- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eAS-548-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00195-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir R. M.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. AD5-2890 dėl 2024 m. vasario 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-61 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-61 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
Pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. teismui pateikė pareiškimą dėl skundo dalyko papildymo, t. y. teismo prašė panaikinti Sprendimą ir Privalomąjį nurodymą, o, netenkinus šių reikalavimų, panaikinti Departamento Klaipėdos valdybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. AD5-14093 dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-61 įvykdymo termino nepratęsimo (toliau – ir Sprendimas Nr. 14093) bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. birželio 27 d. patikslintą skundą ir išaiškino, kad dėl reikalavimo panaikinti Departamento Klaipėdos valdybos Sprendimą Nr. 14093 bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pareiškėja turi teisę kreiptis su skundu bendra tvarka.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 11 straipsnyje suformuluotas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas įtvirtino proceso dalyvių pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad proceso šalių atsiliepimai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) posistemę pareiškėjai išsiųsti susipažinti 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. balandžio 17 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. Pareiškėja turėjo teisę tikslinti skundą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atsiliepimų gavimo dienos, tačiau pareiškėja patikslintą skundą su nauju reikalavimu teismui pateikė 2024 m. birželio 27 d., t. y. praleidusi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja 2024 m. birželio 27 d. pareiškime reiškia naują reikalavimą – panaikinti Sprendimą Nr. 14093 bei pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. reiškiamas iš esmės naujas reikalavimas, be to, pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti 2024 m. birželio 27 d. pareiškimą.
Regionų administraciniame teisme 2024 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties panaikinimo.
Teismas nurodė, kad, nors proceso šalys turi teisę apskųsti atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik esant nustatytoms sąlygoms, t. y. arba kai tai tiesiogiai nustato ABTĮ, arba, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 1–2 p.). Taigi, ABTĮ ne tik aiškiai apibrėžia atskirojo skundo padavimo teisę turinčių subjektų ratą, bet ir konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje galioja bendra taisyklė, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017 ir kt.).
Teismas konstatavo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis, kurią ginčija pareiškėja, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 50 str. 3 d., 152 str. 1 d.) ir negali būti apeliacijos dalyku, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 153 str. 3 d.).
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. liepos 11 d. nutartis ir priimti naują nutartį – įpareigoti pirmosios instancijos teismą patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Naujas reikalavimas buvo pareikštas tą pačią dieną (2024 m. birželio 27 d.), kai buvo priimtas Sprendimas Nr. 14093 dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, t. y. tą pačią dieną nuo to momento, kai atsirado teisės pažeidimas, be to, prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą yra tiesiogiai susietas su to pačio Privalomojo nurodymo teisėtumo tyrimu.
2. Skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 1–2 p.). Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą kaip paduotą dėl neskundžiamos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties.
3. Kaip Departamento 2024 m. birželio 27 d. rašte nurodyta, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui nestabdo privalomojo nurodymo vykdymo, todėl nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nagrinėjama byla netenka prasmės, nes Privalomasis nurodymas kaip vykdytinas dokumentas bus perduotas antstoliams vykdyti, o tai reiškia, kad jis turi būti įvykdytas net nepasibaigus jo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimui teisme. Taigi tik pratęsus Privalomojo nurodymo vykdymo terminą galimas tolesnis šios bylos nagrinėjimas, todėl teismas privalėjo spręsti klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė pratęsti šį terminą.
4. Teismas, matydamas, kad pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti terminą kreipėsi laiku, t. y. nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, skundžiamą nutartį priėmė jau šiam terminui pasibaigus, todėl teismo išaiškinimas, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka, yra neadekvatus, nes teismas puikiai žinojo LVAT praktiką, kad kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo yra beprasmis, nes nebegalima pratęsti termino, jei jis jau pasibaigęs. Tai reiškia, kad pareiškėjai yra užkertamas kelias ne tik gintis nuo teisių pažeidimo, bet ir pažeidžiama jos konstitucinė teisė į teisingą teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, konstatavęs, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis, kurią ginčija pareiškėja, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, kurie gali būti skundžiami atskiruoju skundu (ABTĮ 50 str. 3 d., 152 str. 1 d.) ir negali būti apeliacijos dalyku (ABTĮ 153 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.
Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas teikti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą nustatytas siekiant garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2023). Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik nutartis atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-624/2020; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-629/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-624/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-287-629/2024)
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti dėl to, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja patikslintą skundą su nauju reikalavimu teismui pateikė 2024 m. birželio 27 d., t. y. praleidusi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja patikslintą skundą pateikė pavėluotai. Kaip minėta, ABTĮ nuostatos neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakoma priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą. Priešingai, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu yra neskundžiama (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-815/2023).
Pagal LVAT praktiką, atsisakymas priimti patikslintą skundą teisme neužkerta kelio kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju skundu, o, nesutikdamas su atsisakymu priimti patikslintą skundą, pareiškėjas šiuos argumentus galės išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo bylos nagrinėjimas iš esmės bus užbaigtas (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-815/2023).
Atsižvelgiant į tai, pagal nurodytą LVAT praktiką Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pavėluotai pateiktą patikslintą skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.