- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-145/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- L. V.
- Nukentėjusysis
- A. V.
Byla Nr. 1S-145/2011 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 27 d.
Vilnius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria L. V., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 11 punktą, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 9 d.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. V. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. gegužės mėnesį, naktį iš 17 į 18 dieną, miške, esančiame prie vasaros estrados, kuri yra Klaipėdoje, Liepojos g. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. V., sudavė jai daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus smūgių vietose, bei skėsdamas nukentėjusiosios kojas rankų pirštais spaudė abiejų kojų kelius ir padarė ovalų formos kraujosruvas abiejų kojų kelių srityse ir taip panaudodamas fizinį smurtą bei palaužęs A. V. pasipriešinimą lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, tai yra išžagino A. V..
Be to, L. V. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. gegužės mėnesį, naktį iš 17 į 18 dieną, miške, esančiame prie vasaros estrados, kuri yra Klaipėdoje, Liepojos g. 1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – A. V. išžaginimą, bei sukeldamas nukentėjusiajai A. V. didelį fizinį skausmą ir kančias, sudavė jai ne mažiau vieno smūgio į dešinę blauzdą, ne mažiau keturių smūgių į kairę ir ne mažiau šešių smūgių į dešinę rankas, ne mažiau dviejų smūgių į kairį petį, ne mažiau septynių smūgių į nugarą ir padarė poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus smūgių vietose, taip pat sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajai į veidą ir padarė pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su nosies, apatinio ir viršutinio žandikaulių, dešinio skruosto skeveldriniu kaulo lūžimais, ne mažiau vieno smūgio į dešinę ausį ir padarė muštinę plėštinę žaizdą dešinėje ausyje, medine lazda sudavė ne mažiau septynių smūgių į galvą ir padarė muštines plėštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujosruvą kairiajame smilkininiame raumenyje. Dėl sunkios galvos traumos pasekoje patirto su gyvybe nesuderinamo kūno sužalojimo – trauminės kilmės galvos smegenų amputacijos (pusės galvos smegenų netekimo), A. V. iš karto mirė. Nukentėjusiajai mirus, L. V. tempdamas A. V. lavoną į nuošalesnę vietą padarė odos nubrozdinimus krūtinės ir pilvo šoniniuose paviršiuose, bei slėpdamas lavoną apdėjo medžių šakomis. Tokiu būdu L. V. slėpdamas kitą nusikaltimą itin žiauriai nužudė A. V..
Kaltinamasis L. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, to paties teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam L. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams. Teismas, pratęsdamas L. V. suėmimo terminą, motyvavo tuo, jog L. V. yra kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė, išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Todėl teismas sprendė, jog padarytų nusikaltimų sunkumas ir minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad L. V. būdamas laisvėje gali slėptis nuo teismo ir trukdyti išnagrinėti baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
Kaltinamasis L. V. skundu prašo sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę.
Kaltinamasis skunde nurodo, jog nukentėjusiosios nenužudė, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nužudęs, nes bijojo V. S. keršto, jam buvo grasinama susidorojimu, bijojo dėl savo ir savo šeimos gyvybių. Prašo sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę dar ir dėl to, jog mama susirgo onkoligine liga, jai reikalinga kaltinamojo pagalba, nes tėvas nedirba, taip pat serga, tėvai gyvena tik iš mamos invalidumo pensijos. Kaltinamasis visada dirbo, rėmė mamą materialiai bei padėdavo dirbti ūkio darbus. Kaltinamasis teigia, kad nebėgs, netrukdys ikiteisminiam tyrimui, atvyks į apklausas, pas prokurorą ir į teismą
Teismo posėdyje kaltinamojo L. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra specialistų išvados, liudytojų parodymai, kaltinamojo parodymai bei kita byloje esanti medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar L. V. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Šiuo atveju svarbu, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str. 2 d. 3 p.).
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti.
Pratęsdamas L. V. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) punkte.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. L. V. kaltinamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Už L. V. inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktai numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokios nuomonės laikomasi ir minėtame Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas L. V. suėmimo terminą minėtu pagrindu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad kaltinamasis išsituokęs bei įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, t.y. kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, kad L. V. tėvai serga, pastariesiems reikalinga ne tik materialinė pagalba, bet pagalba ir ūkio darbuose, kad iki jo sulaikymo kaltinamasis dirbo. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis L. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas L. V., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Pritartina teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti L. V. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kardomoji priemonė nepažeidžia privataus ir viešojo intereso balanso.
Kaltinamojo skunde nurodytas prašymas dėl galimai švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo (arba jo gynėjo) skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas). Tokį prašymą galima pateikti pirmosios instancijos teismui.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo L. V. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.