Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas ieškovo ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismingumo klausimas.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. CPK 381 str. 1 d. nurodyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovo nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Duomenų apie nepilnamečius vaikus, augančius kartu su ieškovu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismui ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinį priimti atsisakė. Todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme negali būti tenkinamas.

CPK 34 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles; 5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš nurodytų bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui sąlygų, apelianto prašymas įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą persiųsti ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui taip pat negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.