- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-765-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Loreta Lipnickienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- E. Z., L. Z., A. K.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Loretos Lipnickienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. Z., L. Z., A. K., A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. K., A. K., A. K., A. K., nepilnamečiui A. K. ir jo įstatyminiams atstovams A. K. ir A. K., nepilnametei A. U. ir jos įstatyminiams atstovams A. K. ir A. K., E. Z., L. Z., nepilnamečiam M. Z. ir jo įstatyminiams atstovams E. Z. ir L. Z., dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus A. K. ir A. K. su visu jų turtu, A. K. ir A. K. su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. U. bei visu jų turtu, E. Z. ir L. Z. su nepilnamečiu vaiku M. Z. bei visu jų turtu iš negyvenamųjų patalpų-pastatų: garažo, 794,78 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinės 378,67 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, 412,35 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, 937,36 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, 276,33 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, 413,98 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2000 m. vasario mėn. yra minėtų pastatų savininkas. 2001 m. vasarą šiais jam priklausančiais pastatais žodžiu paprašė leisti neatlygintinai naudotis atsakovas A. K., ieškovas žodžiu sutiko. Rašytinė sutartis tarp jo ir A. K. įforminta nebuvo, tačiau tarp jų susiklostė faktiniai negyvenamųjų patalpų naudojimosi neterminuoti santykiai, nes atsakovas pradėjo naudotis ginčo pastatais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnis). Nuo 2003 m. vasaros ūkiniai pastatai tapo reikalingi ieškovui. Nuvykus pas A. K., paaiškėjo, jog jis apgyvendino pastatuose savo giminaičius, už tvoros paleidęs laiko šunis, ieškovui neleido prieiti prie pastatuose esančio turto, geranoriškai išsikelti nesutiko. A. K. du kartus (2003 m. rugsėjo 2 d. per antstolių kontorą, o 2003 m. lapkričio 3 d. per notarų biurą) siųsti raginimai geruoju kartu su šeima bei daiktais išsikraustyti, tačiau į šiuos raginimus atsakovai dėmesio nekreipė. Siekdamas išsiaiškinti, kokie konkrečiai A. K. giminaičiai naudojasi jo pastatais, ieškovas kreipėsi į teismo antstolį. 2004 m. kovo 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 116-04-14 konstatuota, jog ieškovo pastatus užima ir naudoja atsakovai, apžiūrėjus ieškovo nekilnojamąjį turtą akivaizdžiai matosi ūkinės veiklos požymiai. Atsakovai, neatlaisvindami pastatų, pažeidžia ieškovo, kaip savininko, nuosavybės teises į pastatus, todėl turi būti iš jų iškeldinti, nes įvykdyti visi įstatymo reikalavimai, keliami neterminuotai panaudos sutarčiai nutraukti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovus su visu turtu iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų; teismo sprendimo vykdymą dėl atsakovų iškeldinimo atidėti iki 2010 m. rugsėjo 1 d.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovui – iš kiekvieno atsakovo po 350 Lt, bei pašto išlaidas valstybei – po 4,30 Lt. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį šalys naudojosi viena kitos nekilnojamuoju turtu. Atsakovas su savo šeimos nariais bei giminaičiais ginčo patalpose apsigyveno ieškovui sutikus. Rašytinio susitarimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė, todėl tarp namo savininko ir atsakovo atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuras per antstolį V. Čegliką 2004 m. birželio 7 d. įteikė atsakovams A. K., A. K., A. K., A. K., E. Z. ir L. Z. 2004 m. kovo 24 d. pareiškimus, kuriais ieškovas prašo atsakovus iki 2004 m. birželio 24 d. išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų. Ieškovo pareiškime nurodytas įstatyme reikalaujamas trijų mėnesių įspėjimo terminas, todėl laikytina, kad panaudos sutartis taip šalių baigėsi 2004 m. birželio 24 d. Nuo šios datos atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių, o byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovai gera valia išsikelti iš patalpų nesutinka, teismas ieškinį tenkino. Atsižvelgęs į tai, kad iškeldinus atsakovus, jie netenka gyvenamojo būsto, o ieškovas neprieštarauja sprendimo vykdymo atidėjimui, teismas tenkino atsakovo atstovės prašymą sprendimo vykdymą atidėti šešiems mėnesiams nuo Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 1 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai E. Z., L. Z., A. K. ir A. K. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nenustatė, kas gyvena patalpose, iš kurių atsakovai iškeldinami. Iš teismo sprendimo reikia suprasti, kad iš patalpų nėra iškeldinami atsakovų nepilnamečiai vaikai B. Z. ir L. K., taip pat R. K. Iškeldinami A. K., 1995 m. gimimo, ir A. K., 1997 m. gimimo, nors tokių asmenų nėra. Negalima iškeldinti ir Zacharkų šeimos, nes atsakovai yra Z. Grįžti gyventi atsakovai į butą (duomenys neskelbtini), negali, nes ieškovas butą perplanavo taip, kad jame liko tik vienas izoliuotas kambarys. Statomo gyvenamojo namo statybos sustabdytos, nes ieškovas ginčija žemės suteikimo pagrįstumą. Teismas privalėjo taikyti CK 1.5 straipsnyje numatytus principus ir atsižvelgti į tai, kad visi ginčai yra susiję tarpusavyje, o vaikų iškeldinimas į gatvę pažeis jų interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas išsikelti iki 2010 m. rugsėjo 1 d. yra nerealus, nes gyvenamojo namo statybos iki nurodyto termino negali būti atnaujintos ir baigtos. Ginčas kilo dėl tarp ieškovo ir atsakovų tėvo A. K. sudarytos žodinės sutarties, ieškovas atsakovams pretenzijų nereiškė, atsakovų apie panaudos sutarties nutraukimą neįspėjo. Teismas taip pat sprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – ŽŪB „Melekonys” teisių, kadangi patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ŽŪB „Melekonys”. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją ieškovas nėra įregistravęs nustatytos nurodyto pastato naudojimosi tvarkos, todėl reikalauti atsakovus iškeldinti iš 835,01 kv. m. ploto garažo ieškovas negali.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis.
Teismas pagrįstai, remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovas naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovas su savo šeimos nariais bei giminaičiais ginčo patalpose apsigyveno ieškovui sutikus. Nors rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, teismas teisingai kvalifikavo tarp namo savininko ir atsakovo susiklosčiusius santykius kaip panaudos teisinius santykius (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Apeliantai nurodo, kad ieškovas atsakovų apie panaudos sutarties nutraukimą neįspėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė priešingai, ir bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis V. Čeglikas 2004 m. birželio 7 d. tinkamai įteikė atsakovams A. K., A. K., A. K., A. K., E. Z. ir L. Z. 2004 m. kovo 24 d. pareiškimus, kuriais ieškovas prašė atsakovus iki 2004 m. birželio 24 d. išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų (I t. b. l. 24, 27, 30, 33, 36, 39, 41). Šiuos ieškovo pareiškimus atsakovai atsisakė priimti, atsisakymo priežasčių nenurodė, o tai, vadovaujantis CPK 124 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dokumentų įteikimui. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovo pareiškime nurodytas įstatyme reikalaujamas trijų mėnesių įspėjimo terminas, todėl teismas pagrįstai laikė, kad panaudos sutartis taip šalių baigėsi 2004 m. birželio 24 d. Nuo šios datos atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių, o byloje nenustatyta ir apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nenurodo jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis.
Ieškovas pareiškė ieškinį reikalaudamas iškeldinti iš jam priklausančių pastatų asmenis, kurie ten gyveno, remiantis antstolio V. Čegliko 2004 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pasisakė būtent dėl asmenų, kuriems ieškinį pareiškė ieškovas, ir kurie, byloje esančiais duomenims, gyveno ginčo patalpose, iškeldinimo. Apeliantai su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kokie asmenys gyvena ginčo pastatuose, tačiau nurodė, kad iškeldinamų asmenų A. K., 1995 m. gimimo, ir A. K., 1997 m. gimimo, nėra. Tai patvirtinančių dokumentų apeliantai nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys, be kita ko, buvo pareikštas dėl nepilnamečių A. K., 1997 m. gimimo, ir A. U., 1995 m. gimimo, iškeldinimo (I t. b. l. 1, 4, 5). Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimi A. K., 1995 m. gimimo, ir A. K., 1997 m. gimimo, laikytina rašymo apsirikimu, kuris taisytinas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliantai teisingai nurodo, kad iš ieškovui priklausančių patalpų nėra iškeldinami atsakovų apeliaciniame skunde nurodomi jų nepilnamečiai vaikai B. Z. ir L. K., taip pat R. K. Bylos nagrinėjimo ribos nustatomos pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nepareiškė reikalavimo iškeldinti B. Z., L. K. ar R. K., todėl pirmosios instancijos teismas nesprendė ir negalėjo spręsti klausimo dėl šių asmenų iškeldinimo, t. y. spręsti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomone, užleidus patalpas jų savininkui, nepilnamečių vaikų interesai nenukentės (I t., b. l. 45-46). Įvertinus tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas ir žemės sklypas, konstatuotina, jog nepilnamečių vaikų interesai šioje byloje nėra pažeidžiami. Apeliantų argumentas, kad vaikų iškeldinimas iš ginčo patalpų pažeidžia jų interesus, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas neprieštarauja sprendimo vykdymo atidėjimui, teismas tenkino atsakovo atstovės prašymą sprendimo vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir taip užtikrino nepilnamečių vaikų interesus.
Apeliantų nuomone, teismas sprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – ŽŪB „Melekonys” teisių, kadangi viena iš patalpų, kuriomis naudojosi atsakovai, t. y. garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ŽŪB „Melekonys”. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nenurodo, kad jie gyveno ar gyvena ginčo pastatuose su ŽŪB „Melekonys” sudarytos sutarties ar kitu su ŽŪB „Melekonys” susijusiu pagrindu. Kadangi atsakovai gyveno ieškovui priklausančiuose pastatuose panaudos sutarties su ieškovu pagrindu, ieškovas turi teisę šią sutartį nutraukti ir reikalauti, kad atsakovai išsikeltų. Apeliantai nepateikė jokių argumentų, kaip priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas veikia ŽŪB „Melekonys” teises ir pareigas. Bendrasavininkų ieškovo ir ŽŪB „Melekonys” santykiai naudojantis bendrosios nuosavybės teise turimu turtu neturi reikšmės šiuo atveju sprendžiant dėl pagrindo atsakovams gyventi ginčo patalpose buvimo.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti Z. šeimą, nors atsakovai yra Z. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Netinkamai nurodytos atsakovų pavardės vertinama kaip rašymo apsirikimas, kurį teismas gali ištaisyti savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu (CPK 276 straipsnis).
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė aukščiau nurodytų proceso įstatymo nuostatų ir kitų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Remiantis proceso koncentracijos principu, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai (atsakovų Z. ir A. U. pavardės bei nepilnamečių A. K. ir A. U. gimimo datos) ištaisytini apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apeliantų valstybės naudai lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendime (atsakovų E. Z., L. Z., M. Z. ir A. U. pavardes bei nepilnamečių A. K. ir A. U. gimimo datas) ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovus A. K. (a.k (duomenys neskelbtini)), A. K. (gim. 1948-03-21), A. K. (gim. 1976-06-25), A. K. (gim. 1967-12-09), A. K. (gim. 1997-09-27), A. U. (gim. 1995-08-09), E. Z. (gim. 1971-12-14), L. Z. (gim. 1971-08-08), M. Z. (gim. 1998-12-28), su visu jų turtu iš ieškovui A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priklausančių negyvenamųjų patalpų-pastatų: garažo, 794,78 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinės 378,67 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, 412,35 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, 937,36 kv. metrų ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, 276,33 kv. metrų ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, 413,98 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
2010-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą dėl A. K., A. K., A. K., A. K., A. K., A. U., E. Z., L. Z., M. Z., iškeldinimo atidėti iki 2010-09-01.
Priteisti iš atsakovų A. K. (a.k (duomenys neskelbtini)), A. K. (gim. 1948-03-21), A. K. (gim. 1976-06-25), A. K. (gim. 1967-12-09), E. Z. (gim. 1971-12-14), L. Z. (gim. 1971-08-08) 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)), t.y. iš kiekvieno po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų).
Priteisti iš atsakovų A. K. (a.k (duomenys neskelbtini)), A. K. (gim. 1948-03-21), A. K. (gim. 1976-06-25), A. K. (gim. 1967-12-09), E. Z. (gim. 1971-12-14), L. Z. (gim. 1971-08-08) 25,63 Lt pašto išlaidų valstybei, t.y. iš kiekvieno po 4,30 Lt (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).“
Priteisti iš apeliantų E. Z., L. Z., A. K. ir A. K. 23,75 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno po 5,94 Lt.