Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-609-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-29
Bylos Nr.
1A-609-508-2010
Teisminio proceso Nr.
37-1-00260-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
D. K., ir G
Advokatai
Rasa Kalkauskienė

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-609-508/10;

Teisėjas: L. Noreika Proceso Nr. 37-1-00260-09;

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.4.6NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. (S. N. automobilio vagystė) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 178 str. 2 d. (V. R. automobilio vagystė) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal LR BK 187 str. 2 d. (dėl S. N. automobilio sunaikinimo) D. K. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Pagal LR BK 187 str. 2 d. (dėl V. R. automobilio sunaikinimo) D. K. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš D. K. ir G. V. solidariai priteista S. N. 3770 litų turtinei, V. R. 4500 litų turtinei ir 4000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. V., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

D. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su G. V., 2009-12-11 apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – automobilį, iš (duomenys neskelbtini) kiemo, Kazlų Rūdoje, išlaužę 50 litų vertės automobilio vairo kolonėlę, apgadinę automobilio užvedimo spynelę, kurios vertė 30 litų, nulupę plastmasinę salono panelę, dengiančią laidus, kurios vertė 20 litų, ir apgadinę 20 litų vertės žibintų perjungimo mygtukus, bendra žala 120 litų, pasikėsino pagrobti automobilį RENAULT 11, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. S. vardu, priklausantį S. N., bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilio nepavyko užvesti. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai, D. K. ir G. V., 2009-12-11 apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, iš to paties (duomenys neskelbtini) kiemo, Kazlų Rūdoje, pagrobė S. N. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau miške, netoli Kazlų Rūdos miesto sudegino, tuo padarydami nukentėjusiajai S. N. 3500 litų turtinę žalą.

Be to, D. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdamas bendrai su G. V., 2009-12-12 apie 02 val., tikslesnis laikas nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) kiemo, Kazlų Rūdoje, pagrobė R. A. vardu registruotą, V. R. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, kurį kartu su 4 vnt. žieminių padangų, bendros 800 litų vertės ir automobilio navigacine sistema, kurios vertė 700 litų, vėliau miške, netoli Kazlų Rūdos, sudegino, tuo padarydami nukentėjusiajai V. R. bendrą 4500 litų turtinę žalą.

Taip pat, D. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d. padarymu, tuo, kad veikdamas bendrai su G. V., sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2009-12-11, apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) kiemo, Kazlų Rūdoje, pagrobtą S. N. priklausantį automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sudegino miške, netoli Kazlų Rūdos miesto, tuo padarydami nukentėjusiajai 3500 litų turtinę žalą. Pagal LR BK 187 str. 2 d. D. K. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat, D. K. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2 d. padarymu, tuo, kad veikdamas bendrai su G. V., sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2009-12-12, apie 02 val., tikslesnis laikas nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini) kiemo, Kazlų Rūdoje, pagrobtą V. R. priklausantį automobilį Mazda 121, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sudegino miške, netoli Kazlų Rūdos miesto, tuo padarydami nukentėjusiajai 4500 litų turtinę žalą. Pagal LR BK 187 str. 2 d. D. K. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašė švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo pažeisdamas LR BK 61 ir 62 str. Be to, teismas nesivadovavo LR BK 62 str. 1 d., pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą (arba pasižadėjo atlyginti padarytą žalą). Teismas netyrė įrodymų, pažeidė LR BPK 20str., neatsižvelgta, jog jis labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kad jo šeimos turtinė padėtis yra labai bloga, kad šeimai reikalinga jo parama, nes gyvenimo draugė laukiasi kūdikio, jie ketina susituokti. Skirdamas bausmę teismas pažeidė LR BK 54 str. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus, nes neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei kitas aplinkybes. Jis tiesiogiai nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, viską sugalvojo ir suplanavo G. V., o jis tik stebėjo aplinką. Šios aplinkybės yra nurodytos nuosprendyje. Tačiau teismas pagrindiniam nusikaltimų organizatoriui bei vykdytojui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, o jam paskirta bausmė, jo nuomone, yra per griežta.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeitė į suėmimą. Kardomoji priemonė suėmimas gali būti pakeičiama teismo nutartimi, o ne nuosprendžiu. Paskirdamas suėmimą teisėjas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo gyvenimo draugė yra nėščia, kad jis rūpinasi jos sveikata. Be to, teisėjas kardomąsias priemones pakeitė į suėmimą visiškai nemotyvuotai. Anksčiau skirtų kardomųjų priemonių jis nė karto nepažeidė. Būdamas suimtas jis negalės tinkamai pasiruošti gynybai Kauno apygardos teisme.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra aiškiai per dideli. Teismas net neanalizavo ar ieškovėms buvo padaryti dvasinio ir fizinio pobūdžio pakenkimai, kurie galėjo sukelti kančias ir išgyvenimus. Neturtinė žala kaip ir turtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais, tačiau nukentėjusiosios tokių įrodymų teismo posėdžio metu nepateikė, todėl priteisti neturtinę žalą nebuvo jokio pagrindo. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas nesivadovavo įstatymais, reglamentuojančiais neturtinės žalos dydį, priteisė nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimą pažeidžiant įstatymus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas neįvertino jo turtinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Teismo nuosprendyje nėra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Turtinė žala, taip pat turi būti paremta įrodymais. Ir tik tinkamai įvertinus įrodymų visetą galima spręsti dėl žalos dydžio.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu bei kardomosios priemonės pakeitimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežta. Bausmė paskirta motyvuotai ir tinkamai individualizuota.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, pagrįstai vertino tai, kad D. K. anksčiau teistas penkis kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už du tyčinius apysunkius nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdyti nauji tyčiniai nusikaltimai neišnykus bei nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, netgi ir anksčiau teistas už automobilių vagystes, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

D. K. padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkiams nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala neatlyginta. Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirtos dvejų metų bei dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus yra ženkliai mažesnės negu LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi padaryta ne viena nusikalstama veika, teismui pagrįstai pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, kuri artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, dar labiau švelninti paskirtą bausmę D. K. nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas.

Šalies argumentai

D. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog jo šeimos turtinė padėtis yra labai bloga, kad šeimai reikalinga jo parama, nes gyvenimo draugė laukiasi kūdikio ir jie ketina susituokti, nėra pagrindas paskirtą bausmę švelninti, atsižvelgiant į D. K. daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą ir jo, kaip nusikalsti linkusią, asmenybę.

Apeliantas skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė LR BK 61 str. ir 62 str. nuostatas. Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustatė. LR BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, bei atsižvelgdamas į kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę ne didesnę kaip LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, todėl laikytina, kad teismas šios įstatymo normos nepažeidė.

Nenustatytas ir LR BK 62 str. pažeidimas, kadangi įstatymo leidėjas šiame straipsnyje nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra tam tikros sąlygos. LR BK 62 str. 1 d. pagrindu teismas gali švelninti bausmę tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. LR BK 62 str. 2 d. pagrindu teismas bausmę švelnina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Byloje nėra duomenų, jog D. K. pats savo noru atvyko ir prisipažino ar pranešė padaręs nusikalstamas veikas, kad visiškai ar bent iš dalies atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą, nėra objektyviai pagrįstų ir kitų pagrindų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti LR BK 62 str. nuostatų apelianto atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. tiesiogiai nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, viską sugalvojo ir suplanavo G. V., o jis tik stebėjo aplinką, todėl atsižvelgiant į tai, jam paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos padarytos bendromis dviejų asmenų pastangomis. Iš G. V. ir D. K. parodymų, duotų teisme, nustatyta, kad tiek G. V., tiek ir D. K. tiesiogiai dalyvavo vykdydami objektyviąją bendros nusikalstamos veikos pusę: G. V. pasiūlė pavogti automobilius, D. K. sutiko. G. V. nuėjo prie automobilių, pirmiausia bandė užvesti ,,Renault“, bet nepavyko, tada pamatė, kad yra atrakintas automobilis ,,Peugeot“, jame palikti rakteliai. Kad niekas negirdėtų išvažiuojančio automobilio garso, G. V. kartu su D. K. automobilį ,,Peugeot“ iš kiemo išsistūmė. Kitas automobilis ,,Mazda 121“ pavogtas tokiu pačiu būdu, abiems nuteistiesiems jį išsistumiant iš kiemo. Šios aplinkybės parodo, kad nusikaltimai įvykdyti abiejų nuteistųjų bendromis pastangomis, todėl visos dėl bendros veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens. Asmenys, bendrai padarę nusikalstamą veiką, atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį ir bausmė jiems skiriama pagal to paties straipsnio sankciją. Ar teisingą bausmę pirmosios instancijos teismas paskyrė G. V., apeliacinės instancijos teismas nesiima spręsti, kadangi jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas, o D. K. paskirta bausmė aptarta aukščiau. Vertinant visumą duomenų, atsižvelgtina ir į D. K. ankstesnius teistumus, būtent jis buvo įvykdęs automobilių vagystes.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jam pakeitė kardomąsias priemones į suėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis (LR BPK 307 str.1d.6p.). D. K. teisingai nurodė, kad kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą pakeistos nemotyvuotai. Tačiau tai nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti, kadangi nubaustas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad D. K. anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, jo padaryti nusikaltimai (LR BK 178str.2d.) įtraukti į LR BPK 122str.4d. sąrašą, jis niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje D. K. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122str.4d.

D. K. nesutinka su nukentėjusiosioms priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, nurodo, kad jie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra aiškiai per dideli. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinių ieškinių klausimus išsprendė nepažeisdamas LR BPK 115 str. 1 d. reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. R., rėmėsi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala priteista motyvuotai ir jų dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. N. pareiškė civilinį ieškinį 3770 Lt sumai: 3500 Lt už sudegintą automobilį ,,Peugeot“ 306, 120 Lt už sugadintas automobilio ,,Renault“ detales ir 150 Lt už automobilio ,,Peugeot“ 306 transportavimo išlaidas. Prie civilinio ieškinio pridėta PVM sąskata-faktūra, patvirtinanti 150 Lt automobilio ,,Peugeot“ 306 transportavimo išlaidas (b.l. 23, 24). Nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį 4500 Lt turtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodė, kad šią sumą sudaro 3000 Lt sudeginto automobilio ,,Mazda“ 121 vertė, 800 Lt vertės 4 vnt. naujų žieminių padangų ir 700 Lt vertės navigacijos sistema (b.l. 71).

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų S. N. ir V. R. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkino pilnai ir priteisė nuteistiesiems atlyginti ieškiniuose nurodytas sumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistos sumos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis (išskyrus automobilio ,,Peugeot“ 306 transportavimo išlaidas), tačiau jos atitinka faktinę sugadinto turto vertę (rinkos kainą) nusikalstamos veikos padarymo metu ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.

Nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltų asmenų priteisti 10000 Lt, nes dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, 2009-12-03 patyrė kojos traumą, 2009-12-14 buvo operuota. Netekus automobilio laikotarpiu iki operacijos buvo sunku vaikščioti. Be to, turi neįgalią dukrą, kurią reikia nuolatos vežioti į specialiąją mokyklą, pas gydytojus. Laikotarpiu, kada buvo pagrobtas automobilis, dukrai baigėsi nustatytas neįgalumo terminas, todėl reikėjo ją gabenti pas gydytojus į komisiją. Kadangi automobilis buvo pavogtas, teko prašyti pagalbos kitų žmonių, dėl to patyrė didelius nepatogumus ir stresą, kuriuos įvertina nurodyta suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas prašomą sumą motyvuotai sumažino iki 4000 Lt. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ieškinys reiškiamas dėl išgyvenimų atsiradusių dėl patirtos būtino naudojimui turto vagystės. Teismas tarpusavyje sieja nusikaltimu padarytos žalos bei dėl jos atsiradusių išgyvenimų piniginę išraišką. Nusikaltimu padaryta turtinė žala sudaro 4500 Lt., tokiu būdu neturtinė žala daugiau kaip du kartus viršytų nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tai nėra adekvatu ir kilusios pasekmės nėra pakankamai motyvuotos, kad galima būtų jas vertinti tokio dydžio pinigine išraiška. Atsižvelgta ir į kaltinamųjų asmenų turtinę padėtį – negauna savarankiškų pajamų, neturi kilnojamo ir nekilnojamo turto. Nors neturtinės žalos pagrindimui nukentėjusioji V. R. nepateikė dokumentinių įrodymų, laikytina, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo, kas neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajai, patyrusiai neturtinę žalą dėl D. K. ir G. V. nusikalstamų veiksmų.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendį nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė