Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo sprendimu buvo nuspręsta panaikinti J. P. leidimo šaunamajam ginklui laikyti galiojimą, perduoti pistoletą „Sig Sauer P 226“ realizuoti Ginklų fonduiar kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę prekiauti tokios rūšies ginklais ir šaudmenimis, išregistruoti jį iš Vilniaus apskrities VPK įskaitos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklių) 92.4 punkto nuostatos rodo, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimas siejamas su asmens turinčio teisę laikyti (nešiotis) ginklą padarytu įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Skundžiamame sprendime konstatuota aplinkybė apie pareiškėjo neblaivumą 2007-08-15 kavinėje „Amatininkų užeiga“, naudojimąsi šaunamuoju ginklu, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiriant baudžiamąją bylą Nr. 14-1-02325-07, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras R. J. 2009-04-08 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 14-1-2325-07 nutraukė ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-37 J. P. veiksmai, nešiojant šaunamąjį ginklą, šaudant, konstatuota, kad nebuvo valinių ir kaltų veiksmų, nes J. P. buvo ūmaus trumpalaikio psichikos sveikatos sutrikimo būsenoje dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-21 nutartyje Nr. N438-1734/2011 nustatė, kad surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, kokiu metu ir koks konkretus neblaivumo laipsnis buvo nustatytas J. P., ar tuo metu jis buvo nepakaltinamumo būsenoje. J. P. negalėjimas suvokti savo atliekamų veiksmų reikšmės, juos valdyti bei neblaivumą paneigiančios aplinkybės buvo žinomos pareigūnams sprendimo dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo metu. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba nuo 2007-08-15, praėjus daugiau kaip keturiems metams, nesprendė J. P. turimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimo. Šios įstaigos pareigūnai įpareigojo J. P. pasitikrinti sveikatą ir pateikti įstatymų nustatytą pažymą. J. P. pateikus pažymą, sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nebuvo priimtas, nors gydytojai nenustatė sveikos sutrikimų, kurie turėtų įtaką sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą pratęsimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas pasibaigus leidimo galiojimo terminui, todėl sprendimo priėmimas prieštarauja Taisyklių 66 ir 67 punktams. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo būti apnuodytas klofelinu. Ginklo naudojimo faktas nėra 2007-08-15 įvykių kavinėje metu nėra įrodytas, ant ginklo nerasta pareiškėjo pėdsakų.

Gauta informacija dėl J. P. psichikos sutrikimo leido įtarti, kad asmuo serga Sveikatos apsaugos ministerijos sąraše įrašytomis ligomis, dėl kurių negali turėti ginklo, todėl vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 79 punktu, J. P. buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą. J. P. pateikė naują medicininio patikrinimo išvadą. J. P. skundas dėl Vadovybės apsaugos departamento 2007-08-21 įsakyme Nr. PK-407 nurodyto atleidimo pagrindo pakeitimo į atleidimą savo prašymu buvo atmestas konstatavus, kad pareiškėjas, girtas nešiodamasis šaunamąjį ginklą ir patalpose šaudydamas iš jo, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Ekspertizės išvadoje konstatuota tik tikimybė, kad pareiškėjui 2007-08-15 apie 6 val. išsivystė trumpalaikis praeinantis psichikos sutrikimas - patologinė intoksikacija alkoholiu. Tikėtina ekspertizės išvada nėra pakankamas įrodymas, kad 2007-08-15 apie 6 val. pareiškėjui išsivystė trumpalaikis psichikos sutrikimas. Toks pareiškėjo poelgis prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoms. 2007-08-15 po vidurnakčio J. P., būdamas girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,68 promilės)), kavinėje „Amatininkų užeiga“, ginklu be priežasties grasino virėjui, liepė jam klauptis ir iškelti rankas. Kavinės patalpose šaudė iš pistoleto, tuo sukeldamas realų pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovas konstatavo, kad ginklo savininkas naudojosi ginklu, pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nešiojosi ginklą apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl įstatymų pažeidimas neabejotinai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2006-11-01 J. P. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Leidimas galioja iki 2011-11-21. J. P. 2011-11-11 Vilniaus apskrities VPK viršininkui pateikė prašymą perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2120 (b. l. 32).

Vilniaus apskrities VPK viršininkas patvirtino Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto 2011-12-01 sprendimą Nr. 10-8-IL-3186 „Dėl J. P. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Sprendimas priimtas vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Taisyklių 75.6, 81, 92.4 ir 104 punktais. Sprendimu nuspręsta panaikinti J. P. leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešiotis) galiojimą ir, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijos išvadą, ginklo savininkui pasiūlyti savo lėšomis organizuoti netinkamo naudojimui ginklo pristatymą ginklų dirbtuvei remonto darbams atlikti arba, jeigu ginklas netinkamas naudoti ir neįmanoma jo sutaisyti, ginklą neatlygintinai perduoti Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos sunaikinti; tinkamus naudojimui ginklus perduoti realizuoti Ginklų fondui ar kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę prekiauti tokios rūšies ginklais ir šaudmenimis. Atsakovas sprendime konstatavo, kad ginklo savininkas naudojosi ginklu, pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus. Pažeidimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nešiojosi ginklą apsvaigęs nuo alkoholio. Faktiniu sprendimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad J. P. būdamas girtas (nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,68 promilės)), kavinėje „Amatininkų užeiga“ ginklu be priežasties grasino virėjui, liepė jam klauptis ir iškelti rankas. Kavinės patalpose šaudė iš pistoleto (b. l. 24-27).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba 2011-12-05 rašte Nr. 10-1-21266 „Dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir nuspręsta nustatyta tvarka realizuoti pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus atlygintinai (b. l. 30).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 aktualios redakcijos 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus galiojo iki 2011-11-21. Sutinkamai su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 11 dalimi, kad tvarką, reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą, perregistravimą trečiųjų šalių gyventojams, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimas ir galiojimo pasibaigimo pasekmės numatytos Taisyklėse. Tuo atveju, jeigu asmuo kreipiasi dėl leidimo perregistravimo jo kreipimasis nagrinėjamas pagal Taisyklių 64-68 punktų reikalavimus. Taisyklėse numatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus perregistruojamas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, jeigu pateiktas prašymas, Taisyklių 7.2–7.6 punktuose nurodyti dokumentai, nuotrauka ir ginklas, o ginklo modelis ir numeris atitinka registracijos modelį ir numerį. Taisyklių 12.1 punkte nurodyti patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, 12.2 ir 13 punktuose nurodyti patikrinimai – ne vėliau kaip per 30 dienų.

Taisyklių 12.1 punkte numatyta, kad pareiškėjas ir gyvenantys su juo viename būste, tikrinami, ar yra (nėra) nepriekaištingos reputacijos asmenys, patikrinant teistumą, baustumą administracine tvarka, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymą, teritorinės policijos įstaigos duomenys dėl pareiškėjo galimos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Patikrinimą atlieka pareigūnas, naudodamasis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos informacinėmis sistemomis ar kitomis programinėmis priemonėmis. Taisyklių 12.2 punktas numato asmenų baustumo už šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus patikrinimą, o 13 punktas nustato ne Lietuvos Respublikos piliečių patikrinimą.

Taisyklių 67 punktas nurodo, kad atlikus patikrinimus ir nustačius priežastis, dėl kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka asmuo negali turėti ginklų, apibendrinama patikrinimo medžiaga ir sprendžiama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo. Jei leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neperregistruojamas, surašomas laisvos formos sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo. Šį sprendimą turi patvirtinti policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

J. P. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pratęsimo padavė likus 10 dienų iki leidimo galiojimo pabaigos ir atsakovas iki šios datos nepriėmė sprendimo dėl leidimo perregistravimo. J. P. svarstymas užtruko ilgiau nei 5 dienos ir sprendimas buvo priimtas jau pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Taisyklėse nėra numatytos taikytinos pasekmės, kai sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo nepriimamas iki šio leidimo pasibaigimo dienos. Teismo vertinimu, situacijos, kai sprendimas dėl perregistravimo nepriimamas iki leidimo galiojimo pabaigos, neturi būti aiškinama kaip leidimo pasibaigimas. Taikant tokį aiškinimą kartu turėtų būti taikomos ir leidimo pasibaigimo pasekmės. Taisyklių 72 punkte numatyta, kad ginklo savininkas, kurio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė, nedelsdamas turi atiduoti laikinai saugoti ginklą į teritorinę policijos įstaigą. Jam to nepadarius, ginklą paima teritorinė policijos įstaiga ir raštu įspėja (išsiunčia raštą arba supažindina su įspėjimu pasirašytinai) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo. Taisyklių 72 straipsnio formuluotė rodo, kad teisės akte numatyta galimybė pratęsti leidimą, pasibaigus jo galiojimui. Tokia teisė vertintina kaip išimtinė, atsižvelgiant į konkrečią situaciją nustatyta teisė. Kitu atveju būtų reikalinga taikyti leidimo pasibaigimo pasekmes ir įpareigoti asmenį gauti naują leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovo sprendimas turi būti vertinamas kaip sprendimas, priimtas sutinkamai su Taisyklių 67 punktu, kaip sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neperregistravimo nustačius priežastis, dėl kurių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka asmuo negali turėti ginklų. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo, priimtas baigiantis leidimo galiojimo terminui gali būti priimamas sutinkamai su Taisyklių 68 punktu, tačiau šiuo atveju reikalinga priimti sprendimą dėl leidimo perregistravimo. Bylos atveju sprendimas dėl leidimo perregistravimo nebuvo priimtas.

Atsakovas skundžiamą sprendimą grindė aplinkybėmis, konstatuotomis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A39-117/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutarimu Nr. N438-1734/2011 ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-04-08 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismui pateikti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą patvirtinantys įrodymai pripažįstami pakankamais.

Aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi būti atsižvelgiama į įstatyme nustatytas sąvokas. Nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnis neduoda ginklo naudojimo sąvokos išaiškinimo, tačiau apibrėžia, kas gali būti laikomas ginklo naudotoju. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį ginklo naudotoju laikomas fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu. Ginklo naudotoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris šaudo iš ginklo, bet ir tas, kuris ginklą laiko ir nešioja. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dali apibrėžia, kad ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas, o to paties straipsnio 13 dalis numato, kad ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – tai ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Vadinasi, aiškinantis reikalingumą taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą sankciją būtina įvertinti, ar asmuo ginklą laiko ir nešioja nepažeisdamas tesiės aktų reikalavimų. Atsakovas sprendimą grindžia pareiškėjo padarytais ginklo nešiojimo taisyklių pažeidimais. Toks pagrindas yra tinkamas, o jo buvimas turi būti patvirtinamas faktinėmis aplinkybėmis (viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009-04-08 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustačiusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-02325-07, o pareiškėjo atžvilgiu pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 194 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad J. P., laikė prie savęs šaunamąjį ginklą, būdamas neblaivus, jį neteisėtai panaudojo, taip pat į tai, kad pareiškėjui diagnozuoti psichikos sutrikimai, nusprendė klausimą dėl šaunamojo ginklo grąžinimo ir teisės laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą atėmimo perduoti spręsti Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui (b. l. 47-55). Kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, J. P. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu J. P. buvo ūmaus trumpalaikio psichikos sveikatos sutrikimo – patologinės intoksikacijos alkoholiu būsenoje paranoidinio asmenybės sutrikimo fone, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. veikė nepakaltinimas. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl to, kad J. P. buvo įtariamas pasikėsinimu 2007-08-15 apie 6.00 val. restorano „Amatininkų užeiga“, esančio (duomenys neskelbtini) g. 19/2, Vilniuje, tarnybinėse patalpose nužudyti J. V..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-21 nutarimu Nr. N438-1734/2011 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-07 nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2009-05-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą J. P. atžvilgiu nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn galimas tuo atveju, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo gali būti konstatuota, jog veikoje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl subjektyviojo požymio – kaltės, nebuvimo, patraukimas administracinėn atsakomybėn negalimas, kadangi kaltės nustatymas būtinas ir taikant administracinę atsakomybę. Teismas įvertino, kad J. P. inkriminuojama veika buvo padaryta 2007-08-15, t. y. daugiau nei prieš ketverius metus, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei dveji metai.

Vilniaus apskrities VPK 2009-05-05 sprendimu Nr. 10-8-13-44 „Dėl įpareigojimo J. P. pasitikrinti sveikatą“, kadangi buvo gauta informacija iš Vilniaus apylinkės prokuratūros dėl J. P. psichikos sutrikimo, vadovaujantis Taisyklių 79 punktu, J. P. buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (b. l. 40-41). VŠĮ I. K. šeimos klinikos pateiktoje asmens sveikatos tikrinimo kortelėje įrašyta išvada, kad J. P. ginklą laikyti ir juo naudotis gali (b. l. 38). Vilniaus priklausomybės ligų centro 2010-01-08 pažymoje informuojama, kad J. P. į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 39).

Įvertinus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus faktus darytina išvada, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės yra patvirtintos pakankamais įrodymais. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(8467)-IS1-6485 patvirtina, kad J. P. turimas ginklas pistoletas SIG SAUER Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytų J. P. parodymų matyti, kad jis pats pripažino, jog 2007-08-14 jie trise su J. D. ir M. A. išgėrė 0,5 ar 0,7 litro talpos butelį, draugai jam davė išgerti šiek tiek daugiau, nes jis prieš tai nebuvo gėręs. Tokie parodymai rodo, jog pareiškėjas išgėrė maždaug 200 ml degtinės arba 80 ml gryno alkoholio. Tokie paaiškinimai užfiksuoti 2007-08-31 apklausos metu (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1069-473/2010 b. l. 32-33). Visuotinai žinoma, kad suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, o promilė yra grynojo alkoholio procentas kraujyje, todėl galima teigti, kad J. P. kraujyje galėjo būti apie 1,6 promilės alkoholio(2x100x0,40:5000x100). Šie skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais, kadangi tikslių išeitinių duomenų teismas neturi, tačiau įvertinus J. P. parodymus ir visuotinai žinomus faktus, galima daryti išvadą, kad J. P. nuo alkoholio buvo apsvaigęs daugiau nei leidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Sveikatos sutrikimai gėrimo metu nebuvo pasireiškę, pareiškėjo paaiškinimai apie to vakaro aplinkybes rodo, jog jis gerai prisiminė aplinkybes, kokių nors atminties spragų ar neadekvataus aplinkos suvokimo nepastebėta. Toliau pareiškėjas aiškino, jog jis išgėrė mažą bokalą alaus „Helios“ klube. Kadangi jis tuo metu nešiojo ginklą ir dvi pilnas apkabas šovinių, tai neabejotinai pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad tą vakarą jis alkoholio negėrė, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie alkoholio vartojimą jį paskatino advokatas. Toks paaiškinimas vertinamas kaip bandymas gintis šioje byloje, turint įsitikinimą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas galutinai. Teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra paneigiami kitais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų paaiškinimais, kurie išdėstyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji G. Š. nurodė, kad J. P. su draugu restorane sėdėjo nuo 2.00 val. nakties, o gėrimus užsisakinėjo ir prie baro, ir pas padavėją. Nukentėjusioji abu vyrus apibūdino kaip labai girtus. Tai, kad pareiškėjas buvo girtas patvirtino ir nukentėjusysis J. V., liudytojai A. U., A. P., D. J., P. A., V. M., S. B., kiti liudytojai.

Nustatant J. P. girtumą, teismui nėra reikalinga remtis tuo laiko tarpu, kai J. P. 2008-02-13 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu buvo pripažintas nepakaltinamu. Šiame akte, 28 lape pažymėta, kad patologinė intoksikacija alkoholiu baigiasi visiška būsenos amnezija (atminties susilpnėjimas ar netekimas), tuo tarpu pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu gerai prisiminė įvykius iki apsilankymo restorane „Amatininkų užeiga“. Vadinasi, nėra pagrindo įtarti, jog iki apsilankymo restorane „Amatininkų užeiga“ J. P. galėjo turėti psichikos sutrikimų. Pažymėtina ir tai, kad nuo J. P. paminėto alkoholio vartojimo fakto (po 12.00 val. nakties) iki šaudymo restorane praėjo net šešios valandos. Neadekvatu būtų pripažinti, kad dėl alkoholinės intoksikacijos nepakaltinamu pripažintas asmuo nebuvo išgėręs alkoholio. Apnuodijimo klofelinu versija nepatvirtinta jokiais įrodymais, pareiškėjas negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis jis galėjo būti apnuodytas klofelinu, todėl teismas šia versija nesivadovauja. Respublikinio toksikologijos centro 2009-08-27 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjo klinika neatitiko tipinio apsinuodijimo klofelinu klinikos, kiti duomenys, kuriais būtų galima pagrįsti apsinuodijimo klofelinu diagnozę, pažymoje nenurodyti.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka už ginklo laikymo (nešiojimo) taisyklių pažeidimus, nėra teisiškai reikšminga, kadangi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė nėra siejama su baustumu administracine tvarka.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad pareiškėjo padarytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo įvykdytas ginklo nešiojimo tvarkos pažeidimas vos nesibaigė žmogaus nužudymu, jis visą naktį būdamas neblaivus sėdėjo restoranuose, t. y. vietose, kur žmonės renkasi atsipalaiduoti, dažnai ir išgerti alkoholio. Ginklo turėjimas tokiose vietose savaime gali kelti grėsmę dėl netinkamo laikymo, galimybės prarasti ginklą konflikto metu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad pareiškėjas restorane „Amatininkų užeiga“ elgėsi konfliktiškai, agresyviai. Vien jau tikėtinai paskaičiuotas galimas pareiškėjo girtumas, nors ir darant prielaidą, kad jis galėjo būti mažesnis, vis tiek yra labai didelis, girto žmogaus lankymasis su ginklu viešo pasilinksminimo vietose yra pavojingas savaime. Tokie pažeidimai akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Todėl taikant įstatymo nuostatas visada turi būti įvertinama, ar teisės taikymas garantuoja įstatymo tikslų pasiekimą. Šiuo atveju, J. P. padarytas pažeidimas negali būti laikomas tinkamu elgesiu viešoje vietoje, nes toks elgesys prieštatarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslui ir paskirčiai. Tai, kad pareiškėjas anksčiau yra gavęs valstybinių apdovanojimų negali būti pagrindu netaikyti jam įstatyme numatytos sankcijos.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

J. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.