Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. S. ir M. S. (M. S.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 17 471,13 Lt skolos, 64,68 Lt delspinigių, penkių procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 31 d. AB bankas „Swedbank“ ir atsakovai sudarė būsto kreditavimo sutartį. Šio kredito grąžinimą bankui atsakovai apdraudė šalių sudaryta 2007 m. rugpjūčio 27 d. būsto kredito draudimo sutartimi. Be to, ieškovas ir atsakovai 2009 m. rugsėjo 29 d. sudarė mokėjimų draudimo susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo, vykdydamas atsakovų prisiimtus įsipareigojimus pagal būsto kreditavimo sutartį, grąžinti bankui kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, jis, sudarydamas mokėjimų draudimo susitarimą, suteikė laikiną pagalbą kredito gavėjams, siekiant padėti išsaugoti jų gyvenamąjį būstą ir 12 mėnesių mokant bankui įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį. Pagal šalių sudaryto mokėjimų draudimo susitarimo 6 punktą atsakovų prievolės ieškovui solidarios; susitarimo 11 punktu atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo išmokėtas bankui draudimo išmokas susitarime nustatyta tvarka. Anot ieškovo, atsakovai nuo 2010 m. gruodžio 30 d. nevykdė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų grąžinti ieškovui jo išmokėtas bankui išmokas; ieškovas 2012 m. liepos 31 d. nutraukė mokėjimų draudimo susitarimą.

Atsakovas M. S. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. liepos mėnesį atsakovė neteko darbo ir atsakovai negalėjo laiku sumokėti bankui įmokų pagal būsto kreditavimo sutartį. Atsakovo teigimu, jis suprato, kad įvyko draudžiamasis įvykis, ir nesuprato, jog draudimo išmoką, ieškovo išmokėtą bankui, atsakovai turės grąžinti ieškovui (draudikui). Atsakovo nuomone, susitarimas grąžinti išmoką draudimo bendrovei yra niekinis, prieštaraujantis įstatymams. Kadangi po atsakovų santuokos nutraukimo butas, kurio įsigijimą kreditavo bankas, liko atsakovei, tai ir būsto paskola bei visi su ja susiję mokėjimai atiteko mokėti atsakovei.

Atsakovė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Atsakovai 2007 m. liepos 27 d. pateikė ieškovui prašymą sudaryti draudimo sutartį pagal būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (b. l. 14-15).

AB bankas „Hansabankas“ (paskolos davėjas) ir atsakovai (paskolos gavėjai) 2007 m. liepos 31 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovams suteikta 175 000 Lt paskola buto Vilniuje, Kapsų g. 32-20, įsigijimui. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos ir turto rinkos vertės santykis 100 procentų; paskolos gavėjų prievolės užtikrinamos, be kita ko, paskolos draudimu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsto paskolų draudimo taisykles Nr. 004, naudos gavėju nurodytas bankas (b. l. 8-10).

Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 27 d. išdavė būsto kreditų draudimo liudijimą (polisą), sudarytą pagal būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (b. l. 11). Draudimo taisyklių Nr. 004 64 punkte nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir (arba) kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos teisės. Taisyklių 67 punkte nustatyta, kad taisyklių 64 punkte nustatytas reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento (b. l. 13).

Atsakovai 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė ieškovui prašymą sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą. Prašyme nurodyta, kad atsakovė neteko darbo, sumažėjo pajamos (b. l. 16-19). Šalys 2009 m. rugsėjo 29 d. sudarė mokėjimų draudimo susitarimą prie 2007 m. rugpjūčio 27 d. draudimo sutarties (toliau – susitarimas). Šiame susitarime nurodyta, kad ieškovas, vykdydamas būsto kreditavimo sutartyje atsakovų (draudėjų) prisiimtus įsipareigojimus bankui, išmoka draudimo išmoką bankui (susitarimo 1 punktas); atsakovai (draudėjai) įsipareigojo grąžinti ieškovui visas jo išmokėtas draudimo išmokas susitarime nustatyta tvarka (susitarimo 12, 13 punktai) (b. l. 20-24).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4391-647/2009, nusprendė nutraukti atsakovų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 110-112). Teismo patvirtintos sutarties 2.5.1 punkte nurodyta, kad pareiškėjų vardu pagal paskolos sutartį AB banke „Swedbank“ įforminta175 000 Lt paskola buto Vilniuje, Kapsų g. 32-20, įsigijimui, negrąžinta dalis yra 168 619,35 Lt; po santuokos nutraukimo nurodytas butas lieka pareiškėjai D. S., visus įsipareigojimus, susijusius su paskolos grąžinimu bankui, vykdo pareiškėja. AB bankas „Swedbank“ 2012 m. spalio 30 d. rašte nurodė, kad bankas neišdavė sutikimo ar patvirtinimo, kuriuo būtų sutikęs atsisakyti bendraskolio ir (arba) įkeistą turtą registruoti vienam iš bendrasavininkių asmeninės nuosavybės teisėmis (b. l. 137).

Ieškovas 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė susitarimo priedus, atitinkamai, Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pakeistas mokėjimų draudimo susitarimo 8 punktas, reglamentuojantis draudimo išmokų mokėjimo grafiką; bendra draudimo išmokų suma už laikotarpius nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 15 894,54 Lt (b. l. 25, 26). Iš ieškovo pateiktos 2012 m. liepos 31 d. pažymos matyti, kad ieškovas bankui nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 30 d. išmokėjo iš viso 18 419,33 Lt išmokų (b. l. 27). Tokios sumos sumokėjimas patvirtintas ir AB banko „Swedbank“ 2012 m. rugsėjo 4 d. rašte (b. l. 105).

Ieškovo 2010 m. spalio 5 d. sudarytame grąžinimo grafike Nr. 1 nurodyta, kad nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovai, kas mėnesį mokėdami po 157,34 Lt (tik 2020 m. rugsėjo 30 d. – 156,35 Lt) dydžio įmokas, turi grąžinti ieškovui iš viso 18 879,81 Lt draudimo išmokų (b. l. 28-31). Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo 2011-2012 metais atsakovams periodiškai siųstus raginimus sumokėti skolą (b. l. 33-64).

Iš AB banko „Swedbank“ 2011 m. sausio 17 d. pranešimo ieškovui matyti, kad banko ir atsakovų sudaryta 2007 m. liepos 31 d. paskolos sutartis nutraukta 2011 m. sausio 4 d. (b. l. 93). AB bankas „Swedbank“ pateikė ieškovui 2011 m. sausio 14 d. pranešimą apie draudžiamąjį įvykį ir paraišką draudimo išmokai gauti (ieškovas šį dokumentą gavo 2011 m. sausio 20 d.). Pranešime nurodyta, kad atsakovai kaip draudėjai skolingi bankui iš viso 167 230,11 Lt (b. l. 106).

Galiojančios Draudimo įstatymo nuostatos, kurios galiojo šalių būsto kredito draudimo sutarties ir mokėjimų draudimo susitarimo sudarymo metu, reglamentuoja kredito draudimą, kaip ne gyvybės draudimo šakai priskiriamą draudimo grupę (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Šalių sudarytame mokėjimų draudimo susitarime, taip pat būsto kreditų draudimo taisyklėse, pagal kurias šalys sudarė būsto kredito draudimo sutartį aiškiai-nedviprasmiškai reglamentuota atsakovų kaip draudėjų pareiga grąžinti ieškovui visas jo išmokėtas bankui draudimo išmokas susitarime nustatyta tvarka (susitarimo 12, 13 punktai, taisyklių 64, 67 punktai). Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas, jo sąlygos nesuteikia kuriai nors šaliai perdėto pranašumo (CK 6.228 straipsnio 1 dalis), neadekvačiai neapsunkina atsakovų, neprieštarauja nei imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nei paskolos draudimo santykių esmei; taip pat nėra pagrindo kurios nors iš susitarimo sąlygų vertinti kaip nesąžiningos atsakovų kaip vartotojų atžvilgiu (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis). Priešingai, šiuo aspektu teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad tokiu susitarimu, nors tiesioginis naudos gavėjas yra bankas, tačiau tam tikros naudos įgyja ir draudėjai (atsakovai), kuriems, iškilus laikino pobūdžio finansiniams sunkumams, suteikiama laikina apsauga nuo banko reikalavimų pagal būsto kredito sutartį priverstinio vykdymo (kol įmokas pagal būsto kredito sutartį bankui moka draudikas, t. y. ieškovas). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo ir jo atstovės argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovo (klaidingą) supratimą, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjams (atsakovams) neva nekils pareigos grąžinti ieškovui šio išmokėtų lėšų. Pažymėtina, kad toks atsakovo siūlomas šalių tarpusavio santykių traktavimas iš esmės paneigtų draudėjų kaip paskolos gavėjų interesą patiems grąžinti iš banko gautą paskolą, t. y. draudėjas, gavęs paskolą ir ją apdraudęs, iš esmės taptų suinteresuotas draudžiamojo įvykio atsiradimu, po kurio draudėjui neva išnyktų pareiga pačiam grąžinti paskolą (nes tokią paskolą vietoj paskolos gavėjo jau būtų grąžinęs draudikas).

Remdamasis nurodytais motyvais ir vadovaudamasis šalių sudaryto mokėjimų draudimo susitarimo 12, 13 punktais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus į ieškinį, kuriais ginčijama atsakovų pareiga vykdyti mokėjimų draudimo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grąžinti ieškovui šio išmokėtas lėšas bankui, taip pat mokėti kitas susitarime nurodytas lėšas.

Dėl atsakovų sudaryto tarpusavio susitarimo teisinių padarinių

Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta.

Pirmiau nurodytos teisės normos, teismo vertinimu, pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos ir tiems atvejams, kai skolos grąžinimo klausimus tarpusavio susitarimu modifikuoja solidarūs skolininkai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolos grąžinimo klausimus atsakovai savo santuokos nutraukimo byloje sprendė neinformavę apie tai ieškovo (kaip kreditoriaus) ir juolab neturėdami ieškovo sutikimo skolos (įmokų) grąžinimo sąlygų pakeitimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5.1 punkto nuostatos dėl atsakovės (pareiškėjos D. S.) prisiimamų įsipareigojimų, susijusių su paskolos grąžinimu bankui, sukelia teisinius padarinius tik šios sutarties šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tačiau nesukelia jokių teisinių padarinių ieškovui, kol šis nepareiškė savo sutikimo dėl skolos perkėlimo atsakovei (CK 6.116 straipsnio 1, 3 dalys).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kuriais teigiama apie tebeegzistuojančią (šalių susitarimo 6 punkte įtvirtintą) atsakovų solidarią skolą ieškovui. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo prašomų priteisti skolos ir (arba) delspinigių dydžių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas – ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina skola ir delspinigiai, taip pat ieškovo prašomos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams paskolą suteikusio AB banko „Swedbank“ santykiai su ieškovu ir (arba) su atsakovais nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas nepasisako dėl atsakovo (jo atstovės) argumentų, kuriais keliami klausimai dėl pirmiau nurodytų santykių turinio ar pobūdžio.

Atsakovų nepilnamečių vaikų teisių, susijusių su vaikų išlaikymu, gynimo aspektu, teismas atkreipia dėmesį į CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakovo teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 526 Lt žyminis mokestis, t. y. po 263 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 35,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 17,55 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.116 straipsnio 1, 3 dalimis,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 17 471,13 Lt (septyniolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt vieną litą 13 ct) skolos, 64,68 Lt (šešiasdešimt keturis litus 68 ct) delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 535,81 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių litų 81 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 526 (penkis šimtus dvidešimt šešis) Lt žyminio mokesčio, t. y. po 263 (du šimtus šešiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti valstybei iš atsakovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 35,10 Lt (trisdešimt penkis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 17,55 Lt (septyniolika litų 55 ct) iš kiekvieno atsakovo. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.