Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-4641-1097/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
e2-4641-1097/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40589-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4641-1097/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40589-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant D. Š.,dalyvaujant atsakovei D. B., jos atstovei advokato padėjėjai R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB ,,Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. B., prašydama priteisti iš atsakovės 335,90 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis šiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turi prievolę mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4, 9 dalys). Ieškovės teigimu, atsakovė už teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio susidarė 335,90 Eur skola, kurią atsakovė privalo sumokėti (CK 6.38 straipsnis).

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. B. atsiliepime į ieškinį su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti 335,90 Eur skola susidarė, nes ieškovė į atsakovei pateiktą 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą už komunalines paslaugas prie įprastai atsakovės mokamų sumų pridėjo 335,90 Eur už papildomus darbus – šiukšlių iš rūsio valymą ir išvežimą. Atsakovės teigimu, išlaidos rūsiui valyti gyvenamojo namo rūsio bendrasavininkiams buvo paskirstytos netinkamai, todėl ji, nesutikdama su tokiu mokesčio už darbus paskirstymu, sumos už papildomus darbus nesumokėjo. Atsakovė paaiškino, kad išlaidos rūsio valymui buvo paskirstytos tik tiems butų savininkams, kurių įraše apie turimą nuosavybę Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas yra su rūsiu. Toks prierašas yra prie penkių butų gyvenamajame name, tačiau nuosavybės teisė į rūsio dalis šiems butų savininkams nėra įregistruota ir faktiškai rūsiu naudojasi viso namo bendrasavininkiai bendrai. Dėl to ieškovė, atlikusi rūsio valymo darbus, mokestį už juos privalėjo paskirstyti proporcingai visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir nepagrįstai paskirstė tik penkių butų savininkams. Atsakovė pripažino savo pareigą sumokėti už ieškovės organizuotus valymo darbus, tačiau, nesutikdama su mokesčio paskirstymu rūsio bendrasavininkiams, prašė jį perskaičiuoti proporcingai visų 17 namo butų savininkams.

3. Dublike ieškovė prašė tenkinti ieškinį ir nurodė, kad administratorius, apskaičiuodamas mokesčius, vadovaujasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir jam žinoma informacija, kad rūsio patalpos, kuriose buvo atlikti valymo darbai, nuosavybės teise priklauso išskirtinai penkiems savininkams, kurie naudojasi rūsiais ir kuriems buvo paskirstytas mokestis už atliktus darbus. Ieškovė rūsio valymo darbus atliko rūsius turinčių butų savininkų naudai, nors šie ir nėra teisiškai rūsių įsiregistravę.

4. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ginčo gyvenamajame name yra rūsys, kuriame yra įrengti atskiri izoliuoti kambariai. Ieškovė išvalė 22,46 kv. m ploto patalpą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir nepateikė jokių įrodymų, kad ši patalpa priklauso penkiems butų savininkams (taip pat ir atsakovei) ir kad būtent pastarieji ja naudojasi. Atsakovė nuo buto įsigijimo naudojasi rūsyje esančia 7,17 kv. m ploto patalpa, pažymėta (duomenys neskelbtini); yra ją užrakinusi ir ieškovė į ją negalėjo patekti ar atlikti valymo darbų. Faktas, kad atsakovė yra įsigijusi butą su rūsiu, dar nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso ir patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovė nepagrįstai išlaidas už rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) valymą paskirstė tik penkių butų savininkams, o ne visiems name esančių butų savininkams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 335,90 Eur skola atsirado atsakovei nepilnai apmokėjus ieškovės 2017 m. liepos 31 d. išrašytą sąskaitą už komunalines paslaugas už 2017 m. liepos mėnesį (b. l. 15, 31). Šioje sąskaitoje, be kitų sumų, į mokėtinas komunalines paslaugas buvo įtraukta 335,90 Eur suma už papildomus darbus. Iš ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkančių sąskaitų už ieškovės teikiamas paslaugas ir atsakovės pateiktų mokėjimo kvitų kopijų matyti, kad atsakovė ieškinyje nurodytu laikotarpiu, per kurį susidarė prašoma priteisti skola, nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ieškovės už paslaugas pateiktas sąskaitas iš dalies apmokėdavo, palikdama nesumokėtą tą pačią 335,90 Eur sumą (b. l. 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 33, 34). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. liepos 31 d. sąskaitoje minimi papildomi darbai – tai ieškovės atliktas gyvenamojo namo rūsio patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), valymas ir šiukšlių iš jos išvežimas. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė ieškovės nurodomu laikotarpiu iš esmės reguliariai mokėjo už ieškovės teikiamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, tačiau nesutiko su konkrečios sumos už papildomus darbus įtraukimu į mokėtiną sąskaitą. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės ieškovei teiktos 2018 m. spalio 3 d., spalio 30 d. pretenzijos dėl reikalavimo apmokėti už paslaugas (b. l. 28-29, 30).

6. Taigi, iš nurodytų aplinkybių, šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad byloje kilo ginčas dėl konkrečių išlaidų už ieškovės 2017 m. liepos mėnesį atliktus gyvenamojo namo rūsio patalpos valymo darbus paskirstymo – ieškovė šias išlaidas paskirstė apmokėti penkių namo butų savininkams, o atsakovė, nesutikdama su tokiu išlaidų paskirstymu, nurodė, kad išvalyta patalpa yra bendrojo naudojimo, todėl išlaidos turėjo būti paskirstytos visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimam plotui. Savo pareigos mokėti už tokio pobūdžio paslaugas atsakovė neginčija, tačiau nesutinka su jai priskirta sumokėti šių konkrečių išlaidų dalimi.

7. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, pastato bendrojo naudojimo objektais yra ir pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šį ginčą dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos valymo išlaidų, pirmiausia būtina nustatyti: išvalyta ginčo patalpa turi būti laikoma visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektu ar tai yra atsakovės bei dar keturių butų savininkų nuosavybės objektas. Šiame kontekste esminis momentas yra tai, kad gyvenamojo namo patalpos, nuosavybės teise priklausančios atskiriems asmenims, nepriskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms butų savininkų bendrąja daline nuosavybe. Dėl to ieškovė, teigdama, kad už rūsio patalpos valymą turėtų mokėti ne visi namo bendraturčiai, o penkių butų savininkai, turėtų pateikti įrodymus, leidžiančius pripažinti išvalytą patalpą konkrečių butų savininkų nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė tokias šiam nuosavybės klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1. Atsakovei D. B. nuosavybės teise priklauso 78,94 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše jos turimas nekilnojamasis daiktas aprašytas kaip ,,butas su rūsiu“; nurodyta, kad rūsys ,,yra“ (b. l. 3, 26). Atsakovės buto techninės apskaitos byloje apskaitytas 78,94 kv. m ploto butas su rūsiu, tačiau išvardijant patalpas rūsys nėra nurodytas (b. l. 68). Atsakovės buto dokumentuose rūsys nėra nubraižytas planuose, nėra nurodytas jo plotas ar konkreti buvimo namo rūsyje vieta (b. l. 64-69).

8.2. UAB ,,Senamiesčio ūkis“ 2015 m. vasario 18 d. sudarytas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos ir pastato bendrojo naudojimo patalpos – rūsiai (110,22 kv. m) (b. l. 57). Byloje nėra duomenų, kad 110,22 kv. m bendro ploto namo rūsio patalpos būtų suformuotos kaip atskiri daiktai, į kuriuos būtų įregistruotos konkrečių asmenų nuosavybės teisės.

8.3. Gyvenamojo namo rūsio plane 22,46 kv. m ploto ginčo patalpa pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Patalpa yra rūsio centrinėje dalyje, koridoriais jungiama su kitomis patalpomis (b. l. 52). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad įėjimas į ginčo patalpą nėra rakinamas ir ten gali patekti visi namo gyventojai.

8.4. Ieškovės UAB ,,Senamiesčio ūkis“ Pastatų administravimo ir priežiūros skyrius 2017 m. birželio 29 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams adresuotame rašte dėl šiukšlių rūsyje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo savininkus, kad ieškovės atsakingi darbuotojai 2017 m. birželio mėnesį patikrino namo bendro naudojimo patalpas ir pastebėjo įvairių daiktų rūsyje; taip pat rašte buvo nustatytas terminas savininkams daiktams iš rūsio pašalinti bei informuota, jog, to neatlikus, valymo darbus atliks UAB ,,Senamiesčio ūkis“, o mokestis už darbus bus paskirstytas visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam plotui (b. l. 32).

8.5. Ieškovė informavo teismą, kad namo administravimo ir priežiūros funkcijos perduotos vykdyti kitam administratoriui – UAB ,,Naujamiesčio būstas“ (b. l. 99). UAB ,,Naujamiesčio būstas“ 2019 m. birželio 6 d. rašte paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 16 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 1 negyvenamoji patalpa, iš viso yra 31 bendrasavininkas. Taip pat administratorius nurodė, kad nėra įmanoma nustatyti, kiek butų savininkų naudojasi name esančiais rūsiais, nes rūsiai pagal Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą yra priskiriami prie bendro naudojimo patalpų (b. l. 115).

9. Taigi, VĮ Registrų centro duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo rūsio patalpa nėra įteisinta kaip atskiras, penkiems namo butų savininkams priklausantis konkretus objektas, namo savininkai rūsio patalpų nėra atsidaliję į atskirus kadastrinius vienetus ir jų įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistravę kaip konkrečių dalinės nuosavybės dalių Nekilnojamojo turto registre. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), laikytina viso gyvenamojo namo savininkų bendrojo naudojimo patalpa (CPK 185 straipsnis). Šią išvadą patvirtina aplinkybės, jog atsakovės buto nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose rūsys nėra konkretizuotas, suformuotas bei apibrėžtas kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, be to, gyvenamąjį namą administruojanti ieškovė savo raštuose taip pat šias patalpas įvardija bendro naudojimo patalpomis. Tokios pozicijos laikosi ir naujai paskirtas gyvenamojo namo administratorius. Tuo tarpu ieškovė, teigdama, kad išvalyta ginčo patalpa nuosavybės teise priklauso penkių butų savininkams, nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, kad ginčo rūsio patalpos nėra ginčo namo bendrojo naudojimo patalpos, o asmeninės nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams, spręstina, kad šiai patalpai prižiūrėti patirtos išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai visiems savininkams.

10. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad rūsio patalpų pripažinimo buto priklausiniu būtina sąlyga yra realus jo perdavimas buto savininkams naudoti ir jo realus naudojimas, bet ne rūsio, kaip buto priklausinio, nurodymas buto techninės apskaitos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-775/1999, 2000 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2000; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad ginčo rūsio patalpa (duomenys neskelbtini) yra naudojama ir priklauso penkių butų savininkams (o ne visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams), nepateikė tokį faktinį perdavimą šių penkių butų savininkams naudoti bei realų tik šių asmenų naudojimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

11. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Dėl to, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės išvalyta ginčo rūsio patalpa laikytina bendrojo naudojimo patalpa, mokėjimas už šias paslaugas turėtų būti proporcingai paskirstytas visiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamajame name yra 16 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 1 negyvenamoji patalpa (b. l. 115), o ginčo rūsio patalpos valymo išlaidos buvo paskirstytos penkių butų savininkams (ieškovė šios aplinkybės neneigė), pripažintina, kad toks išlaidų paskirstymas neatitinka CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalių nuostatų. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nepagrįstai nustatytą išlaidų, turėtų valant rūsio patalpą, dalį, atmestinas.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, atitinkamai turi būti paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos – atsakovei iš ieškovės priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

13. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kad turėjo 350 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (b. l. 70, 71, 128). Prašoma priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas tenkintinas ir jai iš ieškovės priteistinas 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,24 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB ,,Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB ,,Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė