Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. S. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (625 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš S. S. A. A. priteista 2773,60 Lt, o ieškinys dalyje dėl 500 eurų (1726,40 Lt) paliktas nenagrinėtu.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinys patenkintas ir iš akcinės draudimo bendrovės ,,Baltikums draudimas“ priteista 9170,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2006 m. spalio 24 d. apie 20 val. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį ,,BMW 520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas Vytauto gatve prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nelėtino greičio ir prieš pėsčiųjų perėją nesustojo, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juosta pėsčiųjų perėjoje ėjusį pėsčiąjį A. A. – eismo įvykio metu buvo sužalotas A. A., kuriam dėl atviro dešinio šlaunikaulio, uždaro dešinio blauzdikaulio, uždaro dešinio žastikaulio lūžių buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos reikalavimo palikimo nenagrinėtu, iš S. S. papildomai priteisti 10000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad priimdamas nuosprendį teismas prieštaringai nurodė, teikdamas, kad byloje nėra pateiktas ieškinys, tačiau tuo pačiu nurodydamas, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino jo fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužalojimų, bendravimo galimybių sumažėjimą, tai, kad ir dabar jis yra ligotas, kas patvirtinama 2007-10-27 išrašu iš medicininių dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

S. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Apylinkės teismas pagrįstai atleido S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukė baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su teismo sprendimu dėl jam priteistos neturtinės žalos.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nuspręsdamas civilinį ieškinį dalyje dėl 500 eurų (1726,40 Lt) palikti nenagrinėtu.

Apylinkės teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis, kurį vairuodamas kaltininkas S. S. padarė kelių eismo įvykį, ko pasėkoje sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo apdraustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sudarant sutartį su ADB ,,Baltikums draudimas“, pagal kurią draudimo bendrovė už kaltininką turėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui iki 500 000 eurų (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) ir iki 100 000 eurų turtui.

Apylinkės teismas, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusysis į draudimo bendrovę nesikreipė ir neprašė iš draudimo bendrovės priteisti neturtinę žalą, atėmė iš priteistinos nukentėjusiajam A. A. neturtinės žalos tą sumą (1726,40 Lt), kurią pagal draudimo sutartį už kaltininką turėtų sumokėti draudimo bendrovė, ir šioje dalyje civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu.

Draudimo bendrovę su žalą padariusiu asmeniu sieja sutartiniai santykiai. Apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę draudimo bendrovė įsipareigoja žalą atlyginti neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų (CK 6.254 str. 2 d.). Iš byloje esančio nukentėjusiojo A. A. pareiškimo matyti, kad jis nusikaltimu padarytą žalą prašė priteisti iš kaltininko S. S. (b. l. 115). Be to ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantas kategoriškai prašė neturtinę žalą priteisti tik iš kaltinamojo (b. l. 133). Iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme prašymo iš draudimo bendrovės priteisti neturtinę žalą nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nepareiškė ir draudimo bendrovė į baudžiamosios bylos procesą atsakove dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam nebuvo įtraukta.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos ir, nesant civilinio ieškinio draudimo bendrovei, nepriteisė šios žalos nukentėjusiajam iš kaltininko. Kaltininkas ir draudimo bendrovė, su kuria buvo sudaryta transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, yra solidarūs skolininkai, todėl kaltininkas, atlyginęs žalą nukentėjusiajam, įgyja regreso teisę į draudiką, nes pastarasis nepagrįstai praturtėjo (CK 6.9 str. 1 d., 6.242 str.). Taigi, kaltininkas, atlyginęs žalą nukentėjusiajam savo lėšomis, turi teisę draudikui reikšti civilinį ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. 2K-204-2005).

Po nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. kreipusis į draudimo bendrovę ADB ,,Baltikums draudimas“, pastaroji iki šiol nukentėjusiajam žalos neatlygino.

Esant tokiai situacijai skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria 500 eurų (1726,40 Lt) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikintina ir spręstinas klausimas dėl minėto dydžio neturtinės žalos priteisimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. vadovaujantis anksčiau minėtomis Civilinio kodekso straipsnių nuostatomis.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui.

Teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam (5000 Lt), atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Teismas atsižvelgė į apelianto patirtą žalą kaltininkui sužalojus jo sveikatą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes bei šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina visumą aplinkybių, turinčių tam reikšmės, tarp jų ir paaiškėjusias po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Iš apelianto pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 145) matyti, kad 2007-11-03 nustačius skeveldrinius žastikaulio lūžimus A. A. buvo dar sykį operuotas, kad jis pilnai negali remtis dešine koja, kenčia skausmą ir kitus nepatogumus, kad tik praėjus beveik metams po įvykio jam buvo leista vaikščioti be ramentų, kad ateityje dar numatomos medicininės procedūros. Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui priteistinos neturtinės žalos suma turi būti padidinta, tačiau mažiau, nei prašoma apeliaciniu skundu.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus – nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį dalyje dėl 500 eurų ir nepakankamai pinigais įvertino nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 500 eurų (1726,40 Lt) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu;

Priteistą iš S. S. nukentėjusiajam A. A. neturtinę žalą padidinti iki 9500 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.