Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei A. Ž., kaltinamajam K. M., jo gynėjui Viliui Mulevičiui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, teistas: 1) 1999-07-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. (2 epizodai), 278 str. 2 d. – laisvės atėmimas 6 metams 1 mėnesiui su 1/3 turto konfiskavimu, 2) 2002-08-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d. – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 3) 2002-08-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. – laisvės atėmimas 1 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu. Subendrinus su 2002-08-02 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, 4) 2004-02-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – 30 parų areštas, 5) 2005-08-22 Vilniaus m. 1 - ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams, 6) 2008-06-13 Vilniaus m. 2 - ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 67 parų areštas, 7) 2009-01-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 2 metai laisvės atėmimo. 2010-03-02 paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėnesių 23 d. laisvės atėmimo bausmės, 2010-05-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo pasiųstas atlikti 7 mėnesių 23 d. laisvės atėmimo bausmę, 8) 2010-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Subendrinus su 2009-01-28 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, 2012-03-28 paleistas atlikęs bausmę, 9) 2012-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d bausmė subendrinta su 2010-09-28 nuosprendžiu ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, įskaitant bausmę, atliktą pagal 2010-09-28 nuosprendį, neatlikta bausmės dalis 8 mėn. 6 dienos, 10) 2012-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta 2012-04-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012-05-08 iki 2012-09-28, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012-09-28, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. santykiavo su A. Ž. prieš jos valią bei tenkino lytinę aistrą su A. Ž. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. 2012 m. balandžio 28 d., apie 23 val. 15 min., bute, esančiame Kaune, Šiaurės pr. 42 - 65, panaudojęs fizinį smurtą prieš A. Ž., nustūmęs ją ant minkštų baldų komplekto ir kumščiu sudavęs į kairįjį žandikaulį, po ko ši prarado sąmonę bei sudavęs nukentėjusiajai ne mažiau vienuolikos smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir atliko su A. Ž. prievartinį lytinį aktą, o nukentėjusiajai atgavus sąmonę, ranka užčiaupęs burną grasino panaudoti fizinį smurtą, sakydamas, kad jei ji šauksis pagalbos, užmuš, išlaužys rankų pirštus,

be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. M., 2012 m. balandžio 29 d., apie 00 val. 10 min., tame pačiame bute, panaudojęs fizinį smurtą prieš A. Ž., nustūmęs ją ant minkštų baldų komplekto bei pasinaudojęs prieš tai panaudotu fiziniu smurtu ir palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, ėmė laižyti ir kandžioti A. Ž. lytinius organus, įkišo nukentėjusiajai į lytinius organus du pirštus ir po to įvedęs savo lytinį organą jai į makštį, atliko su A. Ž. prievartinį lytinį aktą,

be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. M., 2012 m. balandžio 29 d., apie 01 val. 00 min., tame pačiame bute, panaudojęs fizinį smurtą prieš A. vikienę, nustūmęs ją ant minkštų baldų komplekto bei pasinaudojęs prieš tai panaudotu fiziniu smurtu ir palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, ėmė laižyti ir kandžioti A. Ž. lytinius organus, kišo nukentėjusiajai į lytinius organus savo pirštus ir po to įvedęs savo lytinį organą jai į makštį, atliko su A. Ž. prievartinį lytinį aktą,

be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. M., 2012 m. balandžio 29 d., apie 02 val. 00 min, tame pačiame bute, pasinaudojęs prieš tai panaudotu fiziniu smurtu ir palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, paguldė A. Ž. ant minkštų baldų komplekto, ėmė laižyti ir kandžioti A. Ž. lytinius organus ir po to įvedęs savo lytinį organą jai į makštį, atliko su A. Ž. prievartinį lytinį aktą, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Kaltinamasis K. M. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino, parodė, kad tame bute buvo, susitiko su J.. J. pakvietė atvažiuoti pas jį (J.) į namus išgerti. Atvažiavo, išgėrinėjo. Namuose buvo J. B., J. pasigėrė, nuėjo pirmas miegoti, dar buvo panelė su vyru. Jie išėjo. Jis liko dviese su nukentėjusią. Nukentėjusioji pradėjo ant sprando kabinėtis. Jis pasakė, kad ji tinka jam į motinas. Nukentėjusioji nuėjo į vonią, ji buvo iki pusės nuoga. Paskui aiškino, kad nukrito. Jis ją naktį išvijo iš kambario. Prieš tai nukentėjusiosios nepažinojo, nukentėjusioji buvo J. B. pažįstama. Antrą valandą nakties ji pati „atsirovė“ pas jį į lovą. Tame bute buvo J. B., kuris miegojo prisigėręs. Buvo vyriškis su panele, kurie išėjo. Bute jie liko trise. Panelė su vyriškiu šnekėjo, kad mėgsta oralinį. V. V. ir S. V. iš anksčiau nepažinojo. J. B. miegojo bute. Jie su V. bute kartu gėrė, po to jie išėjo ir jie liko dviese. Ji jam kabinosi ant sprando, sakė, kad jis toks jaunas ir gražus, nuėjo į vonią praustis. Jis išgirdo, kaip ji nusikeikė. Ji sakė, kad drėgnoje vonioje paslydo. Tuomet pas ją nieko nesimatė, ryte žandikaulis buvo ištinęs. Iš vakaro pas ją kraujosruvų nesimatė. Jam atrodo, kad kai ėjo nuo Nemuno, ji ant peties krito. Jis atėjo į vonią, ji buvo apsirengusi kažkokius naktinius rūbus. Ji atėjo pas jį į kambarį ir jis pasakė: „eik iš čia“ ir nuėjo miegoti. Ji 2 val. nakties pati atėjo, pradėjo jį čiupinėti. Lytinį aktą atliko. Po to jis užmigo, nukentėjusioji išėjo miegoti pas J. B.. Ryte jį pažadino J.. Ryte nukentėjusioji jam sakė: „žiūrėk, ką tu man padarei“. Ji tai sakė prie J.. Jis jai sakė, kad ji į vonią „joblinosi“, nukentėjusioji jam sakė, kad jis jai papildomai davė. J. jų pokalbį iš ryto girdėjo. Jis kartu su J. iš buto išėjo. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, jis pasigėręs nebuvo, J. B. buvo „kominis“, V. buvo švelniai išgėrę. Nukentėjusioji jį apkalba, nes nori iš jo pinigų. Nukentėjusioji krito vieną kartą, nesąmonė, kad 12 trauminių poveikių. Jis nematė, kaip ji krito. Nukentėjusioji nukrito dar prieš lytinį aktą. Nukentėjusioji glostė sumuštą vietą, ryte mėlynė buvo normali. Jau susimušusi atėjo atlikti lytinio akto. Ji skundėsi, kad jai skauda šoną. Jis jai trynė kremu žandikaulį.

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad J. B. yra jos draugės sūnus. Jis pas ją laikinai apsistojo. J. jį (kaltinamąjį) parsivedė, ji (kaltinamąjį) matė pirmą kartą. Pati yra pirmos grupės invalidė, eina kalba apie širdies persodinimo operaciją, yra daug kartų operuota. J. B. pas ją laikinai gyveno. Jie atvažiavo, atsivežė šampano. Jai paskambino marti S. V., pakvietė ateiti prie Nemuno. Nuėjo prie upės, ten kepė šašlykus. Prie upės buvo kol sutemo. Parduotuvė dar veikė, nes K. M. ėjo nusipirko alaus. Į butą grįžo V., jos anūkas T., J. B. ir K.. Bute visi sėdėjo prie stalo, ji triūsė virtuvėje, plepėjo, juokavo. Paskui S. pakilo eiti namo. J. miegojo jos kambaryje. Ji pro duris išlydėjo vaikus. K. pasakė, kad paklos jam lovą. Jis truktelėjo ją už rankos, ji visu trenksmu atsidūrė kampe, buvo smūgis į veidą – į kairę veido pusę, ji prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, jau vyko veiksmas. Po to jis atsisėdo, parūkė. Ji pati pasiėmė cigaretę, įvairiais būdais tempė laiką, ėjo į vonią nusiprausti, jis ėjo paskui. Klausė, už ką ją mušė. Sakė, kad daugiau nemuš. Kai atgavo sąmonę, jis užsilipęs „dulkino“ ją. Ji prašė leisti eiti nusiprausti, maldavo ją paleisti. Jis baigė, užsirūkė, pailsėjo ir vėl pradėjo. Taip keturis kartus. Prieš tai buvo apsirengusi, dėvėjo kelnes. Buvo nurengta, buvo likusi tik maikė, kelnės ir kelnaitės buvo numautos. Kai atgavo sąmonę, jis daugiau jos nemušė. Jis jai trenkė kumščiu į žandikaulį ir paskui daužė. Nežino, kiek kartų daužė. Tuos smūgius sudavė, kai ji apsvaigo. Kai atgavo sąmonę, daugiau jos nemušė, daugiau smūgių jai nesudavė. Niekada anksčiau ji negriuvinėjo. Gali būti, kad ir po sąmonės atgavimo buvo suduota dar smūgių, jai buvo šokas. Lytinį aktą jis pakartojo keturis kartus. Šiaip ne taip ji nuėjo į vonią, apsiprausė, apsirengė, vėl atėjo ir atsisėdo, prašė leisti pailsėti. Ji jo bijojo, nes J. tai miegojo. Visa makštis buvo išdraskyta, negalėjo sėdėti. Paskui pats pavargo. Ji nuėjo į kambarį, atsigulė. Iki ryto ji miegojo savo miegamajame, šalia miegojo J. B.. Telefoną jis iš jos atėmė. Atėmė tuo metu, kai ji sėdėjo kambaryje, kai pirmą kartą ją paleido. Jis laikė rankose tą telefoną ir įvedė savo numerį. Vėliau telefonas atsirado. Iš jos namų jis nieko nepaėmė. Iš buto neturėjo galimybės išbėgti, jis šnypštė, kad užmuš. Ryte ji sėdėjo lovoje, atsikėlė J. B., pažiūrėjo į jos veidą, klausė, kas įvyko, sakė, kad reikia kreiptis į medikus. Ji parodė į aną kambarį, sakė, kad išvytų lauk, bijojo, ką žmonės pasakys. J. B. nuėjo į kambarį, Jonas jį išleido, palydėjo K. iki troleibuso ir grįžo. Paskui J. B. išėjo į darbą. Nurodė, kad atsikėlusi atėjo į virtuvę, K. sakė: „tu matai, ką tu padarei?“. K. pradėjo „austi“ planą, kaip ji ėjo, krito. Niekada ji nekritinėja. Ji sakė, kad nekrito, sakė „ką tu čia dabar šneki“. Iš jos namų K. nepabėgo, išėjo ramiai, tarkim skubėjo, greitai apsirengė. J. jį lydėjo į stotelę. Ji maldavo J., kad nemuštų K. bute, nes kaimynai pažįstami, nenori pletkų klausyti. K. pirmą kartą panaudojo smurtą apie 23 val., galėjo būti 23 val. 15 min. Ji išleido vaikus, K. lova jau buvo išskleista. K. traukė ją už rankos, buvo smūgis į kairę pusę, buvo kiti smūgiai, prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę pamatė, kad K. ją į makštį prievartavo, gal norėjo rėkti. K. jai užčiaupė burną ir grasino užmušti, išlaužti rankų pirštus, baigė lytinį aktą. Pirmą kartą baigęs ją paleido. Sekantį kartą prievartavo po parūkymo, galėjo būti 00.10 val. Tuo metu ji tylėjo, jis darė tą patį, ant to pačio kampo, jis liepė jai ateiti patraukė. Ji bandė tempti laiką, jis paėmė už rankos ir nusivedė į lovą. Ji atsisėdo ant lovos, jis užvertė kojas, vyko lytinis aktas, laižė, suko 69, paguldė ant lovos ir darė lytinį aktą į makštį, į burną. Laižė ir kandžiojo lytinius organus. Neprisimena, kurio metu tai vyko. Trečią kartą sėdėjo ant kėdės su cigarete. Vėl buvo lytinis aktas ant lovos. Ketvirtą kartą vyko apie 2.00 val., ji maldavo neprievartauti, vyko tas pats kaišiojimas, kišo pirštus į makštį ir vėl tas pats lytinis aktas. Tą vakarą ji paragavo šampano. Ji negali naudoti alkoholio, geria vaistus. Alaus ji išvis negeria. Dar prie upės išgėrė sidro. Kaltinamasis grasino nužudyti, kad ji nesišauktų pagalbos. Ji buvo vonioje, bet vonioje nepaslydo. Prieš tai buvo mėlynės dėl kraują skystinančių vaistų. Jos atsiranda savaime ir yra 3 - 5 kapeikų dydžio. Kraujosruva ir žaizda vidiniame burnos paviršiuje buvo nuo smūgio.

Liudytoja S. V. parodė, kad su šeima buvo prie Neries. Po to jos vyrui paskambino J. ir pasisiūlė ateiti prie upės. Prie upės buvo ji, jos vyras ir vaikas. Vėliau atėjo J., A. ir K.. Prie upės jie žvejojo, šnekėjosi, vartojo sidrą. Prie upės buvo iki vakaro, po to nuėjo pas A.. Anksčiau į namus išėjo A. su K.. J. ėjo, bet paskui grįžo atgal. Paskui kartu su J., vyru ir vaiku grįžo pas A. į butą. Ten juo pavaišino. J. su K. buvo atnešę alaus. Visi pavalgė, išgėrė po stiklinę alaus, pašnekėjo. J. buvo išgėręs, nuėjo gulti į kitą kambarį. Jie ruošėsi eiti namo. Jiems išeinant J. miegojo. Bute liko A., J. ir K.. Jai kitą dieną sūnus pasakė, kad močiutė sumušta, kad tas vyras ją sumušė. Ji paskambino A. ir paklausė. A. pasakė, kad prievartavo ir mušė, kad telefoną buvo atėmęs, liepė tylėti, nerėkti, nesikviesti pagalbos. Ji klausė A., kodėl nesikreipė į policiją. A. sakė, kad bijojo, kad dar muš ar prievartaus. Sakė, kad ją (A.) primušė ir prievartavo. Pas A. buvo sumuštas veidas. A. yra jos buvusio vyro mama. Ji įsitikinusi, kad A. sakė tiesą. Nežino, kiek A. buvo smūgių suduota. Nukentėjusioji buvo nedaug išgėrusi nedaug, nebuvo apsvaigusi. Ir jie nebuvo apsvaigę. Nukentėjusioji gėrė sidrą, po to išgėrė stiklinę alaus. J. gal dar anksčiau vartojo alkoholį.

Liudytojas V. V. parodė, kad su žmona ir vaiku buvo prie upės. Prie upės atėjo vienas jo pažįstamas J., o kitas nematytas. Nepažįstamas buvo kaltinamasis. Dar atėjo A.. Prie upės jie žvejojo. J. ir kaltinamasis atsinešė pusę bambalio sidro. Po žvejybos vusi ėjo pas A.. Tenai A. išgėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo miegoti. Jonas buvo smigęs. Jis su šeima išėjo namo. Kaltinamasis buvo smigęs. Kas įvyko po to, nežinau. A. pasakojo, kad ją sumušė, išprievartavo, atėmė telefoną. Jam papasakojo sekančią dieną, per pietus. A. skambino apsiverkusi. Jis ir pats matė, kad A. buvo sumušta. A. buvo sumuštas petys per alkūnę, veidas. A. sakė, kad ją sumušė kaltinamasis.

Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamasis K. M. jam pažįstamas, susipažino Marijampolės įkalinimo įstaigoje. Nukentėjusioji A. Ž. yra jo gera pažįstama. Tą dieną važiuodamas iš Garliavos maršrutiniame taksi jis susitiko K. M.. K. ruošėsi važiuoti į Vilnių, bet pasiūlė prie stoties atsigerti alaus. Jis pakvietė važiuoti iki jo, sakė, kad reikia atsiklausti, ar gali atvažiuoti su draugu. Tada paskambino A. Ž. ir paklausė, ar gali pasikviesti draugą atsigerti alaus. A. Ž. sutiko. Jis tuo metu gyveno pas nukentėjusiąją. Abu su K. nusipirko alaus, sidro ir gal šampano ir atvažiavo į ten. A. Ž. marti S. su vyru ir vaikais buvo prie Neries. Jie paskambino, pasakė, kad prie Neries kepa šašlykus. Jis pasiūlė nueiti prie Neries. Nuėję išsimaudė, atsigėrė alaus, sidro. Po to A. Ž. ėjo namo, nes jai pasidarė bloga, ji turi vartoti vaistus, o prie Neries nebuvo jų pasiėmusi. A. Ž. išėjo ir iš paskos jos išėjo K., o jie liko prie Neries. Maždaug už 15 minučių visi parėjo iki A. Ž. namų. Jis su K. ėjo pirkti alaus, po to grįžo pas A. Ž., dar išgėrinėjo. Jam užteko ir jis nuėjo miegoti. Liko S., S. vyras, A. Ž., vaikai ir K. M.. Iš ryto, 6 - 7 valandą, jį prisikėlė A. Ž. ir paklausė, ar mato, kas čia yra, parodė visą mėlyną skruostą. Jis paklausė, kas atsitiko. A. Ž. pasakė, kad K. sumušė ir išprievartavo. Jis sakė, kad reikia kreiptis į policiją, A. Ž. paprašė nieko nedaryti, neprašyti pagalbos, prašė jį (K.) tvarkingai išvesti. Su K. jie išėjo į stotelę, K. išvažiavo, o jis parėjo namo. Vėliau išvažiavo į darbą. Paskui A. Ž. nuėjo į policiją. K. ryte elgėsi įprastai, šaltai, tik paklausė jo, kas jai darosi, kad griuvinėja. A. Ž. iš ryto buvo susijaudinusi, verkė, parodė skruostą, viską jam papasakojo, verkdama paprašė nieko nedaryti. A. Ž. atėjo atsigulti į tą lovą, kur jis gulėjo, nes ji bijojo prie K. būti. Jis tuo metu miegojo kitame kambaryje. Su A. Ž. lytinių santykių jis neturėjo, ji yra jam kaip antra mama. Negali pasakyti, kad ji yra laisvo elgesio moteris. Tą vakarą A. Ž. gal tik paragavo alkoholio, ji negali gerti, negali būti, kad A. Ž. būtų lindusi pas kaltinamąjį į lovą. A. Ž. jam ryte papasakojo, kad ją išprievartavo. Kuomet jis grįžo vienas, tada jam A. Ž. papasakojo, kas įvyko ir pasakė, kad ją išprievartavo. Apibūdino, kad mušė, tampė, neleido įeiti į kambarį, kur jis miegojo.

2012-04-30 A. Ž. protokolas - pareiškimas patvirtina, kad A. Ž. dėl sumušimo ir išžaginimo kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2).

2012-04-30 apžiūros protokolas, įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), Kaune, įvykio vietos plane užfiksuotas buto planas, kambario, kuriame buvo paklota lova K. M., baldų išsidėstymas, fotolentelėse užfiksuotas vaizdas kambariuose, paimtos plokštelės su pirštų pėdsakais (b. l. 5 – 8, 9, 10 – 13).

Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0657805 patvirtina, kad A. Ž. atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas, nuo 2012-03-08 iki 2018-11-12 nustatytas 20 % darbingumas, netektas darbingumas - 80 % (b. l. 15).

2012-05-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji A. Ž. iš jai parodytų sunumeruotų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. K., kuris 2012-04-28 lankėsi jos bute ir ją išžagino (b. l. 21 – 22).

2012-06-25 akistatos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios A. Ž. ir K. M., kurių metu nukentėjusioji patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir savo parodymus (b. l. 23 – 24).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji A. Ž. savo iniciatyva pateikė juodos moteriškas kelnes bei raudonos spalvos palaidinę bei baltos spalvos apatines kelnaites (b. l. 32, 33).

2012-06-26 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-970 konstatuota, kad piršto pėdsakas, nukopijuotas 45 x 34 mm dydžio daktiloskopine plokštele, 2012-04-30 įvykio vietos apžiūros metu, dėl išžaginimo, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra paliktas įtariamojo K. M. kairės rankos nykščiu (b. l. 48 – 51).

2012-04-30 specialisto išvadoje Nr. G1101/12(02) A. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos veide kairio peties srityje, rankose, kojose, gaktos srityje ir muštinė žaizda vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dvylikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, nurodytu laiku 2012-04-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29 – 30).

Specialistė L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko 2012-04-30 specialisto išvadą, tyrimą baigė 2012-05-09. Savo duotą išvadą tvirtina. Duoda išvadą, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas nebūdingas griuvimui, nes nuo tiesioginio smūgio atsimuša į dantis ir gaunasi vidinės burnos pusės sužalojimas, griūnant tai nebūdinga. Tai yra apie žandikaulio sumušimą. Atmesti tokia prielaidą, kad galėjo kristi veidu ir atsimušti kaire veido puse į vonią, negali, tačiau visų sužalojimų negalėjo padaryti. Yra du smūgiai į kairį petį. Du trauminiai poveikiai, vienu metu griūnant nebūtų. Tai nebūdinga griuvimui, kad nustatyta kairio kelio vidiniame paviršiuje kraujosruva. Tai greičiau smūgiai, ar suėmimai rankų pirštais. Ji nustatė tokius sužalojimus, kokius matė. Tos poodinės kraujosruvos atitinka nukentėjusiosios nurodytam sužalojimo laikui. Kitokių sužalojimų ji nematė. Visi sužalojimai buvo švieži. Sužalojimai nebūdinti griuvimui. Jeigu daryti prielaidą, kad krito kaire puse, tai galėjo atsirasti sužalojimai kairiame žande, bet negalėjo atsirasti gaktoje, kairio kelio vidiniame paviršiuje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Dešinės šlaunies atskiros izoliuotos poodinės kraujosruvos kairėje ir dešinėje pusėje. Jeigu visos būtų išsidėstę kairėje pusėje, tai sakytų, kad galėjo atsirasti nuo trauminio poveikio, bet jos išsidėsto abiejose pusėse. Burnos kirstinė žaizda vidiniame paviršiuje galėjo gautis nuo trauminio poveikio į kairįjį žandą. Galėjo gautis jeigu trenkėsi kaire veido puse, bet galėjo gautis ir suduodant.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta.

Kaltinamasis K. M. neneigė lytinių santykių fakto su nukentėjusiąja A. Ž., tačiau parodė, kad tai vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Teismas jo parodymus atmeta kaip prieštaraujančius surinktiems byloje įrodymams.

Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais.

Nukentėjusiosios A. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo pakankamai detalūs ir nuoseklūs, todėl teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvadomis, liudytojo J. B. parodymais ir pripažįsta nustatyta, kad prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudota. Aplinkybė, kad nukentėjusioji aktyviai nesipriešino, nešaukė, neleidžia daryti išvados, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Kiekvienas asmuo individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog nukentėjusioji A. Ž. aktyviai nesipriešino, nereiškia, jog ji sutiko lytiškai santykiauti su kaltinamuoju. Nukentėjusioji nurodė, kad nesutiko lytiškai santykiauti, bandė tempti laiką, suvokė, kad bute esantis Jonas miega ir neatsibus, tačiau kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, suduodamas nukentėjusiajai smūgius iki sąmonės praradimo, naudojo jėgą, neleido gintis, ėmė už rankų, čiaupė už burnos, ją nurengė. Nukentėjusiosios veiksmai buvo pakankami tam, kad kaltinamasis aiškiai suprastų, jog nukentėjusioji nenori lytinių santykių.

Įvertinus aukščiau minėtą įvykių seką, esamą nukentėjusiosios sveikatos būklę, teismas yra tos nuomonės, kad prievartinių lytinių santykių atveju nukentėjusioji neturėjo galimybių pabėgti nuo smurtautojo ar kreiptis į pašalinius asmenis pagalbos.

Sprendžiant dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė L. K. patvirtino, jog nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų visuma yra nebūdinga griuvimui. Specialisto išvada nukentėjusiajai konstatuota kraujosruvos veide, kairio peties srityje, kojose, gaktos srityje, kraujosruva ir muštinė žaizda burnos vidiniame paviršiuje. Tai patvirtina nukentėjusios duotus parodymus apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą.

Prievartinį lytinių santykių pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nedelsdama iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl nusikaltimo padarymo. Liudytojas J. B. parodė, kad ryte nukentėjusioji verkė, jis pamatė, kad ji sumušta, o vėliau ji jam papasakojo apie išžaginimą. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Teismų praktikoje laikoma, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiavo arba tenkino lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli tokie lytinio santykiavimo arba lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turėdamas vieningą sumanymą padaro Baudžiamojo kodekso 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl kaltinamojo padaryti prievartiniai lytiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, atitinka tęstinei nusikalstamai veikai keliamus požymius ir dėl skirtingų seksualinių veiksmų būdo turi būti vertinami kaip du tęstiniai nusikaltimai pagal Baudžiamojo kodekso 149 ir 150 straipsnius.

Konstatavus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. M. padarytos veikos visiškai pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. (lytinis santykiavimas su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą) ir BK 150 str. 1 d. (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą).

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. numatyta arešto arba laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį – tai yra į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartojamas fizinis smurtas, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtos. K. M. teistas (b. l. 92, 94 – 96, 98 – 99, 100 – 101, 103 – 107), administracinėmis nuobaudomis baustas 3 kartus (b. l. 112), VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro psichinės sveikatos skyriaus psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 111). K. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi padaryti sunkūs nusikaltimai, skirtina bausmė - terminuotas laisvės atėmimas. Aplinkybių, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Respublikos BK 62 str.), nenustatyta. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Paskirtosios bausmės, esant idealiajai sutapčiai, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos apėmimo būdu.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2012-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. M. skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kadangi jis gali bėgti, slėptis nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. Ž. iš K. M. (b. l. 162). Šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais - už civilinio ieškinio paruošimą bei advokato teisines paslaugas priteistina 220 litų (b. l. 173). Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, priteistinos visos šio pobūdžio išlaidos, kurios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktos nukentėjusiajai A. Ž. (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusiosios pareikštas 10000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: nusikalstamų veiksmų pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė liekamųjų reiškinių, į tai, kad nukentėjusioji patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, į žalą padariusio asmens kaltę – nusikaltimai yra tyčiniai, priskiriami prie sunkių nusikaltimų, kuriais pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2012-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkerius) metus) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo - 2012 m. lapkričio 29 d.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2012-09-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai iš K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai 220 (du šimtus dvidešimt) litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK (b. l. 53) - voką su nukentėjusiosios A. Ž. rūbais: raudona palaidine, raudonos, juodos spalvos kelnaitėmis, popierinę dėžę su pagalvės užvalkalu, lovos užtiesalu, grąžinti A. Ž., voką su piršto pėdsakų nukopijuota plokštele bei voką su K. M. DNR pavyzdžiais, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.