Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) Utenos rajono agentūros įgaliotas pareigūnas V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 008983 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 56² straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d., 11 val., buvo nustatyta, jog V. K. Žvirgždelio ežere (Vaiskūnų geomorfologiniame draustinyje), Utenos rajone, laiko pramoginį laivą, kurio matmenys yra didesni už leidžiamus. Laivo matmenys yra: horizontalios projekcijos plotas – 6,10 m x 3,76 m (22,265 m²), aukštis virš vandens paviršiaus – 2,9 m, nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (toliau – ir Aplinkosaugos sąlygos) (2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-269 redakcija) 21¹ punktas draudžia laikyti ir naudoti laivus, kurių horizontalios projekcijos plotas didesnis kaip 15 m² arba aukštis virš vandens paviršiaus yra didesnis negu 2 m.

Protokole pažymima, jog matavimai buvo atlikti rulete (metr. patikr. Nr. LMC097525L).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti.

Skunde paaiškino, kad Protokole nurodytą pramoginį laivą įsigijo 2003 m. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 4 d. buvo atlikta šio laivo techninė apžiūra ir išduotas mažojo pramoginio laivo techninės apžiūros talonas Nr. 011076, galiojantis iki 2009 m. liepos 4 d., kuris patvirtina, kad laivas yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Akcentavo, jog nuo 2003 m. Aplinkosaugos sąlygos nedraudė eksploatuoti tokių matmenų laivų.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu bei konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu ir laikėsi pozicijos, kad Nutarimu yra kėsinamasi į jo nuosavybę bei pažeidžiamas minėtas principas. Nukreipė į Lietuvos Respublikos vidaus vandens įstatymo 13 straipsnį. Rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir VVTK) 15 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad joje nustatytas tik vienas pramoginio laivo matmenų ribojimas – korpuso ilgis. Pažymėjo, kad jam priklausančio pramoginio laivo korpuso ilgis (6,10 m (2006 m. rugsėjo 15 d. išduotas pramoginio laivo bilietas Nr. 002321)) neviršija VVTK 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų matmenų, todėl jo naudojimas neprieštarauja nei vienai iš Vandens įstatymo 13 straipsnyje įvardintų sąlygų. Vertino, kad Aplinkosaugos sąlygos prieštarauja VVTK 15 straipsniui ir Vandens įstatymo 13 straipsniui bei pažeidžia Konstitucijoje garantuojamą teisę į nuosavybę ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Teigė, kad jo veika nėra priešinga teisei, nes Protokole nurodytą pramoginį laivą jis įsigijo ir naudojo teisėtai, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

II.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 56² straipsnio 1 dalimi, nukreipė į Vandens įstatymo 13 straipsnį ir pažymėjo, jog aplinkos ministras, vykdydamas minėtoje nuostatoje jam suteiktus įgaliojimus, patvirtino Aplinkosaugos sąlygas. Rėmėsi Aplinkosaugos sąlygų 21¹ punktu. Nurodė, kad iki Aplinkosaugos sąlygų pakeitimo V. K. Žvirgždelio ežere teisėtai laikė ir naudojo jam priklausantį pramoginį laivą, tačiau, joms pasikeitus, visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis naujų reikalavimų, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančio pramoginio laivo eksploatavimas Žvirgždelio ežere tapo neteisėtu. Laikėsi pozicijos, kad naujai nustatytas draudimas yra visuomeniškai svarbus, nes juo siekiama užtikrinti vandens ir su juo susijusių ekosistemų stabilumą, švarą ir pan. Dėl šios priežasties atitinkamų pramoginių laivų savininkams atsirandantys nepatogumai pateisinami. Vertino, kad aptariamas ribojimas nėra neproporcingas keliamiems tikslams, jis buvo patvirtintas įstatymo įgalioto subjekto neviršijant jam suteiktos kompetencijos ribų. Konstatavo, jog Aplinkosaugos sąlygos neprieštarauja Konstitucijai ir Vandens įstatymui. Padarė išvadą, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga, be to, dėl Protokole nurodytų faktinių aplinkybių nesiginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo: jis tik nesutinka su Aplinkosaugos sąlygose nustatytu teisiniu reguliavimu. Laikėsi pozicijos, kad administracinė nuobauda buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

III.

Apeliaciniame skunde paaiškina, kad Aplinkosaugos sąlygų pakeitimai negali būti taikomi tiems santykiams, kurie atsirado iki jų įsigaliojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. K. ginčija Departamento Utenos rajono agentūros pareigūno nutarimo, kuriuo už Aplinkosaugos sąlygų (2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-269 redakcija) 21¹ punkto pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 56² straipsnio 1 dalį, teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonių dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187, 21¹ punkto atitikties Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 13 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės ir proporcingumo principui, todėl jis 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi sustabdė administracinio teisės pažeidimo bylą ir pradėjo norminio teisės akto tyrimą. 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I444-14/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ (2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-269 redakcija), 21¹ punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (2003 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1941 redakcija) 13 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams (Žin., 2011, Nr. 60-2856).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.

ATPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Šiuo atveju teismui panaikinus teisės normą, kurios pažeidimu kaltinamas V. K., V. K. veikimas prarado neteisėtą savo pobūdį, todėl pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu (nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros pareigūno 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. AM 010075 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.