- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1687-445/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00411-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. (mirė (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėjas nuo 2022-06-16 sūnus P. T.) 2022-03-02 pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja 2022-03-02 pareiškime nurodė, kad ji susituokė su V. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Santuoka užregistruota Alytaus r. CMS, (duomenys neskelbtini). Susituokę su sutuoktiniu paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įgijo: 1997-08-04 pagal pirkimo pardavimo sutartį butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas - 48,78 kv. m., registruotas A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio nekilnojamo turto neįgijo ir tokio turto nė vieno iš mūsų vardu registruoto nėra. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. K., mirties vieta (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Paskutinė mirusio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos miręs sutuoktinis V. K. testamento nepaliko. Pereiškėja teigia, kad mirus sutuoktiniui V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str. 1 d., 5.5 str. 1 d. 1 p. bei 5.11 str. 1 d. 1 p., teisę paveldėti jo turtą turi pareiškėja A. K.. Daugiau, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalis, pirmos eilės paveldėtojų pagal įstatymą nėra. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalimi per 3 mėnesius ji privalėjo kreiptis į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nesikreipė, kadangi laikinai buvo streso būsenoje, o be to visas nekilnojamas turtas buvo registruotas jos vardu ir tik paskutiniu metu sužinojo, jog įgytas santuokoje turtas laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe ir lygiomis dalimis priklauso pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui. Pareiškėja nurodė, kad mirus sutuoktiniui ji gyveno šiame bute, jį valdė, jį prižiūrėjo ir jį tvarkė. Tokiu būdu, jos manymu priėmė palikimą, nes pradėjo faktiškai jį valdyti, jį prižiūrėti, toliau juo naudojosi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo jos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad jei visapusiškai ir visiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.
Šalies argumentai
P. T. (proceso metu mirusios pareiškėjos sūnus) pateikė prašymą, kuriuo prašo pareiškėjos A. K., jos teisių perėmėju pripažinus jį P. T., pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, tenkinti visiškai. Prašyme nurodo, kad pirminės pareiškėjos A. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) pareiškimą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo palaiko visiškai. Paaiškino, kad šioje byloje, kitų šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nėra, kadangi savo motinos šeimoje buvo ir yra vienturtis. Motinos sutuoktinis V. K. (miręs (duomenys neskelbtini)), iki sudarydamas santuoką su P. T. motina, kitų santuokų sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). A. K. su V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina santuokos liudijimo LR Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Byloje nėra duomenų apie A. K. ir V. K. santuokos nutraukimą iki jo mirties. Kaip yra nurodžiusi pareiškėja, ji ir palikėjas susilaukė sūnaus P. T.. Teismas byloje neturi duomenų apie kitus bet kurios eilės įpėdinius, kurie galėtų reikšti reikalavimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu pripažinimo. Kaip matyti iš teismui pateikto P. T. (proceso metu mirusios pareiškėjos sūnaus) prašymo – šis pirmos eilės įpėdinis neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Santuokos sudarymo faktas, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja mirė bylos proceso metu (duomenys neskelbtini).
2022-02-28 testamentų registro išrašu patvirtinama, kad nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui, įpėdiniai dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas sudarė testamentą.
Bylos duomenimis, yra likęs šis turtas: 1997-08-04 pagal pirkimo pardavimo sutartį santuokos metu įsigytas butas su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, esantis (duomenys neskelbtini). Į šį turtą pretendavo pareiškėja, o jai mirus, į nebaigtą įgyvendinti turtinę teisę pretenduoja P. T..
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į šį palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos sutuoktinio mirties faktiniu valdymu, nėra ginčo dėl paveldėjimo teisės (buvimo įpėdiniu). Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vadovaujantis V. K. palikimo atsiradimo momentu (duomenys neskelbtini) dar galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojo iki 2001-06-30 imtinai) nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjai teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po V. K. mirties ji visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. toje pat gyvenamojoje vietoje kaip ir jos sutuoktinis. Visą laiką naudojosi po savo sutuoktinio mirties likusiu turtu, jį valdė, turtu naudojosi kaip savo - prižiūrėjo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, jį valdė ir tvarkė. Po savo sutuoktinio mirties pareiškėja perėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, buvusius namuose. Bute nuolat gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjos įpėdiniui gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos (faktiškai ir jos sutuoktinio) palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 587 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjos įpėdiniui P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėti A. K. nebaigtą įgyvendinti turtinę teisę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.