- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-63-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- E. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 23-26) prašydamas įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę natūra – sumokėti akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą akcijų kainą – 75 000 Lt ir 13 302 Lt palūkanų, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. jis ir atsakovas E. U. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė 75 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Verslo sprendimai“ akcijų atsakovui. Pagal Sutarties 1.2 str., 4.1 p. atsakovas įsipareigojo už akcijas sumokėti 75 000 Lt grynais sutarties pasirašymo metu. Atsakovas sutarties pasirašymo metu nesumokėjo perkamų akcijų kainos. Atsakovas pažeidė akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą pareigą laiku sumokėti nustatyto dydžio pinigų sumą, todėl ieškovui tinkamai perdavus atsakovui UAB ,,Verslo sprendimai“ akcijas, ieškovas turi teisę reikalauti nedelsiant sumokėti perduotų akcijų kainą. Kadangi atsakovas pažeidė pareigą laiku atsiskaityti už akcijas, jam kyla pareiga mokėti palūkanas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 47-50) atsakovas E. U. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo ir jo parašai Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtina, jog ieškovas priėmė iš jo prievolės visą Sutarties kainą sumokėti ieškovui sutarties pasirašymo momentą įvykdymą ir Sutartis yra visiškai įvykdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu (b.l. 87-90) ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo A. B. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 16 Lt 10 ct. Teismas nurodė, kad šalys sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuri turėjo būti įvykdyta jos sudarymo metu. 2005-08-26 sutarties 4.1. ir 4.2. p. nuostatos reiškia, kad šalys priešpriešines pareigas susitarė vykdyti tuo pačiu metu. Teismas nurodė, jog Sutartyje įtvirtinta taisyklė, kai šalys priešpriešines pareigas privalo įvykdyti tuo pačiu metu reiškia, kad sutarties pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies įvykdymą savo prievolės ir tuo pačiu metu gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis. Analogiški šalims protingi asmenys, esant šitokiu būdu reglamentuotam priešpriešinių pareigų įvykdymo momentui, privalėjo suprasti, kad šalies parašas sutartyje reiškia tos šalies patvirtinimą, kad ji įvykdė savo prievolę ir tuo pačiu gavo tai, ką privalėjo įvykdyti antroji šalis.
Teismas nurodė, kad abiejų sutarties egzempliorių tekstai vienodi, abiejuose yra akcijų pirkėjo ir pardavėjo parašai. Ši aplinkybė reiškia, kad abi šalys įvykdė sutarties 4.1., 4.2. ir 6.6. p. numatytus veiksmus: akcijų pirkėjas (atsakovas) sumokėjo sutartyje numatytą akcijų kainą, o akcijų pardavėjas (ieškovas) perdavė atsakovui jo įsigytas akcijas.
Teismas sprendė, kad Sutarties 6.8. p. reikalauja sutarties pakeitimus įforminti rašytiniu šaliu susitarimu. Ieškovas nepateikė tokio susitarimo, tad leistinomis priemonėmis, todėl teismo nuomone, neįrodė, kad 4.1. sutarties punktas buvo pakeistas.
Teismas konstatavo, jog faktas, kad ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. nepareikalavo iš atsakovo sumokėti žymios pinigų sumos, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad abi šalys įvykdė tai, ką privalėjo pagal 2005-08-26 sutarties nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 97-102) ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino prievolės atsiradimo ir tinkamo įvykdymo momentą, nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus valios dėl to, kad jis prisiėmė prievolės įvykdymą iš skolininko. Prievolės įvykdymo terminas apibrėžiamas įvykiu, kuris įvyko 2005-08-26 ir nuo tos dienos pardavėjas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl akcijų kainos sumokėjimo, kadangi ieškovas prievolę perduoti akcijas įvykdė tinkamai. Sutarties pasirašymas įrodo sutarties šalių valią dėl prievolės atsiradimo, bet ne patvirtina jos tinkamą įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas, teigdamas, kad šalių parašai sutartyje ir sutarties 4.1 str. nuostata, jog pirkėjas įsipareigoja Sutarties 2 str. nurodytą pinigų sumą už perkamas akcijas sumokėti pardavėjui grynais sutarties pasirašymo momentą, įrodo tik šalių aptartą tarpusavio atsiskaitymo tvarką, tačiau visiškai neįrodo paties atsiskaitymo fakto kaip juridinio fakto, su kuriuo įstatymas sieja prievolės pabaigą. Dėl šios priežasties sutarties 4.1. punktas negali būti aiškinamas kaip atliekantis pakvitavimo funkcijas. Sutartyje šalys neaptarė, kokiu būdu bus patvirtintas tinkamas pirkėjo pareigos atsiskaityti už akcijas įvykdymas, todėl taikomos bendrosios CK 6.65 str. nuostatos.
Apeliantas pažymi, kad pardavėjo pareigos tinkamas įvykdymas nereiškia pirkėjo pareigos sumokėti už parduotą prekę tinkamo įvykdymo. Pareiga perduoti akcijas ir pareiga sumokėti už jas yra priešpriešinės pirkimo – pardavimo sutarties šalių pareigos, kurių vienos įvykdymas nepreziumuoja tinkamo kitos įvykdymo.
Vienodų sutarties egzempliorių turėjimo faktas negali būti vertinamas kaip įrodantis tinkamą įsipareigojimo sumokėti akcijų kainą įvykdymą, sutartyje nesant aiškiai išreikštos abiejų šalių valios, patvirtinančios tinkamą atsiskaitymą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad tokio pobūdžio reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, praėjus tik daugiau nei trims metams nuo sutarties sudarymo momento – ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-112/2008 yra reikšminga, vertinant, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas gali įrodinėti kainos sumokėjimo faktą. Aplinkybė, kad šalys susitarė sutartį vykdyti tuo pačiu metu, nepaneigia pareigos įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 108-115) atsakovas E. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad šalių parašai Sutartyje tvirtina, kad ieškovas priėmė iš atsakovo prievolės visą sutarties kainą sumokėti ieškovui sutarties pasirašymo momentą įvykdymą ir sutartis yra visiškai įvykdyta. Jokių galiojančių prievolių atsakovas ieškovui neturi, o sutartis patvirtina tiek akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo faktą, tiek prievolės atsiskaityti už akcijas įvykdymo faktą.
Atsakovo teigimu, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, kadangi šios bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamosios.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepaneigė prievolės atsiskaityti už akcijas įvykdymo fakto. Ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos – nepaneigė įstatyminės prezumpcijos dėl sutarties nuostatų aiškinimo atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas pareiškia, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat apeliacinį skundą elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes tai matyti iš ieškinio ir skundo pagrindų, kurie pagrįsti vieninteliu ieškovo teiginiu, kad su juo neatsiskaityta, kai tuo tarpu pati sutartis tvirtina, kad ieškovas priėmė iš atsakovo prievolės – sumokėti visą sutarties kainą ieškovui sutarties pasirašymo momentą – įvykdymą ir sutartis yra visiškai įvykdyta. Todėl prašo skirti ieškovui baudą, kurią teismas nustatytų atsižvelgdamas į ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis mastą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatyme apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato. Sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir pasirašė jos šalys.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2005-08-26 sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Šia sutartimi ieškovas už 75 000 Lt pardavė atsakovui 75 000 UAB „Verslo sprendimai“ akcijų. Pagal sutarties 4.1. ir 4.2. p. nuostatas perkamų akcijų kaina pardavėjui turėjo būti sumokėta grynais pinigais sutarties pasirašymo momentu bei akcijų nuosavybės teisės turėjo pereiti pirkėjui nuo sutarties pasirašymo momento. Sutarties 6.6. p. parašyta, kad ši sutartis yra joje nurodytų akcijų perdavimo pirkėjui aktas. Sutarties 6.8. p. jos šalys susitarė, kad sutartis gali būti papildoma ar keičiama tik papildomu rašytiniu šalių susitarimu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas laikėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgta į šalių tarpusavio santykių praktiką ir faktinius šalių veiksmus vykdant konkrečią sutartį.
Taigi, apelianto parengtos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 p. yra aiškiai nurodyta, kad 75 000 Lt grynais už perkamas akcijas turi būti sumokėti sutarties pasirašymo momentu. Šalys taip pat sutarė, kad nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina nuo sutarties pasirašymo momento, o sutartis kartu laikoma akcijų perdavimo pirkėjui aktu (Sutarties 4.2, 6.6 p.).
Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas sutarties nuostatas, pagrįstai sprendė, kad šalys buvo sutarusios, kad priešpriešinės pareigos turi būti vykdomos tuo pačiu metu, todėl sutarties pasirašymo faktą pagrįstai vertino kaip priešpriešinių prievolių įvykdymo patvirtinimą. Tai, kad šalys ketino visiškai atsiskaityti sutarties pasirašymo momentu, kaip tai numatyta sutarties 4.1 p., patvirtina paties ieškovo, rengusio sutarties tekstą, paaiškinimai pirmos instancijos teisme (b.l.80). Šalių pasirašyta sutartis raštišku susitarimu pakeista ar papildyta nebuvo, kaip tai numatė sutarties 6.8 p., apeliantas sutarties 4.1 p. sąlygos neginčijo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas visiškai ir tinkamai įvykdė iš 2005-08-26 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kylančias prievole sutarties pasirašymo momentu ir tai patvirtina sutarties pasirašymo faktas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pakvitavimo nebuvimo yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. 6 Lt 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.