Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. 2016-03-18 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams vykdant tarnybines funkcijas, siekdamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. D. ir vyriausiajai patrulei I. B., t. y. spyrė vyr. patruliui P. D. vieną kartą į dešinės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat vyr. patrulei I. B. vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Č. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis buvo išgėręs brendžio „Torres“, apsižodžiavo su apsaugos darbuotojais ir buvo išprašytas iš vakarėlio, vykusio klube „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro buvo likę jo daiktai, brangūs sertifikatai. Jis šūkavo, kad jam būtų grąžinti daiktai, todėl jam buvo liepta lipti į pareigūnų automobilį. Koks tai buvo automobilis, jis nežino. Jis vykdė pareigūnų nurodymus. Atsisėdus ant automobilio galinės sėdynės, patrulis atsisėdo priešais (grotos buvo šalia jų iš šono), padavė maišelį, prispaudė jo kairę koją ir, uždarius automobilio dureles, elektrošoku „Taser“ sukėlė jam traukulius. Jis neteko sąmonės, atsibudo tik ligoninėje. Mano, kad prietaisas „Taser“ prieš jį buvo panaudotas, kadangi praeidamas pro B. iš AB „(duomenys neskelbtini)“, jam kažką leptelėjo, pavadino Kauno malūnininką Žiegždrių lankytoju. Administracinis teisės pažeidimo protokolas, jeigu ir buvo surašytas įvykio vietoje, tai jis to nematė, jį pasirašė tik areštinėje, į kurią buvo nuvežtas iš ligoninės. Necenzūrinių žodžių prieš policininkus nevartojo, jų iškastruoti negrasino, vykdė jų nurodymus. Jei ir įspyrė pareigūnams, tai tik netyčia. Be to, nesupranta, kaip spyrus žieminiu batu ant pareigūno kelnių neliko jokių dėmių. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes jam žadėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą, be to nelabai gerai atsiminė įvykio aplinkybes, dabar geriau atsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2016-03-18 apie 21.00 val., jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), klube „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje pasirodė neblaivus, todėl apsaugos buvo išprašytas išeiti iš minėto klubo. Atvykus policijos pareigūnams jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kas vyko toliau ir ar galėjo pasipriešinti policijos pareigūnams jis nepamena, nes buvo labai neblaivus, tačiau savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytų savo veiksmų labai gailisi (b. l. 36);

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai žinomas tik iš įvykio. Įvykio aplinkybių nelabai atsimena, nes panašių įvykių vyksta dažnai. Atsimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl (duomenys neskelbtini) buvusio agresyvaus asmens. Atvykę į nurodytą vietą, pastebėjo asmenį, kuris ginčijosi su apsaugos darbuotojais, rėkavo, šūkavo, buvo neblaivus. Paklausė apsaugos, ar buvo padaryta žala, darbuotojai pasakė, kad jokių pretenzijų neturi. Po to ji su kolega prie tarnybinio automobilio pradėjo rašyti protokolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tuo metu ir viso sulaikymo metu kaltinamasis pareigūnus keikė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jie siūlė jam iškviesti greitąją pagalbą, nes jam buvo bloga, tačiau jis atsisakė. Kaltinamasis buvo pasodintas galinėje automobilio dalyje - su pertvara esančioje patalpoje. Ten jokio kontakto su kitu žmogumi negali būti, tarpeliai tarp grotų yra labai maži, todėl jie prie jo fiziškai prisiliesti negalėjo. Pareigūnas P. D. prieš kaltinamąjį kameroje tikrai nebuvo atsisėdęs, autobusiuke, kur yra pertvara, jie taip nesielgia. Pareigūnas šalia ant galinės automobilio sėdynės sėdi ir prižiūri sulaikytąjį tik tada, kai tokios pertvaros nėra. Pertvara atskirtoje jų automobilio „Nissan NW“ dalyje yra ir antra kėdė, skirta kitiems sulaikytiems asmenims, o ne pareigūnams. Kaltinamasis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, lyg tai jį išmetė iš jos kolegos rankų. Kai kaltinamasis buvo vežamas į areštinę, jis labai aktyviai spardė automobilį iš vidaus, spardė dureles. Jis buvo ne kartą dėl to įspėtas, tačiau automobilį ir toliau spardė, todėl jie sustojo pusiaukelėje. Jiems priėjus prie automobilio durelių, kaltinamasis spyrė jos kolegai P. D., pataikė į dešinės kojos šlaunį. Taip pat įspyrė ir jai į kairę koją, ji dėl to juto fizinį skausmą. Dėl to buvo panaudotas prietaisas „Taser“. Asmens, vadinamo „B.“, ji nežino, toks asmuo neskambino ir neliepė kaltinamojo sulaikyti. Prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ jie bendravo tik su apsaugos darbuotoju ir kaltinamuoju. Reiškia civilinį ieškinį, kadangi dėl šio įvykio patyrė daug streso, negalėjo toliau dirbti, kaltinamasis ją įžeidė, nes išplūdo įvairiausiais žodžiais.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2016-03-18 apie 21.00 val., jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. D., radijo šaukiniu „429“, jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), klube „(duomenys neskelbtini)“ yra nepageidaujamas neblaivus asmuo. Nuvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojai parodė asmenį, kuris buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Pareigūnai su minėtu asmeniu nuėjo prie tarnybinio automobilio, ten P. D. per sistemą nustatė, kad tai E. Č.. Minėtas pilietis pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, tuomet jie kelis kartus įspėjo, kad už tai, jog jis keikiasi viešoje vietoje ir pažeidžia žmonių garbę ir orumą, bus sulaikytas. Tačiau pilietis į jų prašymus nereagavo ir toliau įžeidinėjo, todėl buvo sulaikytas ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, esančią tarnybiniame automobilyje. Tuomet P. D. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 178 str. 1 d. Baigus rašyti protokolą, kolega jį pateikė piliečiui pasirašyti, paaiškindamas, už ką jis turi pasirašyti. Tačiau pilietis atsisakė tai daryti ir ranka išmušė segtuvą su protokolu kolegai iš rankų ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais „p... (necenzūrinis žodis)“, „k..., n... (necenzūriniai žodžiai) aš tave iškastruosiu, tu man gatvėmis nevaikščiosi“. Kelis kartus pilietis buvo įspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir pareigūnų nekeikti. Tuomet E. Č. pradėjo spardyti automobilio duris iš vidinės pusės. Liepus piliečiui nutraukti savo neteisėtus veiksmus, asmuo tai daryti atsisakė ir toliau spardė duris. Tada P. D. priėjo prie automobilio galo ir atidarė dureles. Tuomet E. Č. spyrė vieną kartą P. D. į dešinės kojos šlaunies sritį. E. Č. veržėsi iš automobilio. Tuomet P. D. panaudojo kovinių imtynių veiksmus, t. y. užlaužus E. Č. riešus, jį pasodino atgal į automobilį. Tuomet vežė pilietį į areštinę, tačiau jis toliau elgėsi labai agresyviai, spardė automobilio duris bei grotas, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiai „k... (necenzūrinis žodis)“, „k... (necenzūrinis žodis)“, „išpera, kuri nieko neverta“. Tuomet P. D. sustabdė automobilį ir jie abu nuėjo prie galinių automobilio durelių. K. P. D. jas atidarė, E. Č. spyrė jai vieną kartą į kairės kojos šlaunies sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Mėlynės dėl spyrio neliko, tačiau buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kadangi buvo įspirta į kojos raumenį. Tada, siekiant nuraminti pilietį, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Piliečiui aprimus, jis buvo pristatytas į areštinę (b. l. 17–18).

Nukentėjusioji I. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kur tiksliai įspyrė jos kolegai, nepamena, geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Kai jam buvo įspirta, ji buvo šalia. Tiksliai prisimena, kad jai buvo įspirta sustojus pusiaukelėje. Kaltinamasis įvykio metu sąmonės praradęs nebuvo, vežant jį į areštinę, jis buvo labai aktyvus. Į ligoninę blogai pasijutęs jis buvo išvežtas iš areštinės ir po to vėl buvo parvežtas.

N. P. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavę iškvietimą dėl neblaivaus asmens, jie nuvyko į nurodytą vietą, kur pastebėjo asmenį, kuris plūdosi su apsaugos darbuotoju. Kadangi apsaugos darbuotojas nurodė, kad pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys, kaltinamajam buvo nustatytas girtumas, jis buvo vedamas prie tarnybinio automobilio. Jis ėjo labai nenoriai, klausinėjo, už ką yra vedamas, sakė esantis įžymus veterinaras. Jis pasodino kaltinamąjį į automobilio sulaikymo kamerą, surašė protokolą, atidarė galines dureles ir asmeniui paaiškino, kad protokolas buvo surašytas už tai, kad jis neblaivus pasirodė viešoje vietoje, ir turės sumokėti baudą. Kaltinamasis jam pasakė, kad jį iškastruos, kad jis nevaikščios, ir jo protokolą numetė ant žemės. Kadangi kaltinamasis nevykdė jo nurodymų, jis uždarė automobilio dureles, pasidėjo protokolą ir vėl nuėjo prie kaltinamojo. Kaltinamasis pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais, todėl jis norėjo jam paaiškinti, kad šis nevykdo pareigūnų teisėtų nurodymų ir juos įžeidinėja, norėjo kaltinamąjį nuraminti. Atidarius dureles, kaltinamasis jam spyrė, todėl jis nevalingai atsitraukė ir įgrūdęs kaltinamąjį atgal, uždarė dureles, pasakė, kad jis yra sulaikomas ir bus vežamas į areštinę dėl pasipriešinimo pareigūnams. Kadangi kaltinamasis ir toliau kalbėjo, kad jį iškastruos, kad jo kolegė nukentės, labai spardėsi ir jis pagalvojo, kad gali išmušti automobilio langą, todėl jie sustojo viduryje kelio, kartu su kolege priėjo prie kaltinamojo, atidarė dureles ir E. Č. spyrė jo kolegei. Tada jis panaudojo prieš kaltinamąjį prietaisą „Taser“. Vežant kaltinamąjį į areštinę, į automobilio laikinojo kamerą jis nebuvo įsėdęs, pareigūnai ten tikrai nesėda, jie kartu ten net nebūtų tilpę. Asmens, vadinamo „Barščiu“, jis nepažįsta, yra matęs per televiziją. Šio asmens prie klubo tikrai nebuvo, niekas jiems nenurodė sulaikyti kaltinamojo. Nuvežus E. Č. į areštinę ir jiems rašant tarnybinius pranešimus, kaltinamasis pasakė, kad jam bloga. Vežant kaltinamąjį greitąja į ligoninę, jis važiavo kartu kaip lydintis asmuo, kadangi kaltinamasis buvo agresyvus. Važiuojant jis išplūdo seselę, visus įžeidinėjo, ligoninėje keletą kartų vėmė. Praėjus 3–4 valandoms, jis vėl buvo pristatytas į areštinę. Po kaltinamojo išsakytų žodžių jis blogai jautėsi, buvo įžeistas kaip pareigūnas ir kaip žmogus. Kaltinamasis grasino, kad jį iškastruos, paskui spyrė jam į koją šalia kirkšnies, mano, kad taikėsi į jo lytinį organą. Dėl spyrio jis juto fizinį skausmą 2-3 dienas, naudojo šaldančius gelius, dėl skausmo jį kankino nemiga.

L. T. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kaltinamąjį atvežė patruliai, kurie buvo nuvykę pagal iškvietimą. Iškvietimo metu kaltinamasis jiems pasipriešino, todėl buvo pristatytas į areštinę. Areštinėje buvo nustatyta jo asmens tapatybė, girtumas ir, kadangi buvo pasipriešinta pareigūnams, jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kambarį. Buvo iškviesti tyrėjai, kurie atliko tyrimą. Kaltinamasis į areštinę buvo pristatytas sąmoningas. Asmens be sąmonės į areštinę pristatyti negalima. Kadangi kaltinamasis skundėsi širdies darbu, buvo iškviesti medikai ir jis buvo išvežtas į klinikas. Kaltinamasis buvo ramus, jį pristatė nukentėjusieji, kurie papasakojo, kad iškvietimas prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įvyko konfliktas ir kaltinamasis jiems įspyrė, dėl ko nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą.

2016-03-18 tarnybiniuose pranešimuose vyriausieji patruliai P. D. ir I. B. nurodė, kad 2016-03-18 apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) esančio namo E. Č. buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas už ATPK 178 str. 1 d. Baigus rašyti protokolą ir pateikiant jį asmeniui pasirašyti, kaltinamasis atsisakė tai daryti ir pradėjo P. D. keikti necenzūriniais žodžiais. Pareikalavus nutraukti jo neteisėtus veiksmus, jis toliau plūdosi. Pakartotinai įspėjus E. Č. nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir įspėjus apie gresiančią atsakomybę, asmuo nereagavo į įspėjimus ir išmušė protokolą P. D. iš rankų. Dėl to E. Č. buvo sulaikytas ir patalpintas laikino sulaikymo kameroje. Uždarius tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros duris, E. Č. kojomis pradėjo spardyti duris iš vidinės pusės. Liepus piliečiui nutraukti savo neteisėtus veiksmus, asmuo tai daryti atsisakė ir toliau jas spardė. Policijos pareigūnai priėjo prie automobilio galo ir atidarė dureles. Tuo metu E. Č. vieną kartą spyrė P. D. į dešinės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl to buvo panaudoti fiziniai koviniai imtynių veiksmai. Vyras toliau elgėsi agresyviai, spyrė I. B. vieną kartą į kairės kojos šlaunies sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 5, 6).

2016-03-18 prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitoje užfiksuotas „Taser X26“ panaudojimo faktas (b. l. 7).

2016-03-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiųjų tarnybinis automobilis, kuris aprašytas ir užfiksuotas pateiktoje fotolentelėje (b. l. 8-11).

2016-03-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji I. B. pateikė kompaktinį diską (b. l. 12).

2016-04-08 nukentėjusiosios I. B. pateikto kompaktinio disko ir jame esančio garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas E. Č. balsas, kuris pakeltu tonu šaukia, plūstasi necenzūriniais žodžiais, reikalauja atiduoti jo pažymėjimą (b. l. 14).

Įvykio registracijos kortelėje ROIK 0116000142412 nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į iškvietimą prie klubo „Oazė“ dėl agresyvaus, neblaivaus vyro, kuris kėlė muštynes, trukdė kitiems žmonėms, E. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 16056217835 (b. l. 15).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 212 patvirtina, kad 2016-03-18 2.04 val. E. Č. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 49).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad 2016-03-18 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini),, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams vykdant tarnybines funkcijas, siekdamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. D. ir vyriausiajai patrulei I. B., t. y. spyrė vyr. patruliui P. D. vieną kartą į dešinės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat vyr. patrulei I. B. vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunies sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis aplinkybių, jog buvo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, patalpintas į policijos tarnybinį automobilį, neginčijo, tačiau kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nurodė, kad tyčia pareigūnams nespyrė, galėjo įspirti netyčia, nevalingai, kadangi patyrė elektrošoką, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, sprendžia, kad jie duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusiųjų parodymai dėl pasipriešinimo jų atžvilgiu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą – spyrė nukentėjusiesiems pareigūnams po viena kartą į kojas, buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, netikėti jais nėra pagrindo, jokio pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, parodymus jie davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Nukentėjusieji išdėstytas nusikalstamos veikos aplinkybes analogiškai išdėstė ir tarnybiniuose pranešimuose, jų nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas T. U., kuriam pareigūnai papasakojo apie įvykį betarpiškai po įvykio. Kaltinamojo parodymus, kad patalpintas į laikino sulaikymo kamerą iš karto iš greta atsisėdusio pareigūno P. D. patyrė elektrošoką ir visą likusį laiką iki atvykimo į klinikas buvo be sąmonės, paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kad elektrošokas kaltinamojo atžvilgiu buvo panaudotas jau po smurtinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu atlikimo, bei liudytojo T. U. parodymai, kad į areštinę kaltinamasis buvo pristatytas sąmoningas ir tik vėliau išvežtas į klinikas jam pasijutus blogai ir pačiam prašant. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, jis iš pradžių išmušė pareigūnui iš rankų protokolą, spyrė vienam pareigūnui, vėliau įspėtas dėl atsakomybės, nenurimo, tokio paties pobū9džio smurtą panaudojo kito pareigūno atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kaltinamasis, patalpintas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, vartojo necenzūrinius bei kitus įžeidžiančius žodžius nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu, kas paneigia kaltinamojo teiginį, kad jis necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu nevartojo, patvirtina, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę administracinius teisės pažeidimus, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Šioje byloje esančiais ir aukščiau aptartais nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog E. Č. buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo – girto pasirodymą viešoje virtoje. Kadangi atsakomybė už tokius veiksmus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnyje 1 dalyje, todėl policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų surinkimui turėjo teisę reikalauti ir reikalavo, kad kaltinamasis vyktų į policijos komisariatą. E. Č. šio reikalavimo nevykdė, aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu priešinosi – spyrė nukentėjusiesiems po vieną kartą į kojas. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būro patruliai P. D. bei I. B., kuriems buvo pasipriešinta, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Kadangi yra nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai įeinantys į nusikalstamos veikos numatytos BK 286 straipsnio sudėtį, tai yra kaltinamasis tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnams I. B. bei P. D. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai tinkami kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamo veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

E. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta.

E. Č. ankščiau neteistas (b. l. 40), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą (b. l. 39), priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichiatrijos klinikos įskaitoje neregistruotas (b. l. 43, 45), nedirbantis, turintis 60 procentų nedarbingumą (b. l. 79, 80). Atsižvelgiant į tai, E. Č. skirtina BK 286 straipsnyje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas artimas minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimų skirti baudų dydžiui. Pagal įstatymą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima iki 500 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-18, 21.20 val. iki 2016-03-20, 15.35 val. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji P. D. bei I. B. pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami priteisti iš kaltinamojo po 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu civilinius ieškinius palaikė, prašė juos tenkinti. Nukentėjusysis P. D. nurodė, kad dėl patirto smurto 2-3 dienas juto fizinį skausmą, naudojo šaldančius tepalus, dėl skausmo kankino nemiga, jautėsi pažemintas. Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, jautėsi pažeminta kaip pareigūnė ir kaip žmogus.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus nusikaltimas, tyčinis, baigtas, smurtauta prieš policijos pareigūnus, vykdančius tarnybines pareigas, taip pat atsižvelgiama, jog sveikatos sužalojimų pareigūnams nebuvo padaryta, sukeltas tik fizinis skausmas, nukentėjusieji nurodė, kad mėlynių nebuvo likę, į medikus jie dėl skausmo gydymo, patirtų išgyvenimų nesikreipė, į kaltinamojo padėtį: turi neįgalumą, nedirba. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtinės žalos dydį sumažina ir iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteisia po 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, saugoma byloje (b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje saugoti (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir paskirti jam 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-18, 21.20 val. iki 2016-03-20, 15.35 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad E. Č. paskirta 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. P. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. Č. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo P. D. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. Č. 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiosios I. B. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. Č., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.