Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruojasi darbo biržoje, nevedęs, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V., būdamas (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. V. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę pripažįsta, kadangi būdamas įmonės direktoriumi už viską atsako. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi. Pažymėjo, kad įmonė šiuo metu jokios veiklos nevykdo, dėl šios priežasties privalomi dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti nebuvo. B. V. parodė, kad administracinį nusižengimą šiuo metu yra pašalinęs, t. y. 2018 m. birželio 13 d. Juridinių asmenų registrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus.

B. V. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad B. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (duomenys neskelbtini) 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numato teisės aktai (b. l. 1), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus buvo pateikti 2015 m. balandžio 28 d. nusižengimo padarymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vadovas buvo B. V. (b. l. 2-4); B. V. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m., kadangi įmonė jokios veiklos nevykdo, todėl manė, kad dokumentų pateikti neturi. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi (b. l. 5); kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Be to bendrovės vadovas turi teisę sušaukti ir neeilinį akcininkų susirinkimą. Šios įstatymo normos suponuoja vadovui pareigą elgtis taip, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui būtų pateikta tvirtinti parengta ir pagrįsta bendrovės metinė finansinė ataskaita, o atsisakius patvirtinti ir nurodžius trūkumus, per įstatymo nustatytą terminą (jam kaip vadovui įtvirtintą pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui patvirtintą bendrovės finansinę ataskaitą šiuo atveju ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio mėn. 1d.), juos ištaisyti ir nustatytu terminu sušaukus neeilinį akcininkų susirinkimą, pateikti akcininkų susirinkimui ją tvirtinti.

Taigi (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad B. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

B. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, B. V. paaiškėjus nusižengimui iškart ėmėsi priemonių jam pašalinti ir administracinis nusižengimas šiuo metu yra pašalintas (b. l. 10).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą B. V. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu pažeidimas pašalintinas, be to, B. V. tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, B. V. skirtina nuobauda – bauda, numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, jos dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus numatytas sankcijoje (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti B. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100,00 (vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui B. V., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18085008714 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.