- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-69-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32880-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- P. B.
- Advokatai
- Justas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis 2019 m. rugpjūčio mėn. nuo 2 d., 13.15 val. iki 3 d., 13.40 val. (dvi paros). Iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. B. nuteistas už tai, kad 2019-08-02, apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai Z. V. suėmė už abiejų rankų ir jas spaudė bei stūmė į šoną, taip nukentėjusiajai dėl kairio žasto, dilbių poodinių kraujosruvų nežymiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam už nusikalstamos veikos padarymą švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti skirtos bausmės dydį.
3. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra dirbantis, nebevartoja alkoholio bei keičia savo gyvenimą, nusiskundimų jo elgesiu gyvenamojoje vietoje nėra. Skirti jam švelnesnę bausmę prašė ir nukentėjusioji. Teismas jo bylos nenagrinėjo pagreitinto proceso tvarka, todėl 1/3 nebuvo sumažinta skirta bausmė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorė A. G. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei. P. B. nekeičia savo gyvenimo būdo, nes nuolat daro tyčinius nusikaltimus, administracinius nusižengimus, girtauja.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji Z. V. prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam P. B. skirti švelnesnę bausmę, tai yra neskirti laisvės atėmimo bausmės. Nurodo su nuteistuoju susitaikiusi, P. B. yra dirbantis, stengiasi gyventi dorai, todėl nukentėjusioji nemano, kad skirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati.
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo P. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliantas savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi bei jos dydžiu, todėl pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek P. B. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę.
9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas P. B. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, parinkdamas bausmę tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę bei laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apeliantas anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikomas recidyvistu. Be to, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra teisiamas 14 kartą, iš esmės visais prieš tai buvusiais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos bausmės susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau jas atlikęs apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas bei pasirinkto gyvenimo modelio nekeitė, kas leidžia spręsti, jog skirtos bausmės apelianto atžvilgiu nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 4 punkte numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat ir nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas įvykdė tepraėjus kiek daugiau nei pusei metų nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog apeliantas taip pat nuolat daro administracinius nusižengimus, girtauja – vien 2019 metais, iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo, apeliantas administracine tvarka buvo baustas 11 kartų. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog švelnesnėmis bausmių rūšimis, nei laisvės atėmimas, pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, nuteistajam nėra galimybės ir tą visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę P. B., kaip jau ir minėta, atsižvelgė į jo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, girtauja), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės), padarytos veikos pavojingumą, todėl skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, savo trukme artimą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Skundu apeliantas akcentuoja, jog yra dirbantis, nebevartoja alkoholio bei keičia savo gyvenimą, nusiskundimų jo elgesiu gyvenamojoje vietoje nėra. Iš baudžiamosios bylos duomenų iš tiesų matyti, jog nuteistasis P. B. nuo 2019-10-17 dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jokių kitų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, išskyrus jo deklaratyvius teiginius dėl keičiamo gyvenimo būdo, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog nors, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 2019-10-28 rašto „Dėl charakteristikos“, seniūnija nusiskundimų dėl P. B. elgesio nėra gavusi, tačiau byloje užfiksuoti kiti duomenys neleidžia tvirtinti nesant nusiskundimų dėl jo elgesio (73 b.l.). O būtent, 2019-08-23 apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateikto 2019-08-02 įrašo turinys, liudytojos A. D., nukentėjusiosios Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo kaimynystėje gyvenantys žmonės policijos pareigūnus dėl P. B. elgesio kvietė nebe pirmą kartą ir yra nepatenkinti jo asocialiu elgesiu (16-17, 27-28, 37-38 b.l.). Taip pat ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams buvo nurodyta, jog P. B. dažnai konfliktuoja su kaimynais, triukšmauja bendro naudojimo patalpose, drumsčia kaimynų ramybę (25, 30 b.l.). Taigi, apelianto skunde dėstomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įvertinant visas pirmiau aptartas aplinkybes bei nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Konstatuotina, jog P. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo.
11. Dėl BK 64¹ str. nuostatų taikymo pažymėtina, jog ši norma yra taikoma tik tuomet, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, be viso to, asmuo turi pripažinti savo kaltę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nagrinėjama baudžiamoji buvo nagrinėjama bendra tvarka, taigi, P. B. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei vienu trečdaliu sumažinti jam skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
12. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.