Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. (I. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

I. R. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš nuteistojo I. R. priteista 6 450,89 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiosios L. S. gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu, tyčia sudavė kumščiais ir kojomis savo motinai L. S. septynis smūgius į galūnes, galvą ir pilvą, taip padarė nukentėjusiajai storosios žarnos pasaito plyšimą su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibronziniu peritonitu bei daugybinius įbrėžimus kaktoje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame skruoste, kraujosruvas pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje, dėl ko L. S. sunkiai sutrikdė sveikatą.

I. R. ir jo gynėjas prašo nuteistąjį išteisinti.

Nuteistojo I. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai). Apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus nevisapusiškai įvertino įrodymus ir I. R. nepagrįstai nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas, todėl nuosprendžio dalis dėl I. R. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neperžiūrima.

Iš I. R. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistajam nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, todėl nuteistas nepagrįstai, nes motinos nemušė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip minėta aukščiau, sunkaus sveikatos sutrikdymo objektyviajam nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas jį padaro veikimu ar neveikimu, o subjektyvus požymis – tyčia (tiesioginė ar netiesioginė), padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad pirmoje specialisto išvadoje Nr. G 3866/10 (01), aprašyti tik L. S. išoriniai sužalojimai, vėliau specialistė gavusi gydymo stacionare ligos istoriją ir tyrėjo užduotį, atliko papildomą tyrimą. Pažymėjo, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas būdingas riboto paviršiaus smūgiui pastumiant, patraukiant žarnų pasaitą, tokiam sužalojimui pakanka suduoti vieną smūgį, nors jų galėjo būti ir daugiau, tačiau dėl jų sudavimo galėjo nelikti pėdsakų. Išoriniai sužalojimai buvo padaryti prieš parą ar dvi, tačiau ne kelių parų, savaičių sužalojimas, kuris neprieštarauja nustatytų sužalojimų laikui, t. y. 2010 m. spalio 11 d. Specialistas posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 4157/10 (01) Rasa Gaidienė neteisingai nurodė nukentėjusiajai pilvaplėvės uždegimą. Pasak specialisto, operuojant L. S. buvo rasta opaligė, todėl šiuo atveju uždegimas greičiausiai įvyko dėl prakiurusios opos, o ne dėl plyšimo, todėl vien dėl to nukentėjusiąją reikėjo operuoti. Teismo medicinos specialistas taip pat nurodė, kad pati žarna nebuvo plyšusi, o tik žarnos pasaitas, kuris dažnai sukelia mirtį, nes žmogus nukraujuoja (2 t., 172-173 b. l.). Todėl apeliacinio proceso metu nukentėjusiajai L. S. buvo paskirta teismo medicinos komisijinė ekspertizė, siekiant pašalinti prieštaravimus ir nustatyti, kokie sužalojimai buvo padaryti L. S., kūno sužalojimų lokalizacija, padarymo laikas, mechanizmas, sunkumo laipsnis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. lapkričio 26 d. išvada Nr. EKG 105/12(01) nustatyta, kad L. S. buvo padaryti daugybiniai įbrėžimai kaktoje, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame skruoste, kraujosruvos pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje, storžarnės pasaito plyšimas, paveikus kietais bukais daiktais. Storosios žarnos pasaito plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, jis nebūdingas griuvimui ant grindų ir turėjo būti padarytas žymiai anksčiau, nei I. R. inkriminuota nusikalstama veika, t. y. iki 2010 m. spalio 9 d. – 2010 m. spalio 12 d, tikslesnio laiko nustatyti nėra galimybės (2 t., 180-188 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Kolomiec parodė, kad iš pateiktų medicinos dokumentų matyti, jog dėl storosios žarnos pasaito plyšimo kraujavimo nebuvo (konstatuota tik 200 ml drumsto turinio su apvirškinto maisto likučiais) aiškių išorinių ir vidinių sužalojimų nebuvo aprašyta, todėl ekspertų komisija pateikė išvadą, kad storosios žarnos pasaito plyšimas galėjo būti padarytas prieš 2-3 mėnesius, ar net dar anksčiau iki I. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2010 m. spalio 9 d. – 2010 m. spalio 12 d. Šiuo metu pašalinti prieštaravimų tarp nenuoseklių L. S. parodymų ir 2012 m. lapkričio 26 d. teismo medicinos ekspertizės išvadoje Nr. EKG 105/12(01) nustatytų aplinkybių dėl sunkaus sveikatos sužalojimo nėra galimybės, nes nukentėjusioji 2012 m. rugsėjo 15 d. mirė (mirties įrašas Nr. 33). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad būtent I. R. nurodytu laikotarpiu padarė L. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Todėl I. R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas nepagrįstai. Tačiau neginčijamai nustatyta, kad I. R. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2010 m. spalio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo motinai L. S. padarė daugybinius įbrėžimus kaktoje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairiame skruoste, kraujosruvas pakaušyje, rankose, dešiniame kelyje. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios L. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet liudytojų G. P., I. G., iš dalies liudytojų A. F., V. F., V. B. parodymai. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina 2012 m. lapkričio 26 d. teismo medicinos komisijinė išvada Nr. EKG 105/12(01) apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų laiką ir mechanizmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą galėjo padaryti kiti asmenys. Esant šioms aplinkybėms, I. R. nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nedirba, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, girtavo, reikalavo pinigų iš motinos L. S., anksčiau ne kartą buvo ją sumušęs (t. 1, 210-211, 217-219 b. l.). Apeliantas jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos nuomone, I. R. padarytas nusikaltimas buvo loginis tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl jam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skiriama maksimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 6 450,89 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiosios L. S. gydymą (1 t., 52-53 b. l.). Byloje taip pat yra pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., 58 b. l.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žala padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. medicininė pagalba buvo suteikiama dėl ūminės skrandžio opos su perforacija, t. y. kaip vėliau paaiškėjo ši medicininė pagalba susijusi su storosios žarnos pasaito plyšimu su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibroziniu peritonitu. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog nuteistasis I. R. padarė L. S. storosios žarnos pasaito plyšimą su daliniu plonųjų žarnų užstrigimu ir difuziniu serofibroziniu peritonitu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad atsiradusi žala nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su I. R. nusikalstamais veiksmais, todėl negali būti iš jo priteista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti:

I. R. (I. R.) nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

I. R. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ir laikyti jį atlikusiu bausmę. I. R. iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš I. R. priteista 6 450,89 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.