Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant I. U., dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui J. S., atsakovui J. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. V., dėl nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. V. 2765 litus jos turėtų išlaidų už atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus ir naujų duomenų įregistravimą. Ieškinyje nurodo, kad jai ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausė 39, 900 ha žemės sklypas. Su atsakovu žodžiu susitarė, kad atliks nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Juos atlikus, šį žemės sklypą bus galima atidalinti į du atskirus žemės sklypus. 2012 m. spalio 3 d. sudarė sutartį dėl šio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Už visus atliktus darbus UAB „Geotakas“ sumokėjo sutartą pinigų sumą – 5000 Lt su PVM. UAB „Geotakas“ iki 2011 m. lapkričio 21 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje įtvirtino riboženklius. Atlikus kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas – 40, 5998 ha vietoje buvusių 39,900 ha. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašė ji ir atsakovas. Jie taip pat įsipareigojo saugoti, prižiūrėti riboženklius ir dar kartą pasirašė tame pačiame akte, kad yra supažindinti su ATPK 47 straipsnio nuostata, jog pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas ar gadinimas užtraukia baudą. Ji ir atsakovas 2011 m. gruodžio 20 d. pasirašė UAB „Geotakas“ parengtą minėto žemės sklypo planą, kurį 2012 m. sausio 20 d. patvirtino Šakių raj. žemėtvarkos skyrius. 2012 m. sausio 30 d. Šakių raj. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo, analogišką prašymą pateikė ir J. V.. Šakių žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas naujus kadastrinius matavimus ir jų abiejų prašymus dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo, 2012 m. vasario 3 d. išleido įsakymą, kuriuo leido įregistruoti didesnį žemės sklypą – 40,5598 ha ploto vietoj 39,900 ha. Didesnio ploto sklypą VĮ Registrų centre įregistravo ieškovė. Už visus kadastrinius matavimus ir naujų duomenų įregistravimą sumokėjo 5086 Lt. Ne kartą prašė atsakovo, kad šis sumokėtų už jam priklausančius žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus ir naujų dokumentų įregistravimą, tačiau J. V. atsisako mokėti.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Sklypas buvo atidalintas, kai buvo skyrybų byla, nebuvo jokių nesklandumų. Vėliau iškilo problema dėl miško. V. norėjo daryti kirtimą. Jis pats padalino sklypą ir liepė kirsti spindį. Ji V. pasakė, jog šis negerai padarė, tuomet V. jai liepė daryti matavimus. V. savo plote kasą tvenkinį, stato pavėsinę, židinį. Todėl atsirado būtinybė daryti geodezinius matavimus. Šiuo metu V. iškirto jau antrą spindį, bet jau pasinaudojęs geodeziniais matavimais ir padarė kirtimą teisingai. Kadangi anksčiau matavimus buvo atlikęs „Geotakas“ , todėl ji vėl nuėjo pas juos. Jai direktorė pasakė, kad už matavimus reikia apie 5000 Lt. Ji su V. nebendrauja, todėl ji paprašė, kad P. paskambintų V. Matuojant V. dalyvavo, bet neapėjo viso sklypo. Apėję pasirašė ribų paženklinimo aktą. Apskaičiavo ir rado daugiau žemės 60 arų. Tada ji pasikvietė V., kuriam paaiškino. V. pasirašė ir 60 arų padalino jiems abiems. Tai reiškia, kad jiems padidėjo sklypas. V. ir ji parašė po prašymą. Būtinybė daryti matavimus atsirado su miško naudojimu. V. darė kirtimus, dėl ko pablogėjo sklypo vertė. Su atsakovu susitarimas buvo tik toks, kad jis pasakė, kad daryk matavimus. Raštiško įgaliojimo iš V. neturėjo daryti matavimus.

Ieškovės atstovas advokatas J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl matavimų būtinumo, tai bendraturčiai tinkamai naudotis, disponuoti žemės sklypu, kuriame yra miškas, gali tiktai turėdami geodezinius tikslius matavimus ir atidalytus žemės sklypus. Būtinumas geodezinių matavimų atsirado dėl to, kad grėsė V. mišku grėsmė, nes V. norėjo daryti plyną kirtimą ir kaip tik V. dalyje. V. dalyvavo paženklinant sklypą ir jis tikrai žinojo, kad tie geodeziniai matavimai yra atliekami Dėl kainos nurodė, jog tai normali kaina.

Atsiliepime atsakovas J. V. nurodo, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašoma 2765 Lt suma yra nepagrįsta ir neįrodyta, kadangi jas ieškovė patyrė nepriklausomai nuo susitarimo su atsakovu dėl kadastrinių matavimų. Atsakovas nurodo, kad jis pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, UAB „Geotakas“ parengtą minėto žemės sklypo planą, 2012 m. sausio 30 d. Šakių raj. žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo specialiųjų sąlygų patikslinimo, kuriuo privalėtų atlikti protingas ir sąžiningas bendraturtis, siekdamas tinkamai realizuoti savo ir kitų bendraturčių teises valdyti, naudoti, disponuoti jiems priklausančiu turtu. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė 2011 m. spalio 3 d. neinformavusi atsakovo, su UAB „Geotakas“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, taip pat ir kainos bei kitų šios sutarties sąlygų. Atsakovas neneigia ir pažymi, kad nors ir nebuvo jokio būtinumo atlikti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, šio būtinumo nepagrindė ir ieškovė. Tačiau jis, vykdydamas bendraturčių interesų derinimo principą, sutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą bei UAB „Geotakas“ parengtą minėto žemės sklypo planą. Kai 2011 m. spalio 3 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl kadastrinių matavimų atlikimo, atsakovui nebuvo žinoma, kadangi jis nebuvo kviečiamas nei pasirašyti susitarimą, nei buvo informuojamas apie šio susitarimo pasirašymą. Šias atsakovas aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės pateikta sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kuri buvo sudaryta ir pasirašyta ieškovės iniciatyva, visiškai apie tai neinformuojant atsakovo. Taigi remiantis šių faktinių aplinkybių visuma yra didesnis pagrindas tikėti ne ieškovės, o atsakovo paaiškinimais, kad jis apie šio ginčo turto kadastrinių matavimų atlikimą sužinojo tik tada, kai 2011 m. spalio 11 d. jis buvo kviečiamas atvykti pasirašyti ribų paženklinimo akte. Atsakovas taip pat nesutinka su 5000 Lt suma, kaip atitinkančią protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovo duomenimis, šio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo kaina turėtų būti ne didesnė kaip 1000 Lt, bet jokiu būdu ne 5000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė net nesistengė išnaudoti visų galimybių suderinti savo valią su kitu bendraturčiu dėl bendro turto patiriamų išlaidų dydžio, nepateikiant jokių argumentų, pagrindžiančių savo veiksmo teisėtumą. Atsakovas turėtų būti atsakingas tik už protingo dydžio išlaidas.

Atsakovas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Apie jokius geodezinius matavimus nebuvo kalbos. Apie tai, kad reikia sumokėti sužinojo tik iš advokato rašto. Jam UAB „Geotako“ atstovė pasakė, kad jam mokėti nereikės, nes sutartį sudarė V. Jis pasirašė ant matavimų. Dėl apmokėjimo tai paskambino pažįstamai matininkei, tai ji pasakė, kad už porą priekabų malkų padarys matavimus. Jam buvo išduotas leidimas kirsti mišką, riba buvo tik įsivaizduojama tarp sklypų. Įsivaizduojama riba buvo pažymėta ant medžių tai padarė mišku specialistai, pažymėtas kuolelis buvo. Kai buvo atliekami preliminarūs matavimai, jis nežinojo, kad yra 60 arų daugiau. Apie tai, kad padidėjo žemės sklypas sužinojo, kai padarė geodezinius matavimus. Jam tai naudinga buvo, todėl jis pasirašė matavimus. Jam geodeziniai matavimai nebuvo reikalingi, tačiau jis informacija gauta atlikus geodezinius matavimus naudojosi. Poreikio atidalinti žemės sklypo jam nėra, todėl jis nesutinka su V. prašymu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

2009 m. gruodžio 24 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovė ir atsakovas pasidalino ginčo žemės sklypą lygiomis dalimis. (b.l. 1 62).

2009 m. kvo 4 d. buvo atliktas žemės sklypo naudojimo planas (b.l. 63).

2011 m. spalio 3 d. A. V. sudarė sutartį su UAB „Geotakas“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir Kadastro duomenų bylos parengimo (b.l. 5).

2011 m. spalio 21 d. buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovas (b.l. 6).

2012 m. sausio 30 d. J. V. ir A. V. pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo (b.l. 9, 10).

2012 m. vasario 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo leista patikslinti ginčo žemės sklypo registro įrašus (b.l. 11).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. ir kt.v.Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas nesusitaria dėl išlaidų, kurios atsirado atlikus jiems bendrai priklausančio sklypo kadastrinius matavimus. Už šių matavimų atlikimą apmokėjo ieškovė (b.l. 12, 13), atsižvelgiant į tai, kad matavimai buvo atlikti jų bendro sklypo, ji reikalauja, jog dalį patirtų išlaidų atlygintų atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog tokių matavimų atlikimui nebuvo būtinybės, todėl jis nesutinka atlyginti dalies išlaidų.

Kaip jau buvo nurodyta bendraturčiai turtą privalo valdyti bendru sutarimu, tuo tarpu atsakovas motyvuoja tuo, kad sutartis dėl kadastrinių matavimų nebuvo jo pasirašyta ir jam nebuvo žinoma apie tokios sutarties sudarymą. Teismas mano, jog tokia atsakovo pozicija yra neteisinga ir neatitinkanti teisingumo principo. Pirmiausia, viso proceso metu, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, jog jie labai nesutaria, ieškovė teigė nebendraujanti su atsakovu. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, jog ji pati informavo atsakovą apie pasirašytą sutartį, bei nurodė, jog pradžioje atliekant matavimus atsakovas buvo atvykęs, tik vėliau jis pasišalino. Tokias aplinkybes paneigė pats atsakovas, teigdamas, jog jis matavimuose nedalyvavo. Ieškovė nurodo, jog atsakovas žinojo apie planavimą atlikti kadastrinius matavimus, žodžiu buvo jai pasakęs daryti juos. Teismas mano, jog yra didesnė tikimybė, jog atsakovui buvo žinoma, jog atliekami jo sklypo kadastriniai matavimai, nes liudytoja V. P. neturi jokio intereso šioje byloje, ji neturi tikslo duoti neteisingus parodymus. Be to, teismas laiko, jog tai, kad atsakovui buvo žinoma apie atliekamus matavimus, patvirtina ir tos aplinkybės, jog praėjus kelioms savaitėms po sutarties sudarymo, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (b.l. 6). Vėliau pateikė prašymą dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo, kurio poreikis atsirado būtent atlikus kadastrinius matavimus. (b.l. 9). Nei karto, nei jokia forma atsakovas neišreiškė prieštaravimo dėl šių matavimo atlikimo, jų rezultatų, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais pritarė ieškovės atliekamiems veiksmams. Kadangi pačios šalys tarpusavyje pastoviai konfliktuoja ir negali susitarti dėl bendro turto valdymo, kaip to reikalauja įstatymas, teismas laiko, jog pagal byloje esančius pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti atsakovui žinant ir jam sutinkant.

CK 4.76 str. nurodoma, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, tai yra kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Šias išlaidas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Taigi būtina nustatyti, ar išlaidos patirtos kadastriniams matavimams buvo būtinos ir protingos. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad atlikus kadastrinius matavimus buvo atskirtos ir pažymėtos šalių dalis, šie pakeitimai buvo įregistruoti registrų centre. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius ir bendravimą, teismas laiko, jog toks veiksmas buvo protingas vien tik siekiant ateityje išvengti bereikalingų nesklandumų ir konfliktų. Be to, ieškovė būtinumą kadastrinių matavimų grindžia tuo, jog atsakovas buvo pradėję kirsti mišką, jos nuomone, jos dalyje. Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos raštas (b.l. 36-37), kuriame nurodoma, kad miško bendrasavininkas J. V. buvo įspėtas keletą kartų dėl ribinių linijų prakirtimo teisėtumo, bei 2013 m. vasario 5 d. buvo nustatyta, kad bendroje 16,5 ha valdoje, jos viduryje, yra prakirsto net 2 ribinės linijos ir abi neteisėtai ir savavališkai. Šiame dokumente taip nurodoma, kad asmenims disponuojantiems bendrosios nuosavybes teise mišku, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu. Teismo posėdžio metu J. V. ginčijo šiame dokumente nurodytas aplinkybes, teigdamas jos jis buvo tik įspėtas, tačiau jis nieko nekirto. Tačiau teismas tokiu atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Iš šiai įstaiga pateikto užklausimo (b.l. 36), suprantama, kokios informacijos prašo adv. J. S., atitinkamai informacija apie prašomus įvykius ir buvo pateikta. Todėl teismui nekyla jokių abejonių, jog Valstybinės miškų tarnybos J. V. buvo įspėtas ne prevenciškai, kad nebūtų atliekami neteisėti,veiksmai, tačiau dėl tos priežasties, jog atsakovo neteisėti veiksmai jau buvo atlikti.

Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas teigė, jog kadastriniai matavimai nebuvo būtini, nes jie turėjo žemės sklypo naudojimo planą (b.l. 63), kuriuo remiantis galėjo užbaigti sklypo padalijimo ir įregistravimo procedūrą. Teismas laiko, jog tokie atsakovo ir jo atstovai argumentai yra nepagrįsti, nes teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, jog pagal šį planą negalima atlikti kadastrinių matavimų, ir šie du planai neturi nieko bendro.

Taigi šios aplinkybės parodo, jog šalių valdomo sklypo kadastriniai matavimai buvo būtini, nes jų neatlikus, abi šalys negalėjo savo dalimi laisvai disponuoti, be to ieškovė galėjo patirti nuostolių dėl atsakovo atliekamų kirtimų.

Kitas kriterijus, kurį būtina nustatyti, tai, ar patirtos išlaidos buvo protingos. Kaip jau buvo nurodyta, teismas laiko, jog šie atlikti matavimai, šalims suteikė galimybę atskirti ir pažymėti kiekvieną iš jų dalį. Kas atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius yra protingas sprendimas, nes kiekviena iš šalių galės laisvai ir nepriklausomai nuo kitos šalies disponuoti, valdyti savo žemės sklypo dalį. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog išlaidų suma yra neprotingai didelė, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovo argumentacija. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, jog teismui pateiks duomenis apie tokių matavimų kainas, tačiau tokių duomenų nepateikė. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. patvirtino, jog ieškovės sumokėta kaina yra protinga ir ne per didelė. Ieškovė taip pat pateikė laikraščių egzempliorius, kuriuose teigiama, jog kadastrinių matavimų kaina yra apie 750 Lt už hektarą. Neturint kitų duomenų, paneigiančių, jog ieškovės sumokėta kaina yra neprotingai didelė, teismas konstatuoja, jog patirtos išlaidos atitinka protingumo principo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu buvo nurodytą, jog atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad realiai žemės sklypo plotas yra 60 arų didesnis, negu buvo užfiksuota ankstesniuose duomenys, tai yra šalių dalys padidėjo, kas leidžia daryti prielaidą, jog šie matavimai buvo naudingi abiems šalims. Be to, abu pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šakių žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo (b.l. 9-10). Taigi būtina atkreipti dėmesį, jog atsakovas naudojasi atliktais matavimais tuose veiksmuose, kurie yra jam naudingi – pateikdamas prašymą dėl leidimo miškui kirsti gavimo, pateikdamas prašymą dėl žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patikslinimo, tačiau kai prašoma atlyginti nuostolius, patirtus atliekant bendro turto matavimus, atsakovas nusišalina nuo šios pareigos, argumentuodamas, jog su juo nebuvo susitarta bei nebuvo būtinybės tokiems veiksmams. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas ir akivaizdžiai pažeidžia ieškovės interesus.

Taigi ištirtos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, jog ieškovė patyrė būtinas išlaidas šalių bendram turtui išlaikyti, atsižvelgiant į tai, kad neatlikus kadastrinių matavimų buvo apribotos šalių galimybės disponuoti turtu, teismas laiko, kad dalis išlaidų priteistina iš atsakovo. Kadangi turimo sklypo atsakovui priklauso didesnė dalis, tai išlaidos dalintinos atsižvelgiant į valdomo sklypo dalį. Advokato J. S. pareiškime (b.l. 14) nurodoma, kokiu būdu buvo apskaičiuotos išlaidos, teismas laiko, jog pateikti skaičiavimai yra teisingi, tokio išlaido paskirstymo neginčijo atsakovas, todėl prašomo dydžio išlaidos priteistinos.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistino ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 83 Lt žyminio mokesčio, bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Taip iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 11,73 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str., CPK 260 str.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovei A. V. priteisti iš atsakovo J. V. 2765 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis Lt) jos turėtų išlaidų už jam priklausančio žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus ir naujų duomenų įregistravimą.

Priteisti iš atsakovo J. V. 83 Lt (aštuoniasdešimt tris Lt) sumokėto žyminio mokesčio, 1000 Lt (tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų A. V..

Priteisti iš atsakovo J. V. 11,73 (vienuolika Lt 73 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.