Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovei A. R., trečiasis suinteresuotasis asmuo M. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių susidariusių laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

5.1. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinimo principas „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

6. Vadovaujantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išrašais, atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso ir priklausė šis nekilnojamas turtas: Statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 459.35 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); Statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1030.37 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); Patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 57.43 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); Patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.53 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)); Patalpos/butai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17.27 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); Statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 791.96 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); Statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 681.63 kv. m., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini)); NT objektas, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 40.24 kv. m.). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, todėl turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

7. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei ir nekilnojamojo turto objekto savininkui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai ir priminimai. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi. Nors teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo aiškino, jog ginčas vyksta dėl NTO adresu: (duomenys neskelbtini), o dabartinis adresas yra: (duomenys neskelbtini), už kitus NTO atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo apmokėdavo, tačiau pareiškėja paaiškino, kad šalių padengti įsiskolinimai, nepadengė visos įsiskolinimo sumos, nes buvo įskaityta už ankstesnius laikotarpius. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė neapmokėjo visos likusios įsiskolinimo sumos.

7.1. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

7.2. Rinkliavos nuostatų 52 punkte nustatyta, kad mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: 52.1. pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės; 52.2. kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama sekančiai: 52.2.1. kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.); 52.2.2. kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas individualaus naudojimo konteineris – Administratorius skaičiavimams priima galinčių per mokestinį laikotarpį šiame NTO susidaryti atliekų svorį (390 kg), kuris padauginamas iš kintamosios Rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg) (2 priedo 1 lentelės D stulpelis).

7.3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atliekų konteineris adresu: (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), buvo bendro naudojimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė ar trečiasis suinteresuotasis asmuo būtų kreipęsi į pareiškėją dėl informacijos suteikimo į kurį mišrių atliekų konteinerį galėtų būti metamos atliekos, tuo atveju jei jie negali naudotis jiems priskirtu bendru konteineriu adresu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, šalia minėtu adresu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) esančių konteinerių nėra galimybės privažiuoti, jie nėra ištuštinami, o fotofiksacijos nebuvo daromos, kadangi norint įvažiuoti į teritoriją, juos turi įleisti į uždarą teritoriją, o artimiausi kiti konteineriai esantys arčiausiai minėto nekilnojamojo objekto yra už 2-3 kilometrų. Teismo vertinimu, nors atsakovė teigia, kad nemoka sąskaitų už minėtą objektą (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadangi konteineriais nesinaudoja, o moka sąskaitas už kitus nekilnojamojo turto objektus, kurių konteineriais naudojasi, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos vadovaujantis Rinkliavų nuostatais, mokėti pastoviąją bei kintamąją rinkliavos dalį, kadangi ji ir trečiasis suinteresuotasis asmuo yra nekilnojamųjų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) savininkai, atitinkamai jie vertintini kaip atliekų turėtojai. Taigi, byloje pateikti duomenys aiškiai patvirtina, jog rinkliava nustatoma ne pagal tai, ar nekilnojamųjų turo objektų savininkai faktiškai atidavė atliekas į konteinerius, ar ne, tačiau atsižvelgiant į nekilnojamų turto objektų bendrąjį plotą, kuris sudaro 1489,72 kv. m. Tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto objektų savininkai negalėjo minėtu adresu naudotis nurodomu mišių atliekų konteineriu, jie galėjo atliekas mesti į artimiausius 100-300 m atstumu esančius konteinerius. Nors nekilnojamojo turto objektų savininkai teigia, kad artimiausi konteineriai buvo už 2-3 km, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų kreipęsi į pareiškėją dėl informacijos suteikimo, kuriuo konteineriu jie turėtų naudotis. Taip pat nenustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai būtų kreipęsi į pareiškėją dėl negalimo patekimo prie minimo konteinerio dėl uždaros teritorijos, ar dėl individualaus konteinerio suteikimo. Vien tai, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai nesinaudoja bendru mišriu atliekų konteineriu, kuris yra priskirtas pagal nekilnojamojo turto objektų adresą, bei faktiškai neturi jokių atliekų, nereiškia, kad jie neturi mokėti nustatyto dydžio vietinės rinkliavos. Taip pat atliekų turėtojai savęs nevertina kaip atliekų turėtojais, nes minėtame nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) neturi jokių atliekų, nereiškia, kad pagal Rinkliavų nuostatus jie nėra laikytini atliekų turėtojais. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad asmenims nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turto objektą, jie yra laikytini atliekų turėtojais. Tuo atveju, jei savininkai faktiškai atliekų nešalina į turto objektui priskirtą konteinerį, jiems nėra suteikiama išimtis ar nustatoma išlyga bei dėl to nenustatomas vietinės rinkliavos mokestis už komunalines atliekas. Šiuo atveju nėra svarbu, ar nekilnojamojo turto objekto savininkai faktiškai naudojasi jiems priskirtu konteineriu, taip pat nėra svarbu, ar jie faktiškai yra atliekų turėtojai, kadangi už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys, preziumuojama, kad asmenys turintys nekilnojamąjį turto objektą yra laikytini atliekų turėtojais, o minėtos rinkliavų dalys yra apskaičiuojamos Rinkliavų nuostatų 52 punkte nustatyta tvarka.

7.4. Atsakovės ir suinteresuoto asmens teigimu, dėl visų kitų objektų, dėl kurių pareiškėja prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, jie yra atsiskaitę, o ginčas yra tik dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu teismas pažymi, jog proceso šalys nėra pateikę byloje duomenų, patvirtinančių, jog už kitus jiems nuosavybės teise priklausančius jie yra atsiskaitę pareiškėjai, ar, kad pareiškėjos apskaičiuota suma būtų apskaičiuota netinkamai dėl jau apmokėtos dalies. Kadangi proceso dalyviai tokių duomenų byloje nepateikė, todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma už visus nekilnojamojo turto objektus pagal į bylą pateiktus VĮ Registrų centras išrašus, laikytina teisėta ir pagrįsta. Be to, tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo žinojo, kad turi mokėti rinkliavą už visus turimus nekilnojamojo turto objektus, tačiau už objektą esantį (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) jos nemokėjo. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti, jog nekilnojamųjų turto objektų savininkų mokamos sumos buvo įskaitytos už ankstesnius laikotarpius, o pareiškėjos prašoma priteisti nesumokėta vietinė rinkliava yra susidariusi už visus atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančius ar priklausiusius nekilnojamojo turto objektus.

7.5. Byloje pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad atliekos nebuvo šalinamos iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijai priklausančio konteinerio. Taip pat iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimų dėl minėtu adresu esančio konteinerio ištuštinimo matyti, kad tokie duomenys buvo perduodami pareiškėjai, saugomi itin ribotą laiką, o vėliau panaikinami. Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimuose patvirtino, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo nėra kreipęsi į minėtą bendrovę, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) iš šiai teritorijai priklausančio konteinerio atliekos nebuvo šalinamos, kaip tai nurodo atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo.

7.6. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, pareiškėjos prašoma priteisti iš atsakovės 3 974,85 Eur rinkliavos suma, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

9. Rinkliavos nuostatų 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Tų pačių nuostatų 60 punkte nurodoma, jog Mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Taip pat svarbu paminėti, kad MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

10. Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

11. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

12. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimo teisinį reglamentavimą, nurodytą teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 3 974,85 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti 214,65 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., kaip ir anksčiau minėtas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

13. Taip pat pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

13.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

13.2. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad ji 2023 m. spalio 4 d. advokatų profesinei bendrijai – „(duomenys neskelbtini)“ už advokato pagalbą sumokėjo 24,20 Eur. Ši suma neviršija naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77.

13.3. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13.4. Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalis). Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eLI-2537-764/2022 panaikino išduotą teismo įsakymą, pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu, kadangi pati pareiškėja buvo pateikusi tokį prašymą. Taigi, pareiškėja naudojosi supaprastinta tvarka kreiptis į teismą, tačiau vertinant prašomų iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad ji turi teisininką, be to, nagrinėta byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo ypatingų žinių, todėl prašymas priteisti iš atsakovės 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

13.5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl toks prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą tenkinti.

Priteisti savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 974,85 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 85 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., bei 214,65 Eur (du šimtus keturiolika eurų ir 65 ct) delspinigių.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl 24,20 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.