Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. pripažintas kaltu už tai, kad jis būdamas UAB „MOKUS“ (įmonės kodas 302618895) (toliau - Bendrovė) vadovu, kuri 2015 m. birželio 30 d. turėjo 31 399,13 eurų dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, tai yra Bendrovė vykdydama atsiskaitymus su darbuotojais, su nuomojamų patalpų savininkais, tiekėjais ir tuo pačiu turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynais ir negrynais pinigais eiliškumo tvarką, tokiu būdu pažeidė Bendrovė kreditorės VMI teises ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d.

Apelianto nuomone, atsiskaitymai už ūkinę komercinę veiklą, taip pat kaip ir darbo užmokesčio neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus išmokėjimas negali būti laikomi trunkamojo pobūdžio. Pažymi, jog tokie atsiskaitymai nors gali vykti ir pakartotinai, tačiau jie padaromi vienkartine veika.

Nurodo, kad pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada kai buvo įvykdytas neleistinas mokėjimas. Pažymi, kad iš operatyvaus partikrinimo pažymos Nr.(4.65) FR1042-5633 matyti, kad paskutinis atliktas mokėjimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 19 d., kai bendrovė pervedė 897,82 Eur Mykolo Romerio universitetui. Todėl, apelianto manymu, 2015 m. liepos 7 d., tiek minėto paskutinio UAB „MOKUS“ atlikto mokėjimo atžvilgiu, tiek ir ankstesnių mokėjimų atžvilgiu buvo seniai pasibaigęs.

Apelianto manymu, 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 214 m. lapkričio 19 d., o ne nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos, t.y. nuo 2015 m. birželio 8 d. Pažymi, kad tokiu būdu administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2015 m. gegužės 19 d.

Atsižvelgiant į tai, kad neleistini mokėjimai buvo atlikti ne UAB „MOKUS“, o jo paties asmeninėmis lėšomis, todėl joks CK 6.930¹ str. numatytas mokėjimo eiliškumas, o kartu ir kreditorių teisės, nebuvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. A. kaltė, padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo Ž. A. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Ž. A. pripažino kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., kurioje nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Nagrinėjamu atveju Ž. A. pripažintas kaltu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. ir nubaustas 1448 eurų dydžio bauda, kadangi jis turėdamas 31 399,13 eurų dydžio mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos (CK 6.930¹ str.), vykdė atsiskaitymus su bendrovės darbuotojais, su nuomojamų patalpų savininkais ir tiekėjais.

Savo skunde Ž. A. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuobaudos skyrimo terminus bei administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimą.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad nuobauda jam paskirta praleidus ATPK 35 str. 1 d. numatytą 6 mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VMI 2015 m. birželio 8 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr.(4.65) FR1042-5633, kurioje užfiksuoti trunkami teisės pažeidimai atliekant finansinius atsiskaitymus uždaroje akcinėje bendrovėje „MOKUS“. Pažymėtina, kad teisės pažeidimai dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais gali paaiškėti tik atliekant patikrinimus. Šiuo konkrečiu atveju trunkami UAB „MOKUS“ teisės pažeidimai paaiškėjo tik atlikus operatyvų patikrinimą ir 2015 m. birželio 8 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr.(4.65) FR1042-5633, kurią Ž. A. pasirašė 2015 m. birželio 8 d. VMI atstovo pareiškimo teismui pateikimo dieną bei skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, šiems trunkamiesiems UAB „MOKUS“ vadovo Ž. A. administraciniams teisės pažeidimams dar nebuvo suėję šešių mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nuobauda pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada kai buvo įvykdytas neleistinas mokėjimas, kad iš operatyvaus partikrinimo pažymos Nr.(4.65) FR1042-5633 matyti, jog paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 19 d., kai bendrovė pervedė 897,82 Eur Mykolo Romerio universitetui, negali būti laikoma atskaitos tašku, skaičiuojant nuobaudos skyrimo terminą. Kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje teisės pažeidimai dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais gali paaiškėti tik atlikus patikrinimą ir kompetentingai institucijai padarius pagrįstas išvadas, kurios šiuo konkrečiu atveju ir yra išdėstytos 2015 m. birželio 8 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr.(4.65) FR1042-5633.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad jo vadovaujama bendrovė turi finansinių sunkumų, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-5261-866/2015 UAB „MOKUS“ buvo iškelta bankroto byla. Nurodo, kad nuo 2014 m. vasario mėn. bendrovėje teko atleisti visus jos darbuotojus ir su jais atsiskaityti, o UAB „MOKUS“ tuo metu neturėjo nuosavų lėšų, kuriomis galėtų laiku padengti jos turimą mokestinę nepriemoką, sumokėti darbuotojams ir atlikti kitus mokėjimus kreditoriams. Tačiau patikrinus apelianto teismui nurodytas aplinkybes nustatyta, kad UAB „MOKUS“ vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2015 m. liepos 8 d., t.y. po VMI atlikto operatyvaus patikrinimo ir pažymos surašymo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas savo skunde kelia klausimą dėl administracinės atsakomybės nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties nurodydamas, kad neleistini mokėjimai buvo atlikti ne UAB „MOKUS“, o jo paties asmeninėmis lėšomis, todėl joks CK 6.930¹ str. numatytas mokėjimo eiliškumas, o kartu ir kreditorių teisės, nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.50 str. bei Akcinių bendrovių įstatymo 14-16 str. nuostatomis UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus konkrečius atvejus. Taigi, apelianto teiginiai, kad jis bendrovės interesais su darbuotojais atsiskaitė ir atliko kitus mokėjimus kreditoriams savo asmeninėmis lėšomis negali būti pateisinamas, tuo labiau, kad apeliantas nėra UAB „MOKUS“ akcininkas. Todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ž. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.