Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nutarties, kuria netenkintas A. P. V. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2011-07-22 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas A. P. V. atžvilgiu 2011-07-22 priėmė nutarimą pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. Nutarime kaip pažeidimo esmę nurodė, tai, kad A. P. V. 2011-07-20 apie 14 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 punktą.

Institucija, paskyrusi nuobaudą atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad A. P. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą LR ATPK 124¹ str. 2 d. ir be kitų pažeidimų numatantį atsakomybę už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, bei pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 21 punkte nustatytą draudimą motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone apylinkės teismas A. P. V. pripažindamas kaltu pagal ATPK 124¹ str. 2 d., pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir savo daromas išvadas dėl A. P. V. kaltės grindė policijos pareigūno R. B., kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Pažymėtina, kad šio liudytojo teisme duoti parodymai atitinka jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. R. B. tarnybiniame pranešime surašytame iškart po pažeidimo nustatymo nurodė, kad dirbdamas ekipaže su vyr. patruliu A. V., ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai kairėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir prisidėjęs prie ausies juo naudojosi, o pamatęs policijos pareigūną telefoną pasidėjo ant kelių. Sustabdytas A. P. V. pareigūno akivaizdoje paėmė padėtą telefoną ir pabaigė pokalbį, paaiškindamas, kad tik sustabdytas kalbėjosi mobiliuoju telefonu (ATPK byla Nr. 07-11-6226570, b.l. 6). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teigdamas, kad A. P. V. vairuodamas kažką laikė prie ausies ir kalbėjosi, o pamatęs pareigūnus rankoje turėtą daiktą padėjo, o sustabdžius pareigūnas padėtą mobilaus ryšio telefoną pamatė ant sėdynės tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kojų. Paklausus kodėl jis kalbasi telefonu A. P. V. pabaigė pokalbį telefonu (b. l. 39-40). Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti R. B. parodymų patikimumu ir tai, kad jo kolega A. V. tuo metu buvo sustabdęs kitą transporto priemonę ir tiesiogiai su A. P. V. nebendravo, todėl nebuvo jokio pagrindo į teismo posėdį kviesti su R. B. ekipaže dirbusio kito pareigūno. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų liudytojo R. B. parodymus, patvirtinančius A. P. V. kaltę, vertinti kaip neobjektyvius ir duodamus tendencingai, siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Teismas atmeta kaip nepagrįstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde keliamas versijas dėl R. B. neužtikrintumo mačius jo rankose būtent mobilaus ryšio telefoną, kadangi šis liudytojas tiek tarnybiniame pranešime, tiek parodymų teismo posėdžio metu tvirtino, kad matęs, jog A. P. V. vairuodamas automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu. Šie parodymai vertinami kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir byloje esantiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės negali paneigti kitais įrodymais patvirtinamo telefono naudojimo fakto. Asmuo gali turėti telefonų ir su išankstinio mokėjimo planais, kur abonento asmens duomenys nėra fiksuojami, todėl išklotinė šiuo atveju nėra patikimas įrodymas. Teismas taip pat nelaiko, kad A. P. V. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryta esminių trūkumų ATPK 260 straipsnio prasme. Apelianto teiginiai ir interpretacijos dėl neteisingo pažeidimo laiko užfiksavimo administracinio teisės pažeidimo protokole esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui neturi. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. P. V. veikoje yra ATPK 124¹ str. 2 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota, o paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Apelianto skunde nurodomi R. B., kaip policijos pareigūno, apelianto nuomone, padaryti pažeidimai dėl Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 72 punkto reikalavimo pranešti budėtojui apie automobilio sustabdymą nevykdymo, nesusiję su esminių KET pažeidimo aplinkybių vertinimu. Skunde taip pat nurodoma, jog Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas E. A. nepriėmė ir neprijungė prie bylos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų dokumentų ir prašymų, tačiau apeliantas galimybe teikti įrodymus bei prašymus pasinaudojo nagrinėjant skundą teisme. Dėl apelianto prašymų ir pateiktų duomenų teismas pasisakė.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. P. V. apeliacinio skundo netenkinti.