- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- A15.-94-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00015-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Pažeidėjas
- I. L.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui veiklos skyriaus viršininkui K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. L. (I. L.), gimęs(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, baustas, neteistas,
kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamam I. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 60-ANR_P-506-2019 už tai, kad jis 2019 m. vasario 5 d., 12.13 val., Ajerų-Plukių g. sankryžoje, Palangos m., vairavo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią L. M., neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs, esant slydžiai kelio dangai neatsižvelgė į meteorologines važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nereguliuojamoje sankryžoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, eismo įvykio metu apgadino svetimą automobilį, taip padarydamas žalą kitiems asmenims. Šiais savo veiksmais I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktus.
Teismo posėdžio metu Institucijos, atlikusios tyrimą, - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato, atstovas veiklos skyriaus viršininkas K. B. prašė skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam I. L. nuobaudą sankcijos ribose, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. I. L. išdėstyta versija, kad ne jis vairavo automobilį yra visiškai nelogiška, jokių duomenų, kad automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį kitas asmuo byloje nėra.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. neigė savo kaltę, teigdamas, kad jis automobilio nevairavo, o jį vairavo mergina, su kuria susipažino internete. Parodė, kad jis 2019 m. vasario 4 d., vakare kartu su savo močiute L. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, nusprendė per skelbimą internetu susipažinti su kokia nors mergina. Susiradęs skelbimą, parašė SMS žinutę pasirinktai merginai, vardu A. Mergina su taksi atvažiavo iš Klaipėdos į Palangą. Jis ją pasitiko, tada dar šiek tiek abu jie paėjo taku, o kai priėjo prie jo namų, jis jai davė automobilio raktelius nuo močiutės automobilio ir mergina, pavažiavusi gal apie 200 metrų nuo namų, nuslydo nuo kelio ir stuktelėjo į pakelėje stovintį medį. Jis suprato, kad automobilio jam nepavyks ištraukti be kieno nors pagalbos, todėl su mergina automobilio gale pasimylėjo, po ko ji išvažiavo namo, o jis užmigo automobilio gale. Policijos pareigūnai matė, kad jis miegojo ant galinės sėdynės ir nevairavo. Automobilis buvo užvestas todėl, kad lauke buvo šalta, o jis šildėsi. Jis tą vakarą buvo labai neblaivus, bet prisimena, kad automobilį vairavo ir į medį atsitrenkė mergina, o ne jis. Jis turi išsisaugojęs tos merginos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pateikia jį teismui, kad būtų galima nustatyti jo priklausomybę ir iškviesti tą merginą į teismą. Jis pats bandė su ja susisiekti, bet jam nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas. Taip pat nurodė, kad jis vairuoti moka, tačiau teisės vairuoti nėra įgijęs.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos anūkas. Jie įvykio išvakarėse abu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to anūkas I. L. pradėjo susirašinėti su kažkokia tai mergina, kiek jai žinoma, jie susitarė susitikti. Kai anūkas išėjo, ji nuėjo miegoti. I. L. prieš išeinant, paprašė jam duoti automobilio raktelius, kad galėtų pasiimti magnetofono kolonėlę. Ji negalvojo, kad anūkas vairuos, priešingu atveju, jam nebūtų davusi automobilio raktų. Jai anūkas vėliau papasakojo, kad automobilį vairavo ir į griovį įvažiavo mergina, su kuria jis susitiko. Taip pat nurodė, kad automobilio sugadinimai yra neženklūs ir ji pretenzijų dėl to niekam nereiškia.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. M. paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d., buvo gautas pranešimas, kad Ajerų – Plukių g. sankryžoje, Palangoje, automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį, o ant galinės sėdynės sėdi neblaivus vairuotojas. Jam kartu su kitais pareigūnais atvažiavus į įvykio vietą, pamatė, kad automobilis stovėjo užvestu varikliu, ant galinės sėdynės gulėjo vyriškis be batų, o batai, aplipę purvu, buvo padėti vairuotojo pusėje. Bendraujant su vyriškiu, pastebėjo, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis bendravo nerišliai, pradėjo su policijos pareigūnais konfliktuoti, keiktis necenzūriniais žodžiais, atsisakė lipti iš automobilio. Buvo patikrintas jo neblaivumas, nustatyta, kad automobilyje esantis asmuo yra I. L., o automobilis priklauso jo močiutei. I. L. neigė vairavęs automobilį, kas vairavo ir, kodėl jo batai yra vairuotojo pusėje, pasakyti negalėjo. Po to, jie nuvyko pas I. L. močiutę, kuri paaiškino, kad automobilį pasiėmė jos anūkas, kuris gyvena su ja, jai nežinant. Jam nekyla abejonių, kad būtent I. L. vairavo transporto priemonę, o nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į medį ir apgadino automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas V. V. paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. buvo gautas pranešimas, kad yra nuvažiavęs automobilis nuo kelio, o jame – neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, iš tiesų aptiko užvestą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į medį, ant galinės sėdynės sėdėjo I. L.. Automobilyje vairuotojo pusėje mėtėsi I. L. batai, jie buvo purvini. Patikrinus jį alkotesteriu, paaiškėjo, kad jis yra neblaivus. I. L. pasakė, kad automobilis priklauso jo močiutei. Paklausus jo, ar jis vairavo automobilį, jis kategoriškai neigė, sakydamas, kad policijos pareigūnai nieko neįrodys, nes jis pasakysiąs, kad automobilį vairavo jo draugas. Jam nekyla abejonių, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o ne kitas asmuo, vairavo automobilį.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnė R. B. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis ir atsitrenkęs į medį, o automobilyje sėdi neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė, kad automobilis yra užvestu automobiliu, yra atsitrenkęs į medį, o automobilyje sėdi neblaivus asmuo, kaip nustatyta, I. L.. Jai pasirodė labai keista, kad jis buvo be batų, vėliau, apžiūrėjus automobilį, pastebėjo, kad batai padėti automobilyje vairuotojo vietoje, prie pedalų.
2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo G. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d., apie 12.14 val., dirbant kartu su veiklos skyriaus vyr. tyrėju V. V. ir VS tyrėja R. B. pagal tarnybos užduotį Palangos m. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK: 0119000058202, kad Ajerų - Plukių g., sankryžoje, Palangoje, automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, pranešime taip pat nurodoma, kad ant galinės sėdynės sėdi neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio automobilis nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį stovėjo užvestu varikliu užklimpęs į gruntą. Ant galinės automobilio sėdynės gulėjo vyriškis be batu, kurio batai buvo vairuotojo vietoje. Vyriškis buvo sutrikęs paaiškinti kas vairavo automobilį nesugebėjo, ką veikia automobilyje ant galinės sėdynės paaiškinti taip pat negalėjo. Bendraujant su vyriškiu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo bendravo nerišliai, ėmė konfliktuoti sakydamas kad „mes neįrodysim, kad vairavo ir eismo įvykį sukėlė jis“ ėmė mūsų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius atsisakė lipti iš automobilio. Panaudojus spec. priemones – antrankius, asmuo buvo išlaipintas iš automobilio. Atlikus blaivumo testą alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0353, patikros sertifikato Nr. 0854793, asmeniui nustatytas 0.86 prom. neblaivumas. Iš asmens tapatybės kortelės, kuri buvo rasta piniginėje, kuri buvo tarp vairuotojo sėdynės ir vairuotojo durelių, nustatyta, kad tai I. L. (I. L.), gimęs 1995 m. birželio 13d., kuris paaiškino kad automobilis priklauso jo močiutei L. M., kuri gyvena netoliese. I. L. kategoriškai neigė vairavęs automobilį, tačiau paaiškinti kas vairavo ir, kodėl jo batai buvo vairuotojo pusėje, nesugebėjo. Nuvykus pas automobilio savininkę L. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad jos automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė jos anūkas I. L., kuris gyvena su ja, jai nežinant. Kur ir kada tiksliai jos anūkas I. L. išvažiavo jos automobiliu, ji nežinanti. Kad I. L. savavališkai išvažiavo jai priklausančiu automobiliu ji sužinojo tik paryčiais, kai pamatė, kad automobilio kieme nėra. L. M. pripažino iš vakaro vartojusi alkoholinius gėrimus kartu su anūku I. L.. Iš jos paimtas paaiškinimas. Eismo įvykiu registre užregistruotas eismo įvykis ROIK: 07-19-9491770, I. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19097193825, už tai, kad jis, būdamas neblaivus (0.86 prom.), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, vairavo automobilį, sankryžoje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, taip apgadindamas svetimą automobilį ir padarydamas žalą kitiems asmenims, už ką atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje. I. L. nušalintas nuo vairavimo, automobilis spec. transportu nuvežtas į saugojimo aikštelę. I. L. atsisakė nuo parašų. Už tai, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, I. L. surašytas AN protokolas ROIK: 19097198998, už ką atsakomybė numatyta ANK 508 straipsnyje. Eismo įvykio vieta nufotografuota, filmuota tarnybine „body“ kamera. I. L. protokolų surašymui ir aplinkybių aiškinimuisi pristatytas į Palangos m. policijos komisariato tarnybines patalpas (b. l. 5).
2019 m. vasario 5 d. eismo įvykio schemoje bei fofolentelėse užfiksuota transporto priemonės Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio, taip pat padaryti sugadinimai – sugadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 6-7).
2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato sprendimu Nr. 60-ANR_T-16-2019 nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo nustatyta, kad I. L., nustačius, kad jis neblaivus (0,86 promilės) nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki asmuo bus blaivus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. L. atsisakė pasirašyti sprendimą (b. l. 9).
2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė iš Ajerų – Plukių g. sankryžos, esančios Palangoje, priverstinai nuvežta vilkiku MB Sprinter 518 (duomenys neskelbtini) į UAB „Okreta“, esančią Tiekėjų g. 62, Kretingos m. (b. l. 10).
2019 m. vasario 5 d. L. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji 2019 m. vasario 4 d., vakare, kartu su savo anūku I. L. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus iki 2019 m. vasario 5 d., 4.00 val. ryto. Apie 4.30 val., jos anūkas I. L. paprašė jos , kad ji duotų jai priklausančio automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Ji anūkui pasakiusi, kad rakteliai yra virtuvėje ant stalo. I. L. pasiėmė raktelius ir nuėjo į automobilį, kuris stovėjo kieme, greta jos namų. Anūkas jai pasakęs, kad jam reikia iš automobilio pasiimti daiktus. Kai anūkas išėjo, ji nuėjo miegoti. Ji nematė, ar anūkas išvažiavo ar grįžo namo iš automobilio pasiėmęs daiktus. Kai ji 2019 m. vasario 5 d. atsibudo ryte, jos anūko namuose nebuvo. Ji bandė jam paskambinti, tačiau jis neatsiliepė. Išėjusi į lauką, pastebėjo, kad kieme nėra jos automobilio. Ji tikrai nesitikėjusi, kad jos anūkas I. L., būdamas neblaivus, vairuos automobilį (b. l. 11).
2019 m. vasario 5 d. I. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2019 m. vasario 4 d., vakare vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, paskui ėjo iš miesto namo ir pamatė, kad stovi močiutės L. M. automobilis. Automobilio durys buvo atrakintos ir jis įsėdo į automobilio priekį ir pabandė išvažiuoti iš griovio, bet nepavyko. Po to, jis atsigulė ant galinės sėdynės ir užmigo, ryte jį pažadino policijos pareigūnai (b. l. 12).
2019 m. vasario 6 d. L. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji prašo grąžinti jai priklausančią transporto priemonę Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo nuvežta į automobilio saugojimo aikštelę, po to, kai jos anūkas I. L. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi ji automobilį vairuoja pati, jis jai yra reikalingas (b. l. 13).
2019 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato sprendimu Nr. 19097193825 transporto priemonė Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta jos savininkei L. M. (b. l. 14).
Išrašu iš Valstybės įmonės „Regitra“ apie kelių transporto priemonių registravimą nustatyta, kad automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. M. (b. l. 23- 24).
Išrašu iš pranešimų registro nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d., 12.14 val., pranešėjas pranešė, kad jis pastebėjo į medį atsitrenkusį automobilį Toyota Versi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viduje ant galinės sėdynės yra neblaivus vairuotojas (b. l. 25).
2019 m. vasario 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato informaciniu pranešimu bei prašymu dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo nustatyta, kad, atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nustatyta, kad tai yra išankstinio apmokėjimo kortelė „Tele2“, todėl nustatyti, kam priklauso minėtas telefono numeris nėra galimybės (b. l. 40-41).
Iš byloje CD laikmenoje, esančio pirmojo vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai apžiūri automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje matyti numestas purvinas sportinis batelis, automobilio gale mėtosi kitas sportinis batelis, ant jo padėtas mobilaus ryšio telefonas. Taip pat matyti, kad į įvykio vietą atvažiavo baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas policijos pareigūnams nurodė, aptikęs automobilį Toyota griovyje, jis policijos pareigūnui nurodė matęs, kad automobilio Toyota gale miegojo vairuotojas. Į policijos pareigūno klausimą „Ar šalia automobilio vairuotojas nematė kitų asmenų?“, vairuotojas atsakė, kad „nematė, šalia automobilio nieko daugiau nebuvo“. Taip pat matyti, kad policijos pareigūnai alkotesteriu tikrina I. L. neblaivumą ir jam nustatytas – 0,86 promilės girtumo laipsnis. CD laikmenoje, esančiame antrame vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai atvyko pas I. L. močiutę L. M., kuri nurodė, kad automobilis Toyota yra jos, kad ji davė anūkui automobilio raktus, žinojo, kad jis yra neblaivus, patvirtino, kad jos anūkas teisės vairuoti nėra įgijęs. Taip pat nurodė, kad jos anūkas išvakarėse, susirašinėjo su mergina, o po to išvažiavo. Į policijos pareigūno teiginį, kad automobilis griovyje ir jis apgadintas, L. M. atsakė „ką padarysi“.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą, atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas padaromas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (arba vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo) asmens, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio straipsnio pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 1100,00 Eur iki 1500,00 Eur ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Įvertinus byloje esančius duomenis, teismo nuomone, byloje esantys duomenys prieštarauja I. L. teisme išdėstytai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, požymius. Taigi, išnagrinėtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad I. L. 2019 m. vasario 5 d., 12.13 val., Ajerų-Plukių g. sankryžoje, Palangos m., būdamas neblaivus - jam nustatytas 0,86 promilės neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią L. M., neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas I. L. teismo posėdžio metu neigė vairavęs automobilį, tačiau vertinant šios versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto I. L. parodymus, matyti, kad jis savo poziciją keitė, iškart po įvykio rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis vartojo alkoholį su draugais ir pamatęs močiutės automobilį, sėdo už vairo ir bandė jį ištraukti, teismo posėdžio metu jau nurodė, kad jis visą vakarą alkoholį vartojo su močiute, pasiėmė jos automobilio raktelius, tačiau automobilio jis nevairavo, o vairavo jam nepažįstama mergina, su kuria susipažino internetu, todėl teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai. Priešingai, policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį – atvykus policijos pareigūnams I. L. savo automobilyje buvo vienas, neblaivus. Nėra jokių duomenų, kad I. L. policijos pareigūnams būtų pateikęs objektyvių įrodymų apie automobilį vairavusį kitą asmenį. Visi įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai G. M., V. V. bei R. B. patvirtino, kad jiems, atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo užvestas, automobilio gale gulėjo neblaivus vairuotojas, kuris buvo be batų, jo batai buvo automobilyje vairuotojo pusėje, jie buvo purvini, aplipę žemėmis, jokių kitų asmenų šalia automobilio nebuvo, vairuotojas paaiškinti, kas vairavo automobilį nesugebėjo, abejonių, kad I. L. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nei vienam iš policijos pareigūnų nekilo, be to, policijos pareigūnams bendraujant su I. L., pastarasis pradėjo konfliktuoti su pareigūnais, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad „jie neįrodys, kad vairavo ir eismo įvykį sukėlė jis“. Policijos pareigūnas V. V. papildomai nurodė, kad I. L., neigdamas vairavęs automobilį, teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, kurio nurodyti negalėjo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Be to, ir I. L. močiutė L. M., tiek bylos tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2019 m. vasario 4 d. vakare abu su anūku vartojo alkoholį, automobilis stovėjo kieme, patvirtino, kad įvykio išvakarėse, raktus nuo automobilio pasiėmė jos anūkas, o savo prašyme grąžinti automobilį, nurodė, kad jos anūkas I. L. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, apie kitą asmenį, galėjusį įvykio metu vairuoti automobilį, ji policijos pareigūnams nenurodė. I. L. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, fotonuotraukos bei vaizdo įrašas.
Teismas, įvertinęs visus aptartus duomenis, daro išvadą, kad I. L. teisme nurodytos aplinkybės, jog jis transporto priemonės nevairavo yra tik jo gynybinė versija, pateikiama siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Kadangi institucija, tyrusi I. L. padarytą administracinį nusižengimą, pateikė teismui pakankamai duomenų, kuriuos įvertinęs, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, teismas gali pripažinti I. L. kaltu ir paskirti jam administracinę nuobaudą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, norėdamas įrodyti savo nekaltumą ir teismui pateikdamas versiją, kad jis transporto priemonės nevairavo, o ją vairavo mergina, su kuria jis įvykio išvakarėse susipažinęs internetu, turėtų pateikti ir tai patvirtinančius duomenis. Nors I. L. pateikė telefono numerį, kuris neva tai priklausė merginai, kuri vairavo automobilį, tačiau teismui nepavyko nustatyti jo priklausomybės, o pabandžius susisiekti su asmeniu, kuris naudojo šį telefono numerį, nurodytą I. L., šiuo numeriu niekas neatsakė, o vėliau jis buvo išjungtas. Pats I. L. nesiėmė jokių priemonių surasti merginą, prie administracinio nusižengimo bylos daugiau neprašė pridėti jokių duomenų (dokumentų), kurie patvirtintų, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo. Be to, I. L. pateikta versija yra visiškai neįtikinama ir nelogiška. Nelogiška manyti, kad mergina iš Klaipėdos į Palangą paryčiais taksi automobiliu atvažiavusi pas I. L., sutiko vairuoti svetimą automobilį, o po sukelto eismo įvykio, gerai matomoje vietoje, automobilio, atsitrenkusio į medį, gale intymiai santykiavo su I. L., kaip neįtikėtina ir tai, kad I. L., būdamas neblaivus, būtų davęs vairuoti savo močiutės automobilį visiškai nepažįstamai merginai. Be to, jeigu ir būtų tikima tokia I. L. versija, lieka neaišku, kodėl iš karto po įvykio jis nenurodė policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo mergina, su kuria susipažino internete pagal skelbimą, nenurodė jos telefono numerio, su policijos pareigūnais pradėjo konfliktuoti, nevykdė pareigūnų nurodymų išlipti iš automobilio, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, atsisakė pasirašyti ant administracinio nusižengimo protokolo, sprendimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, jei iš tiesų įvykio metu nevairavo automobilio.
Teismas konstatuoja, kad byloje nesama jokių duomenų, kurie patvirtintų I. L. gynybinę versiją, todėl daro išvadą, kad jo parodymai, pateikti rašytiniame paaiškinime apie tai, kad jis, būdamas neblaivus, bandė išvairuoti automobilį iš griovio, yra teisingi, patvirtinantys, kad būtent jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, įvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį, o nepavykus savarankiškai iš griovio išvažiuoti, užmigo automobilio gale, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, o I. L. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinkta duomenų visuma.
Visos aptartos aplinkybės ir duomenys nesudaro pagrindo teismui abejoti I. L. kalte, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas I. L. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jam skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą I. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ji skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų (ANK 32 straipsnio 1 dalis). Be to, skiriant nuobaudą būtina vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad I. L. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų, keliančių realią grėsmę eismo saugumui, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus duomenys charakterizuoja I. L. ir patvirtina, kad pažeidėjui yra susiformavęs nihilistinis požiūris į teisę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. ne pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, pažymėtina, kad daugelis nusižengimų padaryti I. L. būnant neblaiviam, taip pat jis yra padaręs ir nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus greičio kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį) (b. l. 15-22), o tai rodo, kad I. L. didelį pavojų eismo ir kitokiam visuomenės saugumui kelia nebe pirmą kartą, už vairavimą neturint teisės vairuoti baudžiamas jau antrą kartą, o nusižengimų pavojingumas sunkėja. Taigi, I. L. dėl savo teisei priešingo elgesio nedaro tinkamų išvadų, nesiekia keistis ir laikytis socialiai priimtinų normų, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. I. L. nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, I. L. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,86 promilės, daugiau negu dvigubai viršija leistiną normą – 0,4 promilės, jis sukėlė eismo įvykį, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumas visuomenei akivaizdus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. L. šiuo metu mokosi kolegijoje, po studijų, jo teigimu, rengiasi dirbti jūreiviu. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkiui, artimą nuobaudą – baudą.
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo I. L., o jo močiutės L. M. nuosavybė. Minėta, kad, remiantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, šiuo atveju byloje turi būti įrodyta, kad pažeidėjo močiutė L. M. žinojo apie būsimo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje nėra įrodyta.
Procesinis sprendimas taikyti kitam asmeniui priklausančio daikto konfiskavimą, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien tik prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė L. M. žinojo apie I. L. daromą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad ji anūkui davė automobilio raktus, tačiau jai anūkas I. L. pasakęs, kad nori iš automobilio pasiimti daiktus, ji nežinojo, kad jis išvažiavo su jos automobiliu ir tik ryte pastebėjo, kad kieme nėra automobilio. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Taigi, I. L. nusižengimo padarymo metu, naudodamasis transporto priemone, tai darė be leidimo ir nepranešęs savo močiutei L. M.. Atsižvelgdamas į paminėtų faktinių aplinkybių visumą, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo. Šiuo atveju transporto priemonės valdymo teisės savininkė neteko nepriklausomai nuo jos valios ir jai neturint galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. M. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl šiuo atveju transporto priemonė – Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią pažeidėjas vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir padarė eismo įvykį, nekonfiskuojama.
Daiktas, turintis reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nutarimui, paliktina saugoti administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. L. (I. L.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti - 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų ir 00 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 19097193825, įmokos kodą 1001. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Daiktą, turintį reikšmės administraciniam nusižengimui tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nutarimui, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.