atimti terminuotai arba visam laikui. Iš ginčijamo įsakymo turinio ir lingvistinio aiškinimo galima spręsti, kad šiuo atveju ieškovui pritaikyta griežčiausia priemonė – neterminuotas teisės būti Bibliotekos vartotoju atėmimas. Duomenų apie tai, kad ieškovo atžvilgiu būtų taikyta švelnesnių poveikio priemonių (įspėjimas, laikinas skaitytojo teisių atėmimas ar pan.) byloje nėra.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (sprendimo 14–19 punktai), nesant duomenų apie švelnesnio pobūdžio taikytas poveikio priemones ieškovui, taip pat nesant įrodytam ieškovo agresyviam ar pavojingam elgesiui, nesant įrodymų apie padarytą realią žalą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už filmavimą be darbuotojo sutikimo iš karto griežčiausios poveikio priemonės pritaikymas negali būti laikomas proporcinga sankcija, ypač atsižvelgiant į asmens teisę į saviraišką bei informacijos rinkimą bei į viešąjį Bibliotekos funkcijų pobūdį.

21. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad Bibliotekos vartotojo teisių atėmimas ginčo įsakymu neužkerta kelio ieškovui bet kada kreiptis dėl naujų vartotojo teisių suteikimo. Kaip matyti iš ginčijamo įsakymo turinio, jis formuluojamas kaip neterminuotas teisės atėmimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog tai nekliudo asmeniui bendra tvarka kreiptis dėl naujos skaitytojo teisės suteikimo. Šią išvadą sustiprina Taisyklių 22.7 punkto formuluotė, kurios lingvistinis aiškinimas leidžia nustatyti esant terminuotą ir neterminuotą teisių atėmimą. Šiuo atveju, nesant nuorodos į apribojimų terminą, darytina išvada, kad vartotojo teisės atimtos neterminuotai.

22. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai pabrėžė, kad ieškovas bet kada gali kreiptis dėl naujo vartotojo teisių išdavimo, o toks prašymas, atsakovės atstovų teigimu, būtų nagrinėjamas atsižvelgiant į tai, dėl ko vartotojo teisės panaikintos, ir vertinant, ar pastarojo veiksmo priežastys išnyko. Atsakovės teigimu, draudimo lankytis ir naudotis Biblioteka išnykimas tiesiogiai priklauso nuo tinkamo (Bibliotekos taisykles atitinkančio) ir adekvataus (sveikatos būklės požiūriu – medicinos įstaigų patvirtinto) ieškovo elgesio, kuris nekeltų grėsmės visuomenei – Bibliotekos viešajai aplinkai, joje saugomiems šaltiniams, Bibliotekos vartotojams ir dirbančiam personalui. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija kelia abejonių asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo kontekste, nes ieškovo galimybė atgauti vartotojo teises priklauso išimtinai nuo subjektyvaus sprendžiančio administracijos atstovo požiūrio ir siejama su būtinybe pateikti duomenis apie sveikatą. Pagal aktualių, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtintų Naudojimosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka taisyklių (t. 2, b. l. 39-47), 2 punktą Biblioteka turi teisę naudotis visi Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 16 metų, užsienio šalių piliečiai, įstaigos, organizacijos. Jiems keliami reikalavimai nurodyti Taisyklių 7-8 punktuose: Bibliotekos paslaugomis gali naudotis tik registruoti vartotojai, kurie registruojami pateikus pasą arba asmens tapatybės kortelę bei nuotrauką, užpildę skaitytojo knygelę; susipažinus su Naudojimosi biblioteka ir kompiuteriais taisyklėmis bei užpildžius skaitytojo registracijos kortelę, vartotojams išduodami skaitytojo bilietai. Taigi, asmuo, tapdamas vartotoju, neprivalo teikti duomenų apie savo sveikatos būklę, kurie priskirtini itin jautrių duomenų grupei. Dėl to išimtinių ir kitokių sąlygų kėlimas ieškovui paneigia atsakovės teiginius dėl jo galimybės netrukdomai kreiptis ir gauti naujas vartotojo teises.

23. Abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimo kelia ir atsakovės pateikti pasiūlymai suteikti ieškovui unikalias Bibliotekos vartotojo teises, kurios, iš vienos pusės, yra platesnės už kitų skaitytojų teises paslaugų teikimo prasme, iš kitos pusės – labiau ribojančios, uždraudžiant ieškovui vaikščioti po Bibliotekos patalpas, kurios įprastai skaitytojams prieinamos. Kaip matyti iš Naudojimosi Biblioteka taisyklių ir iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, Bibliotekoje teikiamos paslaugos išskiria vartotojus į dvi grupes: tuos, kurie spaudiniais ir kitais dokumentais gali naudotis tik vietoje; ir tuos, kurie turi teisę naudotis abonementu (Taisyklių 9-10 punktai). Nėra aišku, kokio statuso vartotoju būtų ieškovas. Atsakovės pasiūlymas vertintinas kaip tam tikra derybinė pozicija ir sveikintinos kompromiso paieškos, tačiau, nepaisant atsakovės nuomonės apie tam tikrų asmenų požiūrio teisingumą, sveikatą ar mąstymo pagrįstumą, pasiūlymai neturėtų pažeisti asmenų lygiateisiškumo ir negalėtų tapti diskriminaciniais.

24. Pažymėtina, kad atsakovė, aiškindama situaciją, į bylą pateikė Bibliotekos patalpų planus ir paaiškino, kad, tik atlikus patalpų rekonstrukciją, darbuotojų tarnybinės patalpos bus atskirtos nuo skaitytojams laisvai pasiekiamų erdvių. Tokios atsakovės rengiamos priemonės turėtų šalinti konfliktinių situacijų tikimybę, be to, tai rodo, jog pati atsakovė tinkamai suvokia būtinybę ir savo pareigą užtikrinti Bibliotekos darbuotojų ir skaitytojų saugumą bei viešąją tvarką taikant bendro pobūdžio, kokios nors asmenų grupės nediskriminuojančias, priemones, taip pat ir technines.

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas apibendrina, kad ieškovas savo elgesiu, t. y. be sutikimo filmuodamas atsakovės darbuotoją, pažeidė pastarosios teisę į atvaizdą, todėl ieškovui galėjo būti taikomos poveikio priemonės apribojant tam tikras jo teises. Iš kitos pusės, vertinant pritaikytos priemonės pobūdį ir neterminuotą galiojimą, pripažintina, kad tokia priemonė nebuvo adekvati ir proporcinga ieškovo padarytiems pažeidimams ir netinkamu įvardintam elgesiui. Esant tokiai situacijai, nustatant gintinų vertybių pusiausvyrą konkrečiu nagrinėjamu atveju, teismas pripažįsta ieškinį pagrįstu, todėl tenkintinu. Dėl to Bibliotekos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. V-12 naikintinas. Pažymėtina, kad, konstatavus ieškovo atliktus kitų asmenų teisių pažeidimus, faktinis laikinas skaitytojo teisių atėmimas – nuo 2017 m. iki 2019 m. – laikytinas proporcinga ir pakankama priemone už netinkamą ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ieškovo elgesį.

Dėl bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme

26. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla nagrinėta administraciniame teisme, nes administracinis teisinis santykis yra dominuojantis, t. y. ginčas kilo dėl valstybinio administravimo subjekto – Bibliotekos direktoriaus – priimto administracinio akto (įsakymo), kurį ieškovas prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

27. Teismo vertinimu, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad, nors reikalaujama panaikinti Bibliotekos direktoriaus įsakymą, bylos teisiniai santykiai susiklostė tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų dėl tam tikrų paslaugų teikimo, t. y. iš esmės yra kilęs ginčas dėl atsisakymo teikti paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 250 Eur už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 3, 73, 113), 1000 Eur už avokado teisines paslaugas (t. 1, b. l. 125, 126) ir 4,41 Eur už bylos medžiagos dokumentų kopijavimą (t. 1, b. l. 64); iš viso – 1254,41 Eur (CPK 80, 81, 88, 98 straipsniai). Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas, nes šis procesinis prašymas buvo atmestas (CPK 93 straipsnis).

29. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (16,35 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl iš atsakovės valstybei priteistina 16,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. V-12 dėl skaitytojo J. R. vartotojo LMAVB teisių anuliavimo.

Priteisti ieškovui J. R. (J. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (j. a. k. 191379828) 1254,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (j. a. k. 191379828) 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.