Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. J. (toliau – ir pareiškėja) atstovės advokatės K. Č. (toliau – ir pareiškėjos atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjos atstovė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos 2024 m. kovo 15 d. nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. J. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, taip pat mano, kad jo veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog D. J. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų nebuvimo D. J. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

9. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.

10. Byloje nustatyta, jog 2024 m. vasario 4 d. D. J. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) klasė“ parašė žinutę – „kai vaikas turi narkomanę/alkoholikę motiną tai sunku ką ir sužinoti kas vyksta mokykloje, tad tenka pačiam daugiau domėtis. Tad ačiū, kad pranešat. Dėkoju Jums“. Nėra ginčijamas faktas, kad šią žinutę parašė D. J. ir kad ją parašė socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini) klasė“, kurioje yra 27 nariai – klasės vaikų tėvai. Pareiškėja mano, kad šia žinute D. J. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei veikė priešingai savo nepilnametės dukros A. J. interesais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties ir Institucijos nutarimo motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pritaria apylinkės teismo ir Institucijos nuomonei, jog D. J. atsakė ne į I. J., o į Ž. V. žinutę socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, bei žinutėje neįvardino asmens vardu ir pavarde. Pareiškėja mano, kad žinutė yra adresuota tikrai jai, nes D. J. yra jos vyras, vyksta skyrybų procesas, jie nesutaria, ir jis taip nori ją melagingai apkaltinti, pažeminti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog socialinio tinklo „Facebook“ grupė „(duomenys neskelbtini)“ yra privati su 27 narių skaičiumi, ji nėra vieša vieta socialinėje erdvėje, nes į ją negali laisvai patekti kiti žmonės, o komentare naudoti žodžiai „alkoholikė ir narkomanė“ nėra necenzūriniai žodžiais arba gestai, todėl vien jų pavartojimas savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės. Nors pareiškėja D. J. išsakytus žodžius priskiria sau ir dėl jų įsižeidė, tai nėra pagrindas D. J. taikyti administracinės atsakomybės.

12. Nors skunde teigiama, kad D. J. siekdamas gauti informacijos dėl dukros iš kitų tėvų, tuo pačiu siekė ir viešai 27 dukros klasiokų tėvams pranešti informaciją, kuri ypač neigiamai apibūdina pareiškėją, kaip alkoholikę ir narkomanę, tačiau, kaip minėta, vien pareiškėjos manymas nereiškia, kad jis padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje – smulkų viešosios tvarkos pažeidimą. Akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, bendravimas dažnai klostosi tvyrant įtampai, todėl tokiais atvejais, kaip ir šis, išsakomi žodžiai su pykčiu, kritika gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais nenorima bendrauti. D. J. išsakyti žodžiai buvo vienkartiniai, jis nieko daugiau nekomentavo, su kitais grupės nariai nesiginčijo, nesukėlė jokių jų emocijų minėtoje grupėje. Nors skunde teigiama, kad informacija apie minėtą žinutę pasklido už grupės ribų, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tai negali būti vertinama kaip D. J. kaltę pagrindžiantys įrodymai, nes byloje nebuvo nustatytas jo siekis (tyčia) sutrikdyti žmonių rimtį ar tvarką. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios aplinkybės, kurios patvirtintų D. J. tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog A. J. šiuo metu yra nepilnametė ir jos psichika yra gniuždoma, traumuojama dėl tėvo įžeidžiančio, šmeižikiško mamos pavadinimo alkoholike, narkomane. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, atkreipia dėmesį, kad jie išimtinai susiję su pareiškėjos interpretacijomis apie D. J. parašytą žinutę, tačiau nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, todėl nagrinėjamu atveju, negali būti sprendžiami administracinio nusižengimo bylos teisenoje. Šiuo atveju D. J. veiksmai jokia forma nebuvo nukreipti prieš nepilnametę dukrą, neturėjo kryptingumo jos atžvilgiu. Pažymėtina, jog pareiškėjai manant, kad D. J. netinkami vykdo savo, kaip tėvo pareigas pareiškėja turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl pažeidimo nustatymo.

14. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad D. J. veiksmai negali būti vertinami kaip tėvo valdžios naudojimas priešingai vaiko interesams. Bylos duomenys bei skundo argumentai patvirtina, kad tarp D. J. ir I. J. yra susiklostę įtempti civiliniai teisiniai santykiai dėl vykstančių skyrybų, bendravimo su nepilnamete dukra, bei rūpinimosi ja, todėl nesant administracinio nusižengimo požymių tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos I. J. atstovės advokatės K. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.