Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-756-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-04-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
e2-756-180/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00037-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
Atsakovas
Plungės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Civilinė byla Nr. e2-756-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00037-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1019-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėta viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti tunelinio viaduko po geležinkeliu, esančiu Dariaus ir Girėno g., Plungėje, darbo projekto parengimo ir įrengimo darbus (toliau – pirkimas), sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e) dalį ir ją panaikinti.Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, o esant sudarytai pirkimo sutarčiai – sustabdyti jos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčo pirkimo objektą sudarančius darbus numatyta finansuoti Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų paramos lėšomis. Pirkimu įgyvendinamo projekto vertė – 7 242 036 Eur, iš kurių 5 792 000 Eur numatyta finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, likusi suma pirkimo vykdymui bus skiriama iš valstybės biudžeto lėšų. Paraiškų programos finansavimui gauti pateikimo data – 2017 m. balandžio 28 d. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad sustabdžius pirkimo procedūras, kils grėsmė negauti ES struktūrinių fondų lėšų ir dėl to neįvykdyti pirkimo.Iš UAB „Plentprojektas“ atliktos studijos parengiant techninį ginčo pirkimo objekto projektą teismas nustatė, kad vienas iš pirkimu siekiamų tikslų – eismo, avaringumo sureguliavimas Plungės mieste. Tikslus eismo reguliavimas tiesiogiai daro įtaką eismo saugumui, leidžia sumažinti eismo įvykių, kuriuose gali būti ne tik sugadinamas turtas, bet ir sužalojama žmonių sveikata, skaičių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčo pirkimas yra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų nurodyto visuomenės intereso pažeidimo grėsmė, o nurodytų priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą. Byloje nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimus ir patenkinus ieškovės reikalavimą, pastaroji turės teisę savo pažeistus interesus apginti kitais įstatyme nustatytais būdais – reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo, etc.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė – UAB „Kauno keliai“, pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė yra perkančioji organizacija, todėl ji, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, turėjo įvertinti pretenzijų pateikimo galimybę ir ginčo pirkimą pradėti organizuoti anksčiau. Apie pirkimą paskelbta 2016 m. gruodžio 12 d., todėl vien paraiškų dėl ES finansavimo gavimo pateikimo termino pasibaigimas 2017 m. balandžio 28 d. nepateisina pirkimo vykdymo pagal neteisėtus pirkimo dokumentus.Pirkimo dokumentų neteisėtumą patvirtina ir tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas buvo nukeltas net 3 kartus, kurį sąlygojo papildomos informacijos pateikimas, kas verčia abejoti pirkimo sąlygų teisėtumu ir pagrįstumu.Skundžiamos nutarties pagrindu teigtina, kad svarbiausia ne teisėtų pirkimo procedūrų vykdymas, o ES lėšų gavimas. Tokiu būdu paneigiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, o perkančiosios organizacijos gali piktnaudžiauti savo teise rengiant pirkimo dokumentus ir nustatant perteklinius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, pirkimo objektui. ES lėšų gavimo ir įsisavinimo svarba neginčytina, tačiau tik tuo atveju, jeigu pirkimas vykdomas pagal teisėtas pirkimo sąlygas.Vien tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis. Tęsiant pirkimo procedūras pagal pirkimo sąlygas, kurios gali neatitikti imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir teisėtumą.Byloje nėra įrodymų apie dabartinį avaringumą ir eismo reguliavimą Plungės mieste. Statybos darbų pirkimuose, kurių objektas yra kelių/gatvių remonto, statybos darbai, visuomet yra keliamas avaringumo klausimas, tačiau šis kriterijus negali būti suabsoliutinamas, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą pirkimą vykdyti skaidriai, pagal teisėtus ir pagrįstus pirkimo dokumentus.Vien tai, kad teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.Atsižvelgiant į pakankamai trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, spręstina, kad perkamų darbų atidėjimas keliems mėnesiams nesukels realios žalos viešajam interesui. Patenkinus ieškinį, ieškovė įgytų teisę reikalauti perkančiosios organizacijos žalos atlyginimo, tačiau toks pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus.

Atsakovė – Plungės rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Laiku neįvykdžius pirkimo procedūrų, rizikuojama negauti ES struktūrinių fondų paramos lėšų, be kurių projektas liktų neįgyvendintas, nes kitų finansinių galimybių nėra. Taigi net ir tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, pastaroji negalėtų atlikti pirkimo objektą sudarančių darbų, nes perkančioji organizacija negautų darbams atlikti reikalingo finansavimo, o projekto įgyvendinimas nusikeltų neapibrėžtam terminui.Pirkimas buvo paskelbtas jungtinės veiklos sutartyje, pasirašytoje tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, prisiimtų įsipareigojimų pagrindu, todėl pirkimo organizavimas buvo apsunkintas papildomomis procedūromis, kadangi su kitomis institucijomis turėjo būti derinamos pirkimo sąlygos.Ieškovė klaidingai nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie pirkimo objekto įgyvendinimo būtinumą bei projekto metu ketinamos rekonstruoti atkarpos avaringumą. Ginčo pirkimo objekto techniniame projekte buvo vertinamas avarijų nuostolių sumažėjimas ir aprašyti tiriamuoju laikotarpiu įvykdę eismo įvykiai.

Trečiasis asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko atsakovės poziciją ir prašo, jei skundžiama nutartis bus panaikinta – įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų apsaugomas viešasis interesas ir būtų sudarytos prielaidos išimtinai komercinio pobūdžio ieškovės turtinių interesų tariamai gynybai. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodinėja, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų, ji patirtų žalos ar laimėtų pirkimą, tačiau vis vien siekia sustabdyti pirkimo procedūras ir sutarties sudarymą bei vykdymą.Teismas, nenukrypdamas nuo teismų formuojamos praktikos, vadovaudamasis tuo, kad pirkimo objektas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, pagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas neapriboja galimybių įvykdyti teismo sprendimą ir ginti tariamai pažeistas ieškovės teises, todėl teismas turėtų atsisakyti patenkinti ieškovės skundą.Patenkinus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų reikalauti iš pastarosios pateikti atsakovės nuostolių, galimų dėl nurodytų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Teismas bylose, kuriose potencialus tiekėjas ginčija pirkimo sąlygas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl pirkimo sąlygos, kuri nustato pareigą tiekėjo pasitelktam ypatingo statinio statybos vadovui turėti teisę vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje ir turėti ne žemesnę kaip 1-ą kvalifikacinę kategoriją (pirkimo sąlygų 21.11 punkto 1 papunkčio e) dalis). Ieškovės teigimu, nurodyta sąlyga yra ne tik perteklinė, bet ir riboja tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime. Atsisakęs patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas, įvertinęs pirkimo objektą bei numatytas jį (objektą) sudarančių darbų atlikimo finansavimo sąlygas, tokį procesinį sprendimą grindė neatidėliotinu visuomenės interesu pirkimo objektu, pabrėždamas galimą didesnę žalą šiam interesui nei ieškovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos. Nesutikimą su skundžiamu procesiniu sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad atsakovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, turėjo įvertinti galimybę, kad tiekėjai inicijuos teisminius ginčus dėl vykdomo pirkimo, tačiau apie ginčo pirkimą paskelbta tik 2016 m. gruodžio 12 d. Apeliantės teigimu, netinkamai vykdžiusi savo pareigas, atsakovė neturi pagrindo remtis 2017 m. balandžio 28 d. pasibaigsiančiu paraiškų dėl ES finansavimo gavimo pateikimo terminu.Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija dėl perkančiosios organizacijos pareigos organizuojant viešąjį pirkimą, įvertinti galimybę, kad tiekėjų inicijuotos atitinkamų pirkime priimtų sprendimų peržiūros procedūros gali sutrikdyti pirkimo procedūras, jos gali užsitęsti, ir, atsižvelgiant į tai, protingai ir pagrįstai nustatyti pirkimo įgyvendinimo terminus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju numatytas beveik penkių mėnesių pirkimo įvykdymo terminas (įvertinus pirkimo paskelbimo datą ir paraiškų ES finansavimo gavimui pateikimo termino pabaigos datą) savaime nelaikytinas neadekvačiu, tuo labiau, kad ginčo pirkimas vykdomas atsakovei bendradarbiaujant su kitomis institucijomis – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tikėtina, kad dėl nurodytos aplinkybės pirkimo organizavimui buvo reikalingos papildomos procedūros (pirkimo sąlygų derinimas etc.), kurios neabejotinai turėjo įtakos pirkimo organizavimo trukmei (CPK 185 str.). Skunde akcentuojama aplinkybė, kad pasiūlymų pirkimui pateikimo terminas buvo nukeltas tris kartus, nesudaro pagrindo teigti apie pirkimo sąlygų neteisėtumą ir prieštaravimą VPĮ. Įstatymas suteikia teisę perkančiajai organizacijai nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (VPĮ 27 str. 4 d.) ir pareigą nurodytu atveju pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus (VPĮ 27 str. 5 d.).Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad skundžiama nutartimi teismas pripažino, kad svarbiausia ginčo atveju yra ne teisėtos pirkimo procedūros, o ES struktūrinių fondų lėšų gavimas. Viešųjų pirkimų bylose konkuruoja keletas viešųjų interesų – visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas skaidriomis ir teisėtomis pirkimo procedūromis. Šiems interesams konkuruojant, prioritetiškai ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad beveik 80 procentų pirkimo finansavimo suplanuota ES struktūrinių fondų lėšomis, kad paraiška šioms lėšoms gauti, užbaigus pirkimą, turi būti pateikta iki 2017 m. balandžio 28 d., teismas pagrįstai atsižvelgė į pirkimo finansavimo sąlygas, kurios šiuo atveju sudarė pagrindą prioritetą teikti visuomenės interesui pirkimo objektu. Sustabdžius pirkimo procedūras, kiltų ES struktūrinių fondų lėšų negavimo, o kartu ir pirkimo neįgyvendinimo grėsmė.Skundžiamą sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų pagrindžia ir pirkimu siekiamų įsigyti darbų pobūdis ir reikšmė atitinkamai visuomenės daliai. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pirkimu siekiama eismo, avaringumo sureguliavimo Plungės mieste. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu esančios eismo ir avaringumo sąlygos dėl nepastatyto tunelinio viaduko po geležinkeliu, esančiu Dariaus ir Girėno g., Plungėje, yra itin prastos. Kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė pateikė UAB „Plentprojektas“ atliktą studiją parengiant techninį ginčo pirkimo objekto projektą, iš kurios matyti, kad vidutiniškai nurodytu geležinkeliu Plungės mieste per parą pravažiuoja 52 traukiniai, dėl ko eismas per parą sustabdomas 3,5 valandoms. Be to, studijoje numatyta projekto įgyvendinimo laikotarpiu išsaugoti 3 gyvybes bei sumažinti sužeistųjų skaičių 9 žmonėmis. Nustatyti duomenys patvirtina, kad pirkimo įgyvendinimas leistų išvengti galimų eismo įvykių, leistų transporto priemonėms judėti nepertraukiamai, taip sumažinant oro taršą, kelionės trukmę ir sąnaudas, padidinant pėsčiųjų ir autotransporto, turinčio kirsti geležinkelio kelią saugumą, krovininių ir keleivinių traukinių srautų pralaidumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl prioriteto viešajam interesui pirkimo objektu spręsti kitaip nei pirmosios instancijos teismas.Sutiktina su apeliante, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas atsakovei jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų mažiau efektyvus ir operatyvus pažeistų interesų gynimo būdas, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje. Kita vertus, anksčiau nurodyti motyvai leidžia teigtu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės šiuo atveju viršytų jų teikiamą naudą, todėl vien apeliantės interesų užtikrinimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą. Į esminius skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.Šios bylos nagrinėjimo dalykas – skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.), todėl, nepaisant priimto procesinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismas neturėtų teisinio pagrindo pasisakyti dėl trečiojo asmens atsiliepime į skundą pareikšto prašymo spręsti klausimą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė