- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 1-1674-295/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00564-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- M. K., V. K.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis sandėlio darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės apribojimu 10 mėnesių,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, bei
V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2013-03-25, apie 16 val., miške, esančiame Architektų gatvėje, Vilniuje, iš kito asmens nusipirkdamas įgijo ne mažiau kaip 0,0293 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole), kurios dalį – 0,0103 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) 2013-03-25, apie 16 val. 15 min., gatvėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 30 litų pardavė V. K., o kitą dalį – 0,0190 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi iki tos pačios dienos 17 val. 20 min., kol (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame lažybų punkte „Top Sport“, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paviršinės jo apžiūros metu, striukės dešinėje kišenėje, rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole).
Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K. (V. K.) 2013-03-25, apie 16 val. 15 min., gatvėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt iš kaltinamojo M. K. įgijo 0,0103 g. psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole), kurią įsidėjęs į džinsinių kelnių dešinę kišenę, laikė su savimi iki tos pačios dienos 16 val. 20 min., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo išorinės apžiūros metu iš jo paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole).
Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. K. (V. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinamojo M. K. padarytų nusikalstamų veikų
Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Jis prisipažino, kad iš nepažįstamo jam asmens vardu „A.“ neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, kurią įsigijo asmeninėms reikmėms, tačiau neigė pardavęs psichotropinę medžiagą kaltinamajam V. K.. Kaltinamojo M. K. teigimu, psichotropinę medžiagą kaltinamasis V. K. taip pat įsigijo iš asmens vardu „A.“, kuris buvo kartu su kaltinamuoju M. K. ir dar keliais asmenimis Lazdynų mikrorajone šalia „Minties“ vidurinės mokyklos.
Nepaisant kaltinamojo M. K. savo kaltės neprisipažinimo psichotropinių medžiagų pardavimu kaltinamajam V. K., kaltinamojo M. K. kaltė neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu ir laikymu, neturint tikslo jas platinti, ir psichotropinių medžiagų pardavimu kaltinamajam V. K., įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Liudytojai S. M. ir D. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate ir dėl vienos iš nusikalstamų veikų tyrimo, 2013 m. kovo 25 d. buvo komandiruoti į Vilnių. Kadangi jie Vilniaus miesto gerai nepažinojo, paprašė padėti kolegų iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato. Važiuodami per Lazdynų mikrorajoną, prie parduotuvės „IKI“, jie pastebėjo grupelę asmenų, susidedančią iš 4-5 asmenų, nuo kurios atsiskyrė du jaunuoliai ir nuėję į nuošalesnę vietą, kažką vienas kitam perdavė. Tuo metu, kai vienas iš jų grįžo prie asmenų grupės, o kitas nuėjo toliau, policijos pareigūnai nusprendė nuėjusį jaunuolį sulaikyti ir patikrinti, ką jis įsigijo iš kito jaunuolio. Sulaikytas vaikinas prisistatė V. K. ir paaiškino, kad turi augalinės kilmės medžiagos, kurią įsigijo iš M. K.. Nustatę asmenį, pardavusį V. K. augalinės kilmės medžiagą, policijos pareigūnai nusprendė sulaikyti ir kitus įvykio vietoje buvusius asmenis, kurie tuo metu buvo nuėję į lažybų punktą. Ten buvusiems asmenims buvo pasiūlyta atiduoti jų turimus neleistinus daiktus, jeigu tokių turi. Kaltinamasis M. K. atidavė policijos pareigūnams lankstinuką su jame buvusia augalinės kilmės medžiaga, o pas kitus asmenis nieko neleistino nebuvo rasta. Po to, M. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Be to, liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė į kaltinamąjį V. K. ir kaltinamąjį M. K. bei kategoriškai pareiškė, kad būtent šie asmenys atsiskyrė nuo kitų asmenų grupelės ir jis asmeniškai matė, kaip kaltinamasis M. K. tarsi sveikindamasis kažką perdavė kaltinamajam V. K..
Liudytojai – buvęs policijos pareigūnas M. T. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas S. Ž. patvirtino, kad jie matė, kaip kaltinamieji M. K. ir V. K., atsiskyrę nuo kitų kartu su jais kartu buvusių asmenų, vienas kitam kažką perdavė. Be to, liudytojai M. T. ir S. Ž. patvirtino, kad sulaikius kaltinamąjį V. K., jis pats, nieko neverčiamas, pasakė, kad augalinės kilmės medžiagą, kuri buvo pas jį rasta, už 30 litų įsigijo iš kaltinamojo M. K., todėl buvo nuspręsta sulaikyti ir kaltinamąjį M. K..
Liudytojas – policijos pareigūnas - L. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis dalyvavo lažybų punkte „Top Sport“ sulaikant kaltinamąjį M. K., kurio dešinėje striukės kišenėje buvo rastas plastikinis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Liudytojo L. A. teigimu, kaltinamąjį M. K. buvo nutarta sulaikyti po to, kai anksčiau sulaikytas kitas kaltinamasis V. K. prisipažino, kad pas jį rastą augalinės kilmės medžiagą jis įsigijo iš M. K..
Nors liudytojai M. T., S. Ž. ir L. A. teisiamojo posėdžio metu painiojosi rodydami į kaltinamuosius, tačiau šios aplinkybės teismas nelaiko esmine, darančia šių liudytojų parodymus nepatikimais, kadangi po įvykio yra praėję daug laiko, o kaltinamieji M. K. ir V. K. yra tokio paties amžiaus ir panašaus kūno sudėjimo, todėl liudytojai M. T., S. Ž. ir L. A. gali sąžiningai klysti.
Liudytojo M. T. parodymai yra patvirtinami jo tarnybiniais pranešimais (T.1., b.l. 9-10), prie kurių buvo pridėti ir pas kaltinamuosius paimti maišeliai su augalinės kilmės medžiaga.
2013 m. kovo 29 d. buvo apžiūrėtas plastikinis permatomas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo rasta ir paimta kaltinamojo V. K. apžiūros metu (T.1., b.l. 11-12), kurią ištyrę specialistai konstatavo, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM-2201. Šios augalinės medžiagos svoris yra 0,3111 g., o joje yra 0,0103 g. (3,3 proc.) gryno AM-2201, o tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje narkotinės medžiagos – kanapių – nėra (T.1., b.l. 15-16).
Taip pat 2013 m. kovo 29 d. buvo apžiūrėtas plastikinis permatomas maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kuri buvo rasta ir paimta kaltinamojo M. K. apžiūros metu (T.1., b.l. 22-23), kurią ištyrę specialistai taip pat konstatavo, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM-2201. Šios augalinės medžiagos svoris yra 0,4635 g., o joje yra 0,0190 g. (4,1 proc.) gryno AM-2201, o tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje narkotinės medžiagos – kanapių – nėra (T.1., b.l. 26-27).
Be to, specialistams ištyrus M. K. šlapimą, jame rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (T.1., b.l. 31), o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu kaltinamajam M. K. konstatuotas narkotikų (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties) vartojimo faktas (T.1., b.l. 32).
2013-03-25 atlikus kaltinamojo M. K. asmens kratą, kad pas jį buvo rastas ir paimtas mokinio pažymėjimas, mobilaus ryšio telefonas, trys raktai, piniginė, dešimties litų kupiūra, penkiasdešimties litų kupiūra ir 6 litai monetomis (T.1., b.l. 100).
Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo V. K. pasiaiškinimo (dokumento) matyti, kad iš karto po sulaikymo 2013-03-25, kaltinamasis V. K. nurodė, kad pas jį rastą psichotropinę medžiagą <...>narkotines žoles<...> jis už 30 litų įsigijo iš asmens vardu M., su kuriuo dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo tarėsi telefonu. V. K. taip pat nurodė, kad jis naudojosi telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), o asmuo vardu M. naudojosi telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) (T.1., b.l. 78).
Išanalizavus iš judriojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų gautą informaciją apie telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusius visus elektroninių ryšių įvykius laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 26 d. (T.1., b.l. 59-76) nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir M. K. tuo laikotarpiu tarpusavyje SMS žinutėmis ir telefoniniais skambučiais bendravo net 75 kartus, iš jų net 11 kartų įvykio dieną, t.y. 2013 m. kovo 25 d. Be to, iš judriojo ryšio ir paslaugų teikėjų pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamieji V. K. ir M. K. taip pat turėjo telefoninį pokalbį 2013 m. kovo 25 d. 15 val. 36 min., trukusį 58 sekundes, kuris visiškai atitinka kaltinamojo V. K. pasiaiškinime policijos pareigūnams nurodytą laiką, kuriuo pasak V. K., jis bendravo su kaltinamuoju M. K., tardamasis dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo.
Kad psichotropines medžiagas už trisdešimt litų, sumokėjęs dvidešimties ir dešimties litų kupiūromis, kaltinamasis V. K. įsigijo būtent iš kaltinamojo M. K., V. K. patvirtino ir 2013 m. rugsėjo 20 d. apklaustas įtariamuoju (T.1., b.l. 83-84). Nors vėliau, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (T.1., b.l. 87, 93) ir teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. K. neigė psichotropines medžiagas įsigijęs iš kaltinamojo M. K., o pirminius parodymus, pasak kaltinamojo V. K., prieš kaltinamąjį M. K. jis davė būdamas išsigandęs ir spaudžiamas policijos pareigūnų, tačiau šiuos kaltinamojo V. K. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie nepatvirtinti baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis. Be to, kaltinamąjį M. K. kaltinančius parodymus kaltinamasis V. K. davė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio (2013-09-20), todėl V. K. teiginys, kad duodamas pirminius parodymus jis buvo išsigandęs ir šoko būsenos dėl policijos pareigūnų daromo spaudimo, kelia pagrįstas abejones. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamojo V. K. parodymus apie tai, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo ne iš kaltinamojo M. K., o iš kito asmens, vertina kaip kaltinamojo V. K. siekį padėti išvengti kaltinamajam M. K. atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą.
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – ir BPK) nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų S. M., D. D., M. T. ir S. Ž. parodymais patvirtinama, kad jie matė, kaip kaltinamieji M. K. ir V. K., atsiskyrę nuo kitų kartu su jais kartu buvusių asmenų, vienas kitam kažką perdavė, o liudytojai M. T., S. Ž. ir L. A. patvirtino, kad sulaikius kaltinamąjį V. K., jis pats, nieko neverčiamas, pasakė, kad augalinės kilmės medžiagą, kuri buvo pas jį rasta, už 30 litų įsigijo iš kaltinamojo M. K., todėl buvo nuspręsta sulaikyti ir kaltinamąjį M. K., pas kurį taip pat buvo rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga, o pas kitus kartu su kaltinamuoju M. K. buvusius asmenis jo sulaikymo metu, jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų nerasta.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai S. M., D. D., M. T., S. Ž. ar L. A. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį M. K.. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti liudytojai anksčiau pažinojo kaltinamuosius V. K. ar M. K., tuo labiau, kad liudytojai S. M. ir D. D. dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariate ir į Vilniaus miestą buvo komandiruoti. Be to, šių liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo netikėti išvardintų liudytojų parodymais apie tai, kad kaltinamieji M. K. ir V. K. vienas kitam kažką perdavė, o kaltinamasis V. K., pristatytas į policijos komisariatą, nieko neverčiamas prisipažino, kad psichotropines medžiagas įsigijo iš kaltinamojo M. K..
Iš apžiūros protokolų turinio ir specialistų išvadų matyti, kad pas kaltinamuosius V. K. ir M. K. buvo rastos tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos, kurios buvo supakuotos į tokius pačius užspaudžiamus plastikinius permatomus maišelius, o atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad pas kitus kartu su kaltinamuoju M. K. buvusius asmenis kaltinamojo M. K. sulaikymo metu, jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų nebuvo rasta, teismas daro išvadą, kad 2013 m. kovo 25 d., apie 16 val. 15 min., psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – AM – 2201, galėjo disponuoti tik kaltinamieji V. K. ir M. K., pas kuriuos ši psichotropinė medžiaga ir buvo rasta. Ši aplinkybė, o taip pat iš judriojo ryšio operatorių ir paslaugų teikėjų gauta abejonių nekelianti informacija apie kaltinamųjų naudotų telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo V. K.) ir (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo M. K.) buvusius elektroninių ryšių įvykius 2013 m. kovo 25 d., patvirtina kaltinamojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad jis bendravo telefonu su kaltinamuoju M. K., tardamasis dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo ir vėliau jas iš jo įsigijo. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo M. K. asmens kratos metu, po jo sulaikymo, pas jį nebuvo rastas 20 litų nominalo banknotas, kurį kaltinamojo V. K. teigimu, jis įteikė kaltinamajam M. K. psichotropinių medžiagų įsigijimo metu, negali būti pagrindu abejoti dėl įvykusio psichotropinių medžiagų pirkimo – pardavimo sandorio, kadangi kaltinamasis M. K. buvo sulaikytas lažybų punkte „Top Sport“, praėjus tam tikram laikui po to, kai pinigai jam buvo įteikti, todėl dalį gautų pinigų jis galėjo išleisti lažyboms ar kitoms savo reikmėms.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis M. K., neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir pardavė psichotropines medžiagas kaltinamajam V. K. (V. K.).
Dėl nusikalstamų veikų požymių
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad kaltinamasis M. K. ne mažiau kaip 0,0293 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) įgijo ir laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) yra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (1971 m. Konvencijos I sąrašas), sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupį, todėl teismas mano, kad kaltinamojo M. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, ir kurio kiekis yra didesnis nei 0,005 g ir mažesnis kaip 0,5 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyti nusikalstamos veikos požymiai su alternatyviais veiksmais, todėl užtenka, kad asmuo padarytų bent vieną iš jų, ir šiuos veiksmus padariusio asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal šį įstatymą. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis M. K. psichotropinę medžiagą įgijo ir laikė, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, tačiau dalį įsigytos psichotropinės medžiagos - 0,0103 g. sintetinio kanabinoido – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) jis pardavė kaltinamajam V. K., todėl jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi psichotropinių medžiagų pardavimas, nepriklausomai nuo psichotropinės medžiagos įsigijimo tikslo, kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnį.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos per labai trumpą laikotarpį, kaltinamajam M. K. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, o psichotropinių medžiagų pardavimas kaltinamajam V. K., šiuo konkrečiu atveju, nebuvo savitikslis dalykas, todėl teismas kaltinamojo M. K. veiksmus kvalifikuoja kaip dviejų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.
Bausmės skyrimas kaltinamajam M. K.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo M. K. asmenybę, kuris buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei nusikalstamas veikas nuosavybei, ir praėjus labai trumpam laikui (septynioms dienoms) po ankstesnio teismo nuosprendžio paskelbimo, vėl padarė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam M. K. BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo M. K. amžių ir teigiamą jo charakteristiką, teismas mano, kad jam skirtina minimali įstatymo sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis M. K. šias nusikalstamas veikas padarė, neatlikęs 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.
Dėl kaltinamojo V. K. (V. K.) padarytos nusikalstamos veikos
Kaltinamasis V. K. (V. K.) savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu iš esmės pripažino. Jis patvirtino, kad 2013-03-25, apie 16 val. 15 min., gatvėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įsigijo ir laikė psichotropinę medžiagą, kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau teisiamojo posėdžio metu neigė, kad pas jį rastą psichotropinę medžiagą jis įsigijo iš kaltinamojo M. K..
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, yra įrodyta jau minėtų liudytojų S. M., D. D., M. T., S. Ž. ir L. A. parodymais, bei psichotropinės medžiagos, paimtos pas kaltinamąjį V. K., apžiūros protokolu (T.1., b.l. 11-12), taip pat specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AM-2201. Šios augalinės medžiagos svoris yra 0,3111 g., o joje yra 0,0103 g. (3,3 proc.) gryno AM-2201, o tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje narkotinės medžiagos – kanapių – nėra (T.1., b.l. 15-16).
Psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) yra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (1971 m. Konvencijos I sąrašas), sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupį, todėl teismas mano, kad kaltinamojo V. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu – AM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl) indole, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti, ir kurio kiekis yra didesnis nei 0,005 g ir mažesnis kaip 0,5 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. (V. K.) ir jo gynėjas pateikė prašymą, prašydami atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną T. K..
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. K. (V. K.), kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, nusikalstama veika turtinė žala niekam nepadaryta, tačiau nors kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam asmeniškai inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, bet ikiteisminio tyrimo metu nebendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, duodamas klaidinančius parodymus, teismo posėdžio metu taip pat davė nenuoširdžius parodymus, kurie nesutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, todėl teismas nemano, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinųjų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamąjį V. K. (V. K.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bausmės skyrimas kaltinamajam V. K. (V. K.)
Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis V. K. (V. K.) savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino, tačiau teismas kaltinamojo prisipažinimo, neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes mano, kad kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik todėl, kad pas jį buvo rasta ir paimta psichotropinė medžiaga, o ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro ar psichiatrijos ligoninės įskaitą dėl narkotinių medžiagų vartojimo neįrašytas, ir mano, kad jam skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmė – bauda.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam M. K. yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, o kaltinamajam V. K. yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Nors kaltinamajam M. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. K., siekdamas išvengti teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės atlikimo, gali bėgti (slėptis) nuo nuosprendžio vykdymą kontroliuojančių institucijų, taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad keisti kaltinamajam M. K. kardomąją priemonę į griežtesnę nėra pagrindo, o tinkamas nuosprendžio įvykdymas gali būti užtikrintas ir toliau jam taikant įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Kaltinamajam V. K. (V. K.) skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomus vokus su psichotropine medžiaga (T.1., b.l. 17-18; 28-29), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą dvejiems metams;pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą trims mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, M. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 65 straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. K. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2013 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2013 m. kovo 25 d. 22 val. iki 2013 m. kovo 26 d. 16 val. 50 min. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. K. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.
Kardomąją priemonę M. K. palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 15 MGL (1950 – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Nustatyti V. K. (V. K.) trijų mėnesių terminą, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda.
Kardomąją priemonę, paskirtą V. K. (V. K.), – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomus vokus su psichotropine medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.