Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-227-209/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
1-227-209/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
Civilinis ieškovas
V. B.
Nukentėjusysis
I. K., S. K., R. V.
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1 – 227 2008 m.
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1, 1.1.4.5.1, 1.1.12.1, 1.2.3.2.5, 1.2.3.2.9, 1.2.3.2.10, 1.2.6.1, 1.2.22.1,

2.1.7.4.1, 2.1.15.1.1, 2.1.16.1.2.1.8, 2.3.6.4.2, 2.3.6.4.4, 2.3.6.5., (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius, 2008 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

pirmininkaujanciojo Stasio Lemežio,teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Janceviciui,gynejui Vyteniui Dziegoraiciui,nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui V. B.,nukentejusiojo civilinio ieškovo atstovui advokatui R. A.,nukentejusiesiems I. K., S. K., R. V.,teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

D. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbo AB „A.“ instruktoriumi, neteistas. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (1991-12-03 istatymo redakcija I-2061); 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 4 p., 8 p., 10 p. (1991-12-03 istatymo I2061 redakcija); 131 str. 1 d. (1961-06-26 istatymo redakcija).

Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su pasislepusiu nuo ikiteisminio tyrimo D. A., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytu asmenu, be atitinkamo leidimo, neteisetai igijo, nešiojo šaunamaji ginkla 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automata bei ne mažiau 7 vnt. 5,45 kalibro šaudmenu, kuriuos 1993-08-17, apie 11.40 val. automobiliu VAZ 2105 v/n (duomenys neskelbtini), neteisetai atgabeno i (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 1991-12-03 istatymo redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad jis, 1993-08-17, apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitares tycia nužudyti V. B. del savanaudišku paskatu ir veikdamas grupeje kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislepusiu D. A., važiuodamas automobiliu VAZ 2105 v/n (duomenys neskelbtini), panaudojant šaunamaji ginkla – „Kalašnikovo“ konstrukcijos automata, užpuole V. B., pavartodamas smurta pavojinga gyvybei ir sveikatai – D. A. ireme šaunamaji ginkla V. B. i galva, o jis sudave smugius V. B. i krutines sriti, o nukentejusiajam bandant begti, ir iššokus iš automobilio, kartu su D. A., ji pasivijo, sudave rankomis ir kojomis daugybinius smugius i ivairias kuno vietas – galva, krutine, D. A. automato buože sudave V. B. du smugius i galva, krutine, po ko jis, veikdamas su D. A., del savanaudišku paskatu, pasikesino nužudyti V. B., turedamas tiksla pasisavinti V. B. priklausanti laikrodi „Rolex“, 10000 Lt vertes, D. A. šove i nukentejusiji, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi V. B. išsisukus nuo šuvio, i ji nepataike. Tesdamas savo nusikalstama veika, jis, veikdamas kartu su D. A., pasivijes V. B., panaudodami fizini smurta bei šaunamaji ginkla, pagrobe svetima turta – D. A. nupleše nukentejusiajam nuo rankos laikrodi „Rolex“ 40000 Lt vertes. D. S. privairavus automobili prie nukentejusiojo tesdami nusikalstama sumanyma, D. S. ir D. A. panaudodami smurta ir grasinimus – D. A. grasinant šaunamuoju ginklu – „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatu, abiems paimant V. B. už ranku ir koju prievarta isodino i automobili VAZ 2105 ir užklupti atvykusiu i ivykio vieta žmoniu, pasišalino iš ivykio vietos, taciau V. B. iš automobilio pabego, t.y. nusikaltimo V. B. atžvilgiu nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios – V. B. aktyviai priešinosi ir galiausiai pabego, be to, i ivykio vieta atvyko pašaliniai žmones, bande nutraukti D. S. ir D. A. nusikalstamus veiksmus.

Ten pat, tuo paciu metu, prieš isodinant V. B. i nurodyta automobili, i ivykio vieta atvyko šalia ivykio vietos buve Lietuvos Kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariai Ž. J., I. K., S. K.. Jiems bandant apginti V. B. ir sulaikyti ji ir D. A., veikdamas kartu su D. A., pavojingu daugelio žmoniu gyvybei budu pasikesino nužudyti du ir daugiau asmenu ryšium su nukentejusiuju vykdymu savo valstybines ir pilietines pareigos, D. A. pradejo šaudyti iš „Kalašnikovo“ konstrukcijos automato i karius, kurie bande apsupti jo vairuojama automobili bei bande juos sulaikyti, padarydamas Ž. J. nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio peties šautinio kiaurinio sužalojimo ir aklo krutines lastos kaires puses pažeidimu, I. K. – nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešines šlaunies šautine žaizda su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje, S. K. – nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio antakio skeveldros muštine žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenu sukretimu, šalia ivykio vietoje buvusiame autobuse „Ikarus“ 3376, v/n (duomenys neskelbtini) ir jame sedinciam R. V. – sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi krutines lastos, dešines puses priekinio paviršiaus kiauriniu aklu šautiniu sužalojimu su plauciu pažeidimu, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi i ivykio vieta iš šalia esanciu vietoviu atvyko daugiau žmoniu, kurie galejo juos su D. A. sulaikyti.

Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 4 p., 8 p., 10 p. (Lietuvos Respublikos 1991-12-03 istatymo redakcija).

Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su D. A., iškart po to kai pasikesino nužudyti V. B., 1993-08-17, 11.40 val. – 11.50 val. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), D. A. grasinant šaunamuoju ginklu – „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatu, nurode V. B. sestis i automobili VAZ 2105, v/n (duomenys neskelbtini). Jam atsisakius, kartu su D. A., panaudojant smurta – paeme V. B. už ranku, koju bei prievarta V. B. isodino i automobili, tokiu budu neteisetai atimdamas nukentejusiajam laisve iki nukentejes V. B. iš važiuojancio automobilio iššoko.

Šiais veiksmais D. S. kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 131 str. 1 d. (1961-06-26 istatymo redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis D. S. del jam pareikštu kaltinimu pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 105 str. 2, 4, 8, 10 punktus, 131 str. 1 d. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jokiu šaunamuju ginklu bei šoviniu jis isigijes nebuvo, ju nelaike ir nenešiojo, nesikesino i B. bei kitu asmenu gyvybe, V. B. laisves atemes nebuvo. D. A. dirbo V. B. apsaugininku ir jam pasiule dirbti vairuotoju, jis sutiko, i jo pareigas iejo vežioti V. B., bet kuriuo paros metu jam reikalinga kryptimi. Ju santykiai buvo draugiški, jis absoliuciai pasitikejo ir V. B., ir D. A., kurie buvo vyresni už ji ir dare jam itaka. Buvo sutarta, kad jis dirbs nuosavu automobiliu, jie tokio neturejo, todel naudojo motinai priklausanti automobili VAZ 2105. Jis asmeniškai jokio ginklo ir šaudmenu neturejo ir ju nesinešiojo. Iš vakaro buvo sutarta, kad 1993-08-17 jis turi atvažiuoti prie UAB „D.“ bustines (duomenys neskelbtini) gatveje. Sutartu laiku, apie 9 valanda jis atvažiavo prie sutartos vietos, iš pastato išejo D. A., paklause, ar nepastebejo nieko itartino. Šis klausimas nenustebino, nes V. B. buvo sakes, kad jis yra sekamas. Atsake, kad nieko nepastebejo. Neužilgo iš pastato išejo abu, D. A. vienoje rankoje nešesi palydovini telefona, o kitoje nepermatoma juoda maišeli. D. A. atsisedo ant galines sedynes, o V. B. atsisedo šalia vairuotojo. Važiavo (duomenys neskelbtini) plento link, nes ten buvo statomas V. B. namas. Važiuojant tarp D. A. ir V. B. vyko pokalbis, D. A. teiravosi kaip reikalai su butu, nes D. A. buvo perleides V. B. savo tevu buta, del buto nebuvo pilnai atsiskaityta, tarp ju kilo konfliktas. V. B. pasisuko i D. A., išgirdo smugius, jie buvo susikibe. V. B. jam (D. S.) užkabino aki, todel jis pradejo stabdyti automobili. Jis sustabde automobili, abu vyrai išlipo iš automobilio, V. B. bego, o D. A. vijosi. V. B. nubego i gretima kiema, jis kuri laika nemate kas vyksta, nes buvo užsidenges aki. Veliau pamate, kad V. B. sedi šalikeleje, o V. A. stovi šalia jo kaire ranka padejes ant peties, o dešineje laike ginkla nukreipes i viršu. Jie šukavo, garsiai gincijosi, ka kalbejo neisidemejo. V. B. ji pašauke, priejus pasake, kad negali atsistoti. Kaltinamasis bande ji kelti, kele ir už ranku, ir už skverno, bet pakelti negalejo, nes V. B. tuo metu buvo dvigubai sunkesnis už ji. Gincas dar nebuvo pasibaiges, taciau muštyniu nebuvo. V. B. atsisedo ant galines sedynes, D. A. – ant priekines sedynes, jis – už vairo. Užvede automobili ir tik pradejus važiuoti pasirode keletas vyruku, jie užblokavo važiavima ir bande atidaryti mašinos duris. Tuo tarpu pasipyle šuviai. D. A. laike nukreipes ginkla i priekinio stiklo viršutine dali, šove serija šuviu. Žmones, kurie buvo užblokave automobili ir bande atidaryti dureles, dingo. Jis (D. S.) iš baimes suakmenejo ir nesuvoke kas cia vyksta. D. A. i dešini šona jam ireme ginkla ir liepe važiuoti. Jis pradejo važiuoti, pastebejo, kad ant galines sedynes V. B. nera. Eismas buvo intensyvus, D. A. buvo iškišes ginkla pro langa ir šaude. Privažiavus prie geležinkelio pervažos liepe sustoti. Išlipus iš automobilio D. A. jam pasake, kad šiuo metu nieko paaiškinti negali, liepe nedaryti kvailysciu ir klausytis jo nurodymu, o veliau ji paleis. D. A. pasake, kad jis (D. S.) cia nieko detas ir jam bus viskas gerai. Stabdydami pakeleivingas mašinas jiedu per Baltarusija, Smolenska, nuvažiavo iki Maskvos, kur apsigyveno D. A. pažistamo vaikino bute. Norejo išsiaiškinti, kada gales grižti namo. D. A. atsake, kad viskas greitai turi išsispresti. Iš to buto buvo paskambinta V. B. ir jis buvo pakviestas pasikalbeti. D. S. nespejus pratarti ne žodžio, iš V. B. išgirdo kruva grasinimu ir ryšys nutruko. V. B. liepe giriau akyse nesirodyti, nes baigsis liudnai. D. A. pasake, kad prasti reikalai, nes jis sužeide kariškius, manydamas, kad tai užpuolikai. Minejo, kad jie sunkiai sužeisti ir todel jam negalima grižti. D. A. dave suprasti, kad jis yra laisvas ir turi pats apsispresti, ar grižti namo i Lietuva. Jis patyre šoka. Po keliu dienu D. A. jam parode „Respublikos“ laikrašti, kuriame buvo didžiulis straipsnis apie juos, apie ivyki. Straipsnyje buvo minima, kad jie pavojingi nusikalteliai ir juos reikia likviduoti. Paskambino savo seneliui, kuris patare geriau Lietuvoje nesirodyti, nes ju ieško ne tik policija, bet ir V. B. žmones. Gavo žiniu, kad V. B. pasamde žmones, kad juos surastu ir V. B. žino, kur jie yra. Po to su D. A. susipyko, susimuše ir jis pabego. Pažistamo vyro pasiulymu išvažiavo i Ukraina pas draugo gimines, isidarbino žveju prieplaukoje, iškraudavo ir pakraudavo žuvi. Apie 10 metu gyveno savo pavarde, slapyvardžiu Denisas. 2004 m. pradejo dirbti plaukiojimo instruktoriumi, vietoje išejusio iš darbo K. K., šiuo vardu ir pavarde jis tese darba, kol 2007 metais ji sulaike šalia darbovietes. 2004 metais jo darbovieteje buvo apsilankes D. A. su drauge, sake, kad gyvena Lietuvoje, susitikineja su V. B., parode V. B. nuotrauka, sake, kad byla greitai bus nutraukta ir jis gales grižti i Lietuva.

Kaltinamasis D. S. parode, kad pats ginklu niekada neturejo. Ginklu turejo V. B., taciau kalte prisieme D. A. ir už tai buvo nuteistas. V. B. rupinosi D. A. likimu, samde advokata. D. A. nuteise be laisves atemimu bausme, taciau ši nuosprendi prokuroras užprotestavo. Žino, kad 1993 metais V. B. liepe ieškoti ginklo, D. A. surado pardaveja ir V. B. nupirko automata už 1000 doleriu, pinigus dave V. B.. Dar vienas ginklas buvo vincesteris, jis priklause V. B.. Ginklai buvo naudojami saugant V. B.. Vincesteris buvo kontoroje prie seifo, ji pasiimdavo tai vienas, tai kitas žmogus. D. A. visada buvo užsimetes Kalašnikovo automata, dažnai ji nešiojosi po striuke. D. S. buvo isitikines, kad ginklai laikomi oficialiai. Iš D. A. sužinojo, kad V. B. yra parupines leidimus laikyti ginklus.

Ivykio metu jis pamate D. A. tik tuo metu, kai jis vijosi V. B., veliau stovejo prie automobilio, rankoje laikydamas automata. Šuviu, išskyrus D. B. šaudyma sedint automobilyje, jis negirdejo. Ivykio diena jis vilkejo juoda striuke ir juodus džinsus, nešiojosi ilgus plaukus. D. A. buvo su džinsiniais melynais šortais, tokia pat striuke kaip D. S., devejo sportine kepure. Jokio susitarimo ka nors padaryti V. B. nebuvo, konfliktas tarp V. B. ir D. A. ivyko staigiai, aplamai viskas vyko staigiai. Pabegus iš Lietuvos jis klause D. A., kodel jis šaude i žmones, pastarasis pasake, kad pagalvojo, kad juos užpuole V. B. priešai, kuriu jis turejo, todel ir samde apsauga. Kai D. A. pradejo šaudyti, jis pats išsigando, jam tai buvo visiškai netiketas D. A. elgesys, o paskui D. A. jam grasindamas automatu liepe važiuoti iš ivykio vietos, ka jis iš baimes ir dare.

Jis žino, kad V. B. turejo laikrodi „Rolex“. Taciau tiksliai žino, kad ivykio diena laikrodžio ant V. B. rankos nebuvo. Po V. B. kolegos nužudymo laikrodi V. B. nuveže pas teva, kur jis ir buvo saugomas. Ivykio diena V. B. laikrodžio neturejo. Po ivykio jis laikrodžio pas D. A. nemate.

Prieš V. B. jis jokio smurto nevartojo, tik jo prašymu norejo padeti atsikelti, jokiu neteisetu veiksmu neatliko.

Apklausiamas 2008-06-17 teisiamajame posedyje Vilniaus miesto 3 apylinkes teisme kaltinamasis D. S. parode, kad A. su B. isedus i automobili pastebejo, kad V. B. kažkaip keistai elgiasi, buvo neiprastai suirzes, uoste kažkokius miltelius. Tarp A. ir B. prasidejo nemalonus pokalbis, kuris isiplieske i konflikta. V. B. buvo pasisukes i A. ir pasigirdo smugiai. Jis praše juos nusiraminti, nes buvo labai intensyvus eismas. Jis ju praše liautis, bet jie vis kivircijosi. Kivirco metu V. B. mosteldamas ranka užkabino jam aki, todel staiga sustabde automobili, nes negalejo vairuoti, užsidenge plaštaka aki, atsidare dureles, pamate, kad priekyje bega B., jam iš paskos A., jie rekaudami nubego i gretimus kiemus. Tai vyko minuciu begyje. Paskui pamate V. B. sedinti šalikeleje, o A. laike ranka ant peties. Tada pas A. pamate ginkla. Jis ijunge atbuline eiga ir privažiavo prie ju. V. B. praše padeti atsikelti nuo žemes. Jis megino V. B. pakelti, bet jam nepasiseke, nes tuo metu jis buvo apkunus. Paskui V. B. atsistojo, jis jam padejo ir jis atsisedo i galine automobilio sedyne, o D. A. – i priekine sedyne, šalia vairuotojo, D. S. grižo i vairuotojo vieta. Tuo metu pasirode 4-5 jauni vyrai juodom maikutem ir kelnem. Vienas atsistojo priešakyje automobilio, atsireme i priekini dangti, kitas bande atidaryti vairuotojo dureles, dar kitas keleivio dureles, bet dureles buvo užblokuotos. Pasigirdo šuviai ir pastebejo, kad ginklas nukreiptas i viršutini stikla, stiklas buvo skiles, pasipyle riksmai. Pajuto, kad jam i dešini šona iremtas ginklo vamzdis, A. paragino važiuoti, ka jis ir padare. Buvo mašinu spustis, pravažiuoti buvo neimanoma, jis sustojo, o A. pradejo šaudyti i ora, mašinos pasitrauke ir jis pajudejo. Pastebejo, kad dingo jo darbdavys, kada jis dingo, nepastebejo. Jam joks ginklas patiketas nebuvo, ginkla turejo A.. Jam žinoma, kad V. B. paslepe brangius daiktus, nes jam regint buvo nuvežti ir paslepti, laikrodis taip pat buvo atiduotas saugojimui (3 t. 27-28 b.l.).

Nukentejusysis V. B. parode, kad D. A. yra jo sesers vyro sunus iš kitos santuokos, D. A. pažinojo net nuo 1978 metu. D. A. draugavo su D. S., abu buvo sportininkai, gerai fiziškai pasirenge vyrai. Žinojo, kad D. A. turi ginklu ir moka jais naudotis. Santykiai su jais buvo draugiški, jokiu konfliktu neturejo. Jis turejo firma, kuri užsiiminejo prekyba metalu, polietilenu, tabako gaminiais. 1993 m. liepos 23 d. buvo nužudyti jo kompanionas Ž. ir ju bendras draugas A. C.. Po šiu ivykiu jis papraše D. A., kad ji pasaugotu, o D. S. savo motinos automobiliu ji pavežtu kur reikia. Oficialiai jis ju idarbines nebuvo, bet duodavo jiems už darba po 100, 200 JAV doleriu. Jis D. A. dave 1600 JAV doleriu, už kuriuos jis nupirko desantininku automata su trumpa buože, ir šoviniu, ginkla D. A. laike pas save ir ji pastoviai nešiojosi, veždavosi D. S. vairuojamu automobiliu, kuris ta ginkla mate ir apie tai žinojo. 1993 m. rugpjucio 17 d. D. S. sedejo už vairo, D. A. gale, o jis priekyje šalia vairuotojo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve D. A. ireme automata nukentejusiajam i galva ir pasake, kad dabar jam galas. Prabegus kelioms sekundems D. S. jam sudave iš alkunes i pilvo sriti, tada nukentejusysis suprato, kad jam tikrai atejo galas. V. B. atsisuko i D. A. ir praše baigti juokauti. Viena ranka stume automata, o kita ranka atsidare mašinos dureles ir iškrito iš važiuojancio automobilio. Iškrites iš automobilio pradejo begti, pajuto, kad ji vejasi D. A.. Nubego i kiema, iš ten išbego atgal i (duomenys neskelbtini) gatve, ji vijosi D. A., nukentejusysis parkrito, prie jo pripuoles D. A. automato buože puole daužyti jam galva, pribeges D. S. taip pat pradejo ji daužyti, spardyti kojomis, abu tempe i automobili, kuriuo buvo prie ju privažiaves D. S.. Jie pritempe ji prie automobilio, atidare galines dureles, tuo metu D. A. nupleše jam nuo rankos laikrodi „Rolex“. Ji imete i automobili, užtrenke dureles. D. S. atsisedo už vairo, D. A. atsisedo šalia D. S.. Nukentejusysis kaip per ruka pamate žmones, tada pasipyle šuviai ir mašina pradejo važiuoti. Tuo metu kai pasipyle šuviai, jis kažkokiu tai budu atsidare galines dureles ir išpuole iš važiuojancios mašinos. Tada pamate vaizda, kad žmones sukrite ant žemes, daug žmoniu stovejo šalikelese, buvo daug sustojusiu mašinu, o D. S. su D. A. nuvažiavo.

Nukentejusysis parode, kad nežino už ka ji norejo nužudyti, bet isitikines, kad tikrai nužudyti, gal norejo apiplešti, bet jokiu reikalavimu nei mašinoje, nei po to jam pareikšta nebuvo. Ju tikslas buvo isodinti ji i automobili ir kažkur nuvežti. Bet jam buvo atimta laisve, abu prievarta ji isodino i mašina. Antra karta iš mašinos spruko tuo metu, kai D. A. pradejo šaudyti i kareivius, kurie buvo uniformuoti. Jam buvo prakirsta kakta, sudaužyta galva ir suspardytas. Po ivykio jis niekada nebendravo su D. A., nieko nesamde nužudyti D. A., tik dave i laikrašcius skelbimus, kad skiria 10000 Lt tam, kas suteiks naudinga informacija apie D. A. ir D. S., taip pat kreipesi i sekliu agentura, kad ieškotu ju. Žodžiai „tau galas“ D. A. buvo ne karta labai agresyviai pasakyti važiuojant automobiliu iki jis iššoko iš jo pirma karta. Su žodžiais „tau galas“ nebuvo pareikšta jokio reikalavimo. Nežino, kodel D. A. šaudamas i ji nepataike, taciau išgirdes šuvius pradejo kažkaip vingiuoti, kad nepataikytu i ji. Kur buvo nukreiptas automatas, nežino, pasakyti negali. Laikrodi „Rolex“ jis buvo isigijes už 10000 JAV doleriu Maskvoje, dokumentu neturi, ji ateme D. A. kišdamas ji i automobili. Mano, kad D. A. veike kartu su D. S. iš anksto susitare.

Apklausiamas po ivykio 1993-08-17 V. B. parode, kad D. A. pažista nuo vaikystes, jis jo sesers vyro sunus. Po A. C. ir R. Ž. nužudymo jie pasisiule jam padeti, ji saugoti. Žinojo, kad jie turi pistoleta, iš nuogirdu girdejo, kad turi kažkoki automata, granatu, bet kur laiko nežinojo. D. A. buvo sargybiniu, o D. S. ji veždavo „Žiguliu“ automobiliu, buvo kaip vairuotojas. 1993-08-17 apie 8 val. jie atvažiavo pas V. B. ir nuvažiavo pas R. Ž. žmona, su kuria jis tvarke finansinius (paveldejimo reikalus). Apie 11.00 val. vairuotojas D. S. ji su D. A. nuveže i kontora (duomenys neskelbtini). Ten pabuvo apie 20 minuciu ir išvažiavo i miesta. Tik pradejus leistis (duomenys neskelbtini) ties „Šašlykine“ išgirdo automato trakštelejima, atsisukes pamate, kad D. A. laiko i jo galva nukreipta automata ir pasake: „Viskas, V., baigesi juokai, sedek ramiai, nesikrutink“. D. S. jam sudave smugi ranka i šona. Tuomet atsidare duris ir iššoko iš važiuojancios mašinos (greitis buvo 40-50 km/h) ir nubego i kažkoki kiema, bet pamates, kad nera išejimo, grižo i kelia. V. B. pasivijo D. S. ir pradejo ji mušti rankomis i veida, kai nukrito, pradejo spardyti kojomis i ivairias kuno vietas. Tuo metu pribego D. A. su automatu (Kalašnikovo AKC, trumpas), pasake D. S. privaryti mašina arciau, o jam ižuliu tonu liepe greitai sestis i mašina. Kai D. S. privare mašina, D. A. automato buože kirto jam per galva, sparde kojomis. Tuo tarpu V. B. palindo po mašina, o D. A. du kartus šove i ji, bet nepataike. Tada D. A. nutrauke jam nuo rankos laikrodi „Rolex“, kainuojanti 15000 Vokietijos markiu. Nuo smugio i galva su buože jis pradejo netekti samones, todel ji itrauke i mašina ir pasodino ant galines sedynes. Mašina pradejo važiuoti žemyn ir jis pamate, kad atbega burys kareiviu. V. B. išgirdo šuvius, šaude D. A. iš automato i kareivius, tuo metu jis iššoko iš važiuojancios mašinos ir pradejo begti i kalna. Mate sužeistus gulincius ant žemes kareivius, o mašina nuvažiavo i pakalne. Jis isitikines, kad tai jie padare tikslu prievartauti pinigu, kuriu jis turejo (1 t. 12-13 b.l.).

Apklausiamas 2008-02-12 nukentejusysis V. B. iš esmes patvirtino savo 1993-08-17 duotus parodymus, paaiškindamas, kad D. A. buvo asmeniniu sargybiniu, o S. buvo jo vairuotojas, važinejo VAZ 2105 markes automobiliu. Pas D. A. jis mate automata „Kalašnikov“ konstrukcijos, patrumpinta, pas ji mate kelias granatas, kurias jis nešiodavosi savo kuprineje, kuria visada nešiodavosi su savimi. Važiuodamas automobiliu išgirdo automato spragtelejima, o atsisukes pamate i jo galva nutaikyta automata, o D. A. pasake, kad jis sedetu ramiai, nejudetu ir jam viskas baigesi. Ka jis norejo tuo pasakyti ir kas baigesi, jis nekonkretizavo, taciau tai buvo pasakyta kaip grasinimas, juolab, jis automata buvo nukreipes jam i galva. D. S. su D. A. itrauke ji i mašina ir pasodino ant galines sedynes. Tai jie padare prieš jo valia, tokiu budu neteisetai ateme laisve, nes jis sestis i ju automobili nenorejo. Neteisetai jam laisve buvo atimta apie 2 minutes nuo to momento, kai D. S. su D. A. ji per prievarta isodino i automobili iki to momento, kai jis iššoko iš važiuojancio automobilio. Mano, kad D. S. su D. A. iš anksto buvo susitare juo atžvilgiu ivykdyti plešima bei iš jo pareikalauti pinigu. Taciau kadangi jis pabego, pinigu reikalauti iš jo jiems nepavyko. Kad jie buvo susitare mano del tos priežasties, kad kai D. A. i ji nutaike automata, D. S. tai nebuvo netiketa, o atvirkšciai, D. S. pirmas jam sudave ranka smugi ir veliau ji nuolat muše rankomis ir kojomis, jis buvo aktyvesnis šio užpuolimo metu. Jam šis užpuolimas buvo labai netiketas, kadangi tiek su D. A., tiek su D. S. anksciau jokiu konfliktu neturejo (1 t. 15-17 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvadu Nr.37770 ir Nr.G200/089(14) matyti, kad V. B. padaryta muštine žaizda kaktoje, kraujosruva kairiajame paakyje, nubrozdinimai dešineje alkuneje, kaires plaštakos V piršto. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mažiausiai triju trauminiu poveikiu rezultate (1 t. 22-25 b.l.).

Savo parodymus V. B. patvirtino 2008-02-12 parodymu patikrinimo vietoje (1 t. 26-40 b.l.).

Apklausiamas teisiamajame posedyje Vilniaus miesto 3 apylinkes teisme 2008-06-17 nukentejusysis V. B. aiškino, kad A. ireme jam Kalašnikovo automata i pakauši ir sake, kad jis dabar darys, kas bus liepta. Automata mate anksciau, žinojo, kad A. turi automata, nes buvo daves A. pinigu, reikejo kažkaip apsiginti. A. nešiojosi automata tašeje, automatas buvo trumpas ... kur šaude ir kaip šaude nemate ... ar šove i ji negali pasakyti, nemate... „A. ireme i galva Kalašnikova ir sake, kad sedeciau“. Prie automobilio buvo mušamas, nežino koks ju buvo tikslas, jam jokiu reikalavimu nebuvo iškelta. Mano, kad gal šove i ji, kad atimti laikrodi. Vienas iš tikslu buvo tikriausiai laikrodžio nuplešimas. Laikrodi nuo kaires rankos nutrauke A.. Kur tuo metu buvo S. pasakyti negali, bet turejo buti kažkur šalia. Už laikrodi mokejo 10000 JAV doleriu, pirko Maskvoje iš pažistamu žmoniu, dokumentu neturejo (3 t. 28-30 b.l.).

Nukentejusysis I. K. parode, kad 1993 m. tarnavo „Geležinio Vilko“ kuopos garbes sargyboje. Ta diena kartu su burio kariais ieškojo dingusio kareivio. Po 11 val. (duomenys neskelbtini) išgirdo šuvius, nubege pamate, kad du vaikinai bando viena vyra vesti link mašinos. Jis ejo iš mašinos priekio, atsiremes i mašinos prieki (kapota) norejo peršokti i kita mašinos puse, tuo metu ji peršove, šaudoma buvo serijomis, jam peršove koja, šove iš mašinos, bet ne S., kitas vaikinas. Patvirtino 1993-08-18 duotus parodymus, kad du vaikinai, iš ju vaikinas su šortais turejo Kalašnikovo automata, bando i VAZ 2105 automobili itempti gulinti ant žemes vaikina, kuris šaukesi pagalbos. Jie ikišo kruvina vyriški ant automobilio galines sedynes, vaikinas su ilgais plaukais atsisedo už vairo, o vaikinas su automatu atsisedo i keleivio vieta šalia vairuotojo. Iki mašinos buvo like apie 1,5 metro, pamate i ji nutaikyta automata, pašoko i viršu, pamate šuviu ugni ir pažirgstant šoninio lango stiklus, jis nukrito ant žemes ir pamate, kad iš mašinos iššoko vaikinas, kuri jega buvo istume, o mašina nuvažiavo (4 t. 34 b.l.). Iš fotonuotrauku I. K. atpažino D. S. kaip viena iš dvieju vaikinu, šis vaikinas nešaude (4 t. 39-41 b.l.). Iš teismo medicinos specialisto išvadu matyti, kad I. K. padarytos dešines šlaunies šautines žaizdos su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. I. K. buvo vertikalioje padetyje (4 t. 45-49 b.l.).

Nukentejusysis S. K. parode, kad 1993 m. tarnavo „Geležinio Vilko“ garbes sargyboje, ivykio diena ieškojo pabegusio iš kariuomenes kareivio, išgirdo šuvius, ju vyresnysis A. J. pasake, kad reikia pulti. Prie mašinos mate tris vyrus, vienas buvo ant žemes. Stambesnis vyriškis mojavo automatu. Jiems pradejus begti link ju, už vairo atsisedo vyriškis ilgais plaukais, o keleivio puseje sedejo vyriškis su automatu, kuris paleido serija šuviu per stikla, automatas sukosi i S. K. puse, ji sužeide, prarado samone. Jam atrodo, kad vyriškio i mašina isodinti nepavyko, jis liko lauke. Jam (S. K.) kulka pataike i kakta. Ikiteisminio tyrimo metu, prieš 15 metu ivyki geriau žinojo ir parode, kad išgirde šuvius nubego i (duomenys neskelbtini) gatve, kur pamate ant asfalto gulinti žmogu, o apsirenges su šortais ir odine striuke vaikinas sparde ta gulinti vaikina, muše rankomis, automato buože sudave smugi i kakta. S. K. manymu, norejo ta vyra itempti i mašina. Pamates atbegancius kareivius, vyras su automatu išoko i priekine keleivio sedyne, o už vairo sedejo vaikinas su ilgais plaukais. Jiems pribegus prie mašinos, vaikinas su šortais pradejo iš automobilio vidaus i juos šaudyti, jam pataike i kakta, trumpam buvo prarades samone (4 t. 52 b.l.). Iš fotonuotrauku atpažino D. S. kaip sedejusi už VAZ automobilio vairo (4 t. 56-58 b.l.). Iš teismo medicinos specialisto išvadu matyti, kad S. K. padaryta kairio antakio skeveldros žaizda ir lengvas galvos smegenu sukretimas, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t. 59-63 b.l.).

Nukentejusysis R. V. parode, kad ivykio diena buvo nuvažiaves i autobusu stoti pirkti bilietu važiuoti su šeima vasaros atostogu. Griždamas namo 12 maršruto autobusu (duomenys neskelbtini) gatveje išgirdo šuvius, pamate prie melyno „Žigulio“ besistumdancius vyrus, pajuto skausma. Sedejo autobuso gale prie lango. Apklausiamas prieš 15 metu dave teisingus parodymus, kad važiuodamas autobusu ir sededamas prie lango (duomenys neskelbtini) gatveje ties šašlykine pamate ant asfalto klupanti ant vieno kelio maždaug 30-ties metu vyriški, kuris kažka šauke. Šalia jo stovejo vaikinas su trumpomis kelnemis, odine striuke, jureiviška maikute, rankomis laike klupanti vyriški. Tuo metu visu greiciu iš apacios privažiavo „Žiguli“ markes automobilis, iš kurio iššoko ilgais plaukais vairuotojas ir puole padeti klupanti vaikina istumti i mašina. Tada tas vaikinas, kuris buvo su šortais, išsitrauke iš po striukes automata ir du-tris kartus šove i žeme (jis tai gerai mate, nes autobusas stovejo). Abu vaikinai sparde kojomis, muše rankomis, dauže automato buože, kad ikelti i „Žiguli“, o vaikinas su šortais 3-4 kartus iššove i ora. Tada jie ikele nukentejusiji i mašinos gala. Iš kažkur pasirode kareiviai, vienas kareiviu šoko prie priekiniu mašinos dureliu, vaikinas su automatu iššove ir tas kareivis nukrito. Sededamas autobuse pajuto, kad i krutine iejo kulka ir jis nukrito ant žemes. Mate viena kareivi gulinti ant žemes, „Žigulio“ jau nebuvo (4 t. 66-67 b.l.). Iš teismo medicinos specialisto išvadu matyti, kad R. V. buvo padarytas vienas krutines lastos dešines puses priekinio paviršiaus kiaurinis aklas šautinis sužalojimas su plauciu pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ivykio metu R. V. buvo krutines lastos dešine puse priekiniu paviršiumi atsisukes i šaunamaji ginkla (4 t. 75-79 b.l.).

Iš nukentejusiojo Ž. J. BPK 276 str. tvarka perskaitytu parodymu matosi, kad 1993-08-17 jis kartu su kitais kareiviais ieškojo dingusio iš dalinio kareivio G. Š.. Einant mišku link (duomenys neskelbtini) gatves išgirdo šuvius, šaude po viena, ne serijomis. Nubeges prie šašlykines pamate prie „Žiguli“ automobilio nukritusi vaikina, kuri sparde pliktelejes baltais plaukais vaikinas, kuris rankoje turejo trumpa automata. Vienu momentu mate, kad vaikinas ilgais juodais plaukais sedo i vairuotojo vieta, o pliktelejes vaikinas, labai gerai fiziškai išsivystes, atsisuko i žmones ir nusitaike automatu i visus žmones, po to už pakarpos paeme mušama vaikina ir ivilko ji ant užpakalines sedynes, po to pats atsisedo i priekine sedyne, mašina pradejo važiuoti. Kareiviai puole sulaikyti automobili ir bego link mašinos. Kai K. pribego prie priekinio dešiniojo sparno, pasigirdo šuviai per šonini priekini langa, kuris buvo uždarytas, pasipyle stiklo šukes, šaude šviesus pliktelejes vaikinas. Ž. J. bego iš kitos puses ir pliktelejes vyriškis pradejo šaudyti per šonini vairuotojo langeli, pajuto, kad ji sužeide, todel jis pradejo sleptis. Pamate, kad iš užpakalines sedynes iššoko per duris tas vaikinas, kuri muše ir itempe prieš tai i mašina. Veliau ji su tuo vaikinu atveže i ligonine (4 t. 17-18 b.l.). Iš teismo medicinos specialisto išvadu matyti, kad Ž. J. padarytas kairio peties šautinis kiaurinis sužalojimas ir aklas krutines lastos kaires puses pažeidimas. Šie sužalojimai galejo buti padaryti vienu šuviu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t. 27-31 b.l.).

Liudytojas S. T. parode, kad ivykio diena su kitais burio kariais ejo ieškoti dingusio kario. Liepkalnio gatveje išgirdo šuvius ir nubego pažiureti. Užlipe ant kalvos pamate, kad du vyriškiai muša žmogu, todel ir nusprende padeti. Visi kareiviai puole, išgelbejo žmogu, o du užpuolikai pabego, smulkiau neprisimena, nes ivykis buvo prieš 15 metu. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, kurie teisiamajame posedyje perskaityti BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka. Apklausiamas liudytoju 1993-08-18 jis parode, kad pamate ant kelio gulinti vyriški, o du vyrai – vienas plikas su kepuraite ir automatu rankoje, o kitas atsirado veliau – jis ilgais plaukais, muša gulinti vyriški. Ilgaplaukis (nustatyta, kad tai D. S.) atsirado tuo metu, kai atbuline eiga atvare melyna VAZ 2105 markes automobili. Tuo metu plikas vyriškis, kuris buvo su šortais, iš automato šaude i viršu, abu rankomis ir kojomis muše gulinti vyriški. Vyriškis su šortais sudave gulinciam vyriškiui du kartus automatu i galva, jis bande ikišti gulinti vyriški kojomis i automobilio gala, bet negalejo, nes tas vyriškis priešinosi. Vyriškis su šortais paeme iš mašinos krepši ir pakeite automato apkaba. Jis šaude i žeme, i šonus, i viršu, žmones pradejo rekti: „Kareiviai, padekite“, tada jie pradejo eiti link automobilio iš priekio ir dešiniojo šono. Ilgaplaukis (nustatyta, kad tai D. S.) šoko i vairuotojo vieta, veliau – vyriškis su šortais. Jis mate, kad prie dešiniojo mašinos šono šoko K., o vyriškis su šortais sededamas mašinoje pradejo šaudyti tiesiai i K., o po to i kitus kareivius per priekini stikla, liudytojas pasislepe už mašinos, po to mate juos nuvažiuojant. Vežant sumušta vaikina (V. B.) i ligonine, jis pasake, kad atsimintu, jeigu kas, kad tai D. A. (1 t. 65-68 b.l.). Savo parodymus liudytojas S. T. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje (1 t. 74-79 b.l.).

Liudytojas A. J., kurio parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 ir 5 d.d. tvarka (buvo duoti nagrinejant byla teisiamajame posedyje apylinkes teisme), parode, kad jis tarnavo Lietuvos kariuomeneje, vadovavo skyriui iš 10 kareiviu. Iš dalinio buvo dinges karys G. Š., kurio 1993-08-17 ieškojo. Beieškant dingusio kareivio apie 12 val. išgirdo šuvius (duomenys neskelbtini) gatveje. Pamate ant važiuojamosios kelio dalies gulinti vyriški džinsiniu švarkeliu. Stambus vyriškis su kepuraite ir šortais pribego prie gulincio vyriškio, pagalvojo, kad bando ji pakelti, po to jis nusisuko ir nemate, ar muše gulinti vyriški, bet išgirdo šuvius, buvo šaudoma i viršu. Pamate, kad vaikinas ilgais plaukais atbuline eiga privažiavo automobiliu VAZ 2105 markes melynos spalvos prie tu dvieju vyru. Vyras su šortais turejo rankose automata AKSU, ilgais plaukais vaikinas iššoko iš automobilio ir jie kartu pradejo mušti gulinti vaikina, kuris reke: „Žmones, gelbekit“. Vaikinas su šortais sparde gulinti vyriški, ilgaplaukis vaikinas rankomis dauže gulinti vaikina. Liudytojas suprato, kad jie nori ikišti ji vel i automobili. Stambus vyriškis pradejo šaudyti i viršu ir i šonus, mate, kad jis pasikeite apkaba, tris kartus automato galu smoge gulinciam vaikinui i galva ar i pecius, jis šove dar kelis šuvius trumpomis serijomis po kojomis. Po to kareiviai prie ju priartejo, ilgaplaukis vaikinas šoko i vairuotojo vieta, o vaikinas su šortais – i priekine keleivio vieta. K. bande iš dešines puses daryti dureles, o vaikinas su šortais (D. A.) pradejo šaudyti i ji, K. nukrito, tada tas vaikinas šove i ji (A. J.) ir šalia stovinti S., šove per priekini automobilio stikla. A. J. pritupe, todel i ji nepataike. Po to šaude vel per dešiniji langa ir jie nuvažiavo i miesto puse. Veliau pamate, kad sužeisti K., J. ir K. (1 t. 46-47 b.l.).

Iš pateiktu fotonuotrauku liudytojas A. J. atpažino D. A., kuris ivykio metu šaude (1 t. 50-51 b.l.) ir kategoriškai atpažino D. S., kuris dalyvavo ivykyje. Atpažino iš ilgu plauku, lieso veido ir smulkaus kuno sudejimo (1 t. 52-53 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Parodymu patikrinimo vietoje liudytojas A. J. nurode vieta, esancia (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. J. paaiškino, kad jis su savo kolegomis atejo iš kitos gatves puses ir pamate ant asfalto gulinti asmeni (V. B.), prie kurio buvo asmuo su automatu (D. A.), prie kuriu atbuline eiga privažiavo VAZ markes automobilis, kuri vairavo asmuo su ilgais plaukais (D. S.). Privažiavus automobiliu ir išlipus D. S., V. B. atsisedo, bande stotis, taciau tiek D. A., tiek D. S. sudave ant gatves sedinciam V. B. rankomis daugybinius smugius i veida, krutine. Be to D. A. dar automato buože sudave kelis smugius V. B. i veida, krutine. D. A. kartu su D. S. bande V. B. itempti i automobili, taciau jiems nepavyko, nes V. B. priešinosi. Po to, kai jis su kolegomis apsupo automobili, D. A. pašaude i ju puse ir D. S. atsisedo už vairo, D. A. – šalia vairuotojo, nuvyko i miesto puse. V. B. liko sedeti, pasitraukes nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ant asfalto (1 t. 55-64 b.l.).

Liudytoja E. B. parode, kad 1993 m. dirbo UAB „V.“ verteja. Minimo ivykio diena ryte atvyko V. B. su D. A. ir D. S.. V. B. nuejo i kabineta, o D. S. su D. A. pasiliko toje pacioje patalpoje, ji juos pavaišino arbata, po kokiu 10 minuciu jie išvažiavo. Ta pacia diena jai paskambino V. B. ir pasake, kad ji užpuole D. A. su D. S.. Žino, kad jos vyras V. B. turejo laikrodi „Rolex“, taciau kada, kaip ir už kiek ji isigijo, nežino. Nežino ar laikrodis buvo užpuolimo metu. D. A. ir D. S. atsirado ju firmoje po V. B. draugu nužudymo, jie buvo apsauginiai.

Liudytoja D. Ž. parode, kad V. B. dirbo pas jos vyra. Žygis turejo laikrodi „Rolex“, kuri kartu su V. B. pirko Maskvoje, smulkmenu nežino. Kai jos vyras buvo nužudytas, laikrodis dingo. Nežino, ar V. B. nešiojo laikrodi „Rolex“, taciau vyras buvo sakes, kad jie Maskvoje nusipirko vienodus laikrodžius „Rolex“.

1993-08-17 buvo apžiureta ivykio vieta, esanti Liepkalnio g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiurint ivykio vieta, konstatuota, kad iš gatves puses nuo ivažiavimo i namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiema apie 50 metru nuo gatves, ant šaligatvio, iš kaires puses nuo ivažiavimo i kiema guli stiklo šukes. Šios šukes išsibarsciusios 5 metru atstumu. Ivažiavimo viduryje, apie 3,5 m atstumu nuo kelio ir 2,5 m. atstumu nuo namo kampo, ant žemes guli keturios šovinio tuteles. Jos guli 40x60 cm. Plote (t.1, b.l. 8-11).

1993-08-18 buvo apžiureta ivykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) raj., apie 30 metru nuo geležinkelio. Apžiuros objektas yra automobilis VAZ 2105, v/n (duomenys neskelbtini). Apžiuros protokole konstatuota, kad kairiuju dureliu stiklo nera. Ant automobilio priekiniu sedyniu gausu stiklo šukiu, ant priekines kleivio sedynes yra trys šovinio tuteles. Priekiniame stikle yra penkios skyles, aplink kurias matosi stiklo itrukimai (t.4., b.l. 1-2).

2002-02-19 teismo balistines ekspertizes akte Nr. 931, konstatuota, kad tyrimui pateiktos trys šoviniu tuteles rastos 1993-08-18 automobilyje VAZ 2105, v/n (duomenys neskelbtini) ir keturios šoviniu tuteles, rastos 1993-08-17, apžiurint ivykio vieta, esancia (duomenys neskelbtini), yra šautos viename ginkle. Tyrimui pateiktos septynios tuteles buvo iššautos 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatu arba rankiniu kulkosvaidžiu (t.4., b.l. 12-15).

1993-08-18 buvo apžiureta ivykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiuros objektas yra autobusas 3376, valstybinis numeris 6922 LIS. Apžiuros protokole konstatuota, kad kaires puses priekabos salone, 3-ias nuo galo langas suaižejes. Ties 6-os sedynes atlošu, 60 cm aukštyje nuo grindu yra istriža 2,5 cm. ilgio, sienos kartono apmušalo sužalojimas. Autobuso priekaboje iš išores, ant priekabos kaires sienos, po sueižejusiu stiklu, 4 metru atstumu nuo autobuso galo, 160 cm. aukštyje yra einantis 25 laipsniu kampu i viršu autobuso sienos skardos sužalojimas (t 4., b.l. 4-8).

Del veikos kvalifikavimo pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 4 p., 8 p. ir 10 p. (Lietuvos Respublikos 1991 12 03 istatymo redakcija).

D. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislepusiu D. A., del savanaudišku paskatu, pasikesino nužudyti V. B., turedamas tiksla V. B. priklausanti laikrodi „Rolex“, 40 000 Lt vertes, D. A. nuplešus nukentejusiajam nuo rankos minima laikrodi, nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi V. B. išsisuko nuo šuvio, aktyviai priešinosi ir galiausiai pabego, be to, i ivykio vieta atvyko pašaliniai žmones, bande nutraukti D. S. ir D. A. nusikalstamus veiksmus, tesdami savo veiksmus, pavojingu daugelio žmoniu gyvybei, budu pasikesino nužudyti du ir daugiau asmenu ryšiumi su nukentejusiuju vykdymu savo valstybines ir pilietines pareigos, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi i ivykio vieta iš šalia esanciu vietoviu atvyko daugiau žmoniu, kurie galejo juos su D. A. sulaikyti.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 06 18 nutarimo Nr. 18 4 punkte išaiškinta, kad veika gali buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas nužudyti tik esant kaltininkui apibrežtai tyciai atimti kito žmogaus gyvybe. Toks pat išaiškinimas nurodytas ir Aukšciausiojo Teismo senato 2004 06 18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte. Teismu praktikoje nužudymas gali buti padarytas tiesiogine apibrežta tycia, kai veikiama siekiant atimti gyvybe, ir neapibrežta tycia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikata, ar atimti gyvybe. Tycinis sveikatos sutrikdymas arba net nesukeles sveikatos sutrikdymo (šove ir nepataike) nusikaltimas kvalifikuojamas kaip pasikesinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrežtai tyciai atimti gyvybe.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posedyje patikrintais irodymais nustatyta, kad nukentejusysis V. B. pasamde savo sesers vyro sunu D. A. sargybiniu, dave jam pinigu nupirkti automata, šovinius ir ji saugoti. Kaltinamasis D. S., kaip D. A. draugas, buvo neoficialiai pasamdytas automobiliu, priklausanciu D. S. motinai, vežioti V. B. su jo apsauginiu, už tai mokejo pinigus. 1993 08 17 buvo iprasta, niekuo neišsiskirianti diena. D. S. eilini karta veže V. B., mašinoje, kaip visada, buvo ir ginkluotas D. A.. Važiuojant tarp D. A. ir V. B. kilo žodinis konfliktas, jie del kažko gincijosi, D. S. praše ju nusiraminti, nes eismas buvo labai intensyvus. Besigincydami, jie nesiliove, V. B. mosikuodamas rankomis kliude ranka D. S. aki, todel jis pristabde automobili, o tuo metu V. B. iššoko iš automobilio, D. A. išlipo iš mašinos ir pradejo vytis V. B.. D. S. sustabde automobili ir pasivijes V. B. kartu su D. A., sudave smugius V. B., sedes i automobili privažiavo prie D. A. ir V. B., kesinosi V. B. ikelti i automobili, bet nepavyko. D. A. šaude V. B. i kojas, i viršu, po ko ikele V. B. i automobili, pasodino ant galines sedynes, D. S. atsisedo už vairo, o D. A. ant priekines sedynes šalia vairuotojo. Pradejus automobiliui važiuoti, juos apsupo kareiviai, i kuriuos D. A. pradejo šaudyti, padarydamas Ž. J., I. K. ir S. K. nesunku sveikatos sutrikdyma, ivykio vietoje buvusiame autobuse sedejusiam R. V. – sunku sveikatos sutrikdyma. D. S. su D. A. D. S. vairuojamu automobiliu, paspruko iš ivykio vietos, šaudymo metu V. B. iššoko iš važiuojancio automobilio. D. S. aiškinimu, jis nuvairavo automobili D. A. grasinant jam ginklu, o po to pabego iš Lietuvos, o atgal sugrižti bijojo V. B. keršto, grasinimu ir teisetvarkos organu, nes sužinojo, kad jiems paskelbta paieška.

Iki šiol itariamasis D. A. nesurastas, nebuvo apklaustas. Be D. A. neimanoma nustatyti inkriminuojamos veikos motyvu. D. A. už nukentejusiojo V. B. pinigus neteisetai igijo automata ir šovinius, pastoviai ginkla turejo su savimi.

Kaltinamasis D. S. nuo pat pirmuju apklausu neigia turejes tycia nužudyti V. B., nes su pastaruoju santykiai buvo labai geri, gavo gerai apmokama darba, tas darbas jam patiko. Nesutinka, kad del laikrodžio „Rolex“ atemimo butu pasikesinta i V. B. gyvybe, nes vežiodavo V. B. su didžiulemis pinigu sumomis ir tokiu minciu nebuvo. V. B. užsiiminejo stambia tabako dirbiniu kontrabanda, todel surinkus pinigus iš smulkiu prekiautoju tekdavo vežti ir po du milijonus litu.

Nukentejusysis V. B. teisiamajame posedyje tvirtina, kad D. S. su D. A. norejo ji nužudyti, taciau ne vienas iš ju jokiu turtiniu reikalavimu nepareiške. Važiuojant Liepkalnio gatve D. A. jam i galva ireme automata ir pasake „tau galas“, o vairuotojas D. S. sudave smugi ranka i šona, jam pavyko iššokti iš važiuojancio automobilio, ji pasivijo D. S. su D. A., muše, norejo isodinti i automobili, bet jis priešinosi, D. A. automato buože dauže jam galva, pribeges D. S. taip pat pradejo ji daužyti, spardyti kojomis, abu tempe i automobili, kuriuo buvo prie ju privažiaves D. S.. Jie pritempe ji prie automobilio, atidare galines dureles, tuo metu D. A. nupleše jam nuo rankos laikrodi „Rolex“. Ji imete i automobili ant galines sedynes, užtrenke dureles. Pats D. A. atsisedo ant priekines keleivio sedynes, o D. S. atsisedo už vairo. Jis kaip per ruka pamate žmones, tada pasipyle šuviai ir mašina pradejo judeti, jis kažkokiu budu atsidare galines dureles ir išpuole iš važiuojancio automobilio. Tada pamate, kad žmones sukrite ant žemes, daug žmoniu stovejo šalikeleje, buvo daug sustojusiu mašinu, o D. S. su D. A. nuvažiavo. Isitikines, kad jie ji norejo nužudyti, nors jokiu reikalavimu nei mašinoje, nei po to jam pareikšta nebuvo. Ju tikslas buvo ji isodinti i automobili ir kažkur nuvežti. D. A. šaude i ji, kur taikesi, nepastebejo. Muše ji abu, abudu isodino i automobili ir taip jam ateme laisve. Laikrodi „Rolex“ jis buvo isigijes Maskvoje už 10 000 JAV doleriu, laikrodi iš jo ateme D. A., kišdamas ji i automobili. Ivykio metu jam buvo praskelta galva automato buože, buvo suspardytas. Po ivykio dave skelbimus i laikrašcius, kad skiria 10 000 litu tam, kad suteiks naudinga informacija apie D. A. ir D. S., taip pat kreipesi i sekliu agentura, kad ieškotu ju.

Apklaustas po ivykio 1993 08 17 V. B. parode, kad automobilyje D. A. nukreipe jam i galva automata ir pasake „Viskas, V., baigesi juokai, sedek ramiai, nesikrutink“. D. S. jam sudave smugi ranka i šona. Jis iššoko iš automobilio ir pradejo begti, ji pasivijo D. S. ir pradejo ji mušti rankomis i veida, kai nukrito, pradejo spardyti kojomis. Tuo metu pribego D. A. su automatu, liepe D. S. privaryti mašina arciau, o jam liepe sestis i mašina. Kai D. S. privare mašina, D. A. automato buože kirto jam per galva, sparde kojomis, jis palindo po automobiliu, o D. A. du kartus šove i ji, bet nepataike. Tada D. A. nutrauke jam nuo rankos laikrodi „Rolex“, kainuojanti 15 000 Vokietijos markiu. Ji ikišo i mašina ir pradejus važiuoti D. A. pradejo šaudyti i kareivius, o jis tuo metu iššoko iš važiuojancio automobilio. Jis isitikines, kad tai jie padare tikslu prievartauti pinigu, kuriu jis turejo (t.1, b.l. 12-13).

Apklausiamas 2008 02 12 nukentejusysis V. B. parode, kad D. S. su D. A. iš anksto buvo susitare jo atžvilgiu ivykdyti plešima ir iš jo pareikalauti pinigu. Taciau kadangi jis pabego, pinigu reikalauti iš jo nepavyko. Pas D. A. jis mate granatas, automata „Kalašnikov“, taciau iš kur tai gavo, nežino. Muše ji ir D. S., ir D. A., laikrodi nuo rankos nupleše D. A., šaude iš automato D. A., o D. S. vairavo automobili (t.1, b.l. 15-17).

Iš pacio nukentejusiojo V. B. nenuosekliu parodymu neaiškus nusikaltimo tikslai ir motyvai. Apklausiamas teisiamajame posedyje Vilniaus miesto 3 apylinkes teisme jau prisimine, kad jis dave pinigu D. A. nusipirkti automata ir šoviniu, ka patvirtino ir apygardos teisme, nors anksciau teige, kad apie automata nieko nežinojo. Kur D. A. šaude ir kaip šaude nemate, ar šove i ji, negali pasakyti. Prie automobilio buvo mušamas, nežino, koks ju buvo tikslas, jam jokiu reikalavimu nebuvo iškelta. Mano, kad gal šove i ji, kad atimti laikrodi. Vienas iš tikslu buvo tikriausiai laikrodžio nuplešimas. Laikrodi nuo kaires rankos nutrauke D. A.. Kur tuo metu buvo D. S. pasakyti negali, bet turejo buti kažkur šalia (t.3, b.l. 28-30).

Iš tokiu nukentejusiojo V. B. parodymu negalima daryti išvados, kad kaltinamasis D. S. veike tiesiogine tycia nužudyti V. B., o nenustacius tiesiogines tycios atimti gyvybe, veika negali buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas nužudyti, kaltinamasis atsako pagal kilusias pasekmes, taciau pats kaltinamasis šaunamojo ginklo neturejo, nešaude ir laikrodžio iš V. B. neatiminejo.

Susitarimas nužudyti kita žmogu gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir ivykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. kol bus pasiektas norimas rezultatas. Byloje nesurinkta jokiu irodymu, kad D. S. su D. A. buvo iš anksto susitare nužudyti V. B., tokios išvados negalima padaryti ir iš ju bendru veiksmu – jie norejo iššokusi iš automobilio V. B. susigražinti i automobili ir kažkur ji nuvežti, o tikslai ir motyvai nenustatyti.

Kodel D. A. grasino V. B. ginklu nenustatyta. Taciau nepaneigta kaltinamojo versija, kad D. A. buvo prisiemes kalte del V. B. priklausanciu ginklu laikymo ir už tai buvo nuteistas, kaip žadejo V. B. ne realia laisves atemimo bausme, taciau šis nuosprendis buvo panaikintas. Iš byloje surinktu dokumentu matosi, kad 1992 XII 03 nuosprendžiu D. A. nuteistas pagal 1961 BK 234 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmes vykdymas atidetas 1 metams. Generalinio prokuroro pavaduotojas 1993 08 10 padave priežiurini protesta, prašydamas Aukšciausiojo teismo panaikinti BK 47¹ str. taikyma. Bylos nagrinejimas buvo paskirtas 1993 08 25 dienai. Šioje byloje nagrinejami ivykiai vyko 1993 08 17, t.y. D. A. žinant, kad jo byla bus nagrinejama Aukšciausiajame teisme pagal prokuroro priežiurini protesta. Nenustacius D. A. buvimo vietos ir jo neapklausus nenustatyta kokia itaka tai turejo santykiams tarp D. A. ir V. B.. Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegijos 1993 08 25 nutartimi apylinkes teismo 1992 12 03 nuosprendis panaikintas ir byla gražinta iš naujo nagrineti tam paciam teismui (t.5, b.l. 73-75), taciau iki šiol ji neišnagrineta, nes D. A. pasislepe nuo teismo. Neapklausus D. A. nera galimybes išsiaiškinti del kilusiu nesutarimu tarp D. A. ir V. B. iškeitus D. A. tevu buta su V. B.. Kaltinamasis D. S. aiškino, kad automobilyje tarp D. A. ir V. B., jiems isedus i automobili, tesesi gincas del buto, kuri D. A. pardave V. B., o pastarasis neivykde savo pažado, butus nupirko D. A. tevams ir seseriai, o jam buto taip ir nenupirko. Teismo nuomone, šios aplinkybes turi reikšmes nustatant inkriminuojamos veikos subjektyviaja puse – jos tikslus ir motyvus.

Aiškumo neduoda ir ivykio metu nukentejusiuju kareiviu I. K. ir S. K., Ž. J., autobuse buvusio nukentejusiojo R. V. ir liudytoju A. J. ir S. T. parodymai. Nukentejusysis I. K. parode, kad du vaikinai, vienas iš ju su šortais (D. A.) turejo Kalašnikovo automata, bande i VAZ 2105 automobili itempti gulinti ant žemes vaikina, kuris šaukesi pagalbos. Jie ikišo kruvina vyriški ant automobilio galines sedynes, vaikinas su ilgais plaukais (D. S.) atsisedo už vairo, o vaikinas su automatu atsisedo i keleivio vieta šalia vairuotojo ir mašinai pradejus judeti vaikinas su automatu (D. A.) iššove i ji ir peršove koja. Pamate, kad iš mašinos iššoko vaikinas, kuri jega buvo isodine i mašina, o mašina nuvažiavo. Nukentejusysis S. K. parode, kad ieškant pabegusio kareivio išgirdo šuvius, prie mašinos pamate tris vyrus, vienas buvo ant žemes, stambesnis vaikinas mojavo automatu, sparde ta gulinti vaikina, muše rankomis, automato buože sudave smugi i kakta, jo manymu, jie norejo ta vaikina itempti i automobili. Jiems pribegus prie automobilio, vaikinas su šortais, iš automobilio pradejo šaudyti, jam pataike i kakta. Nukentejusysis Ž. V. parode, kad jis sedejo autobuse ir pro langa mate ant asfalto klupanti vyriški, šalia jo stovejo vyriškis su trumpomis kelnemis, rankomis laike klupanti vyriški. Tuo metu visu greiciu iš apacios privažiavo “Žiguli” markes automobilis, iš kurio iššoko ilgais plaukais vairuotojas ir puole padeti klupanti vaikina istumti i “Žigulius”. Vaikinas su šortais išsitrauke iš po striukes automata ir du-tris kartus šove i žeme, abu vaikinai sparde kojomis, muše rankomis, dauže automato buože, kad ikelti i “Žigulius”, o vaikinas su šortais 3-4 kartus iššove i ora. Tada jie ikele nukentejusiji i mašinos gala. Iš kažkur pasirode kareiviai, vienas kareiviu šoko prie priekiniu mašinos dureliu, vaikinas su automatu iššove ir tas kareivis nukrito. Jam sedint autobuse buvo kulka sužeistas i krutine. Nukentejusysis Ž. J. parode, kad ieškodami dingusio kareivio išgirdo šuvius, nubeges prie Liepkalnio gatves pamate prie “Žigulio” automobilio gulinti vaikina, kuri sparde pliktelejes baltais plaukais vaikinas, kuris rankoje turejo trumpa automata. Vaikinas su ilgais plaukais atsisedo už vairo, o vaikinas su automatu nusitaike i visus žmones, po to už pakarpos paeme mušama vaikina ir ivilko ji ant automobilio užpakalines sedynes, o pats atsisedo priekyje, šalia vairuotojo, mašina pradejo važiuoti. Kareiviai puole sulaikyti automobilio ir bego link mašinos, pliktelejes vaikinas pradejo šaudyti, buvo sužeistas ir jis, o vaikinas, kuri buvo itempe i mašina, iššoko pro duris. Liudytojas S. T. parode, kad ieškant dingusio kareivio pamate ant kelio gulinti vyriški, o du vyrai – vienas plikas su kepuraite ir automatu rankoje, o kitas atsirado veliau – jis ilgais plaukais, muša gulinti vyriški. Ilgaplaukis atsirado veliau, privairaves “Žigulius” atbuline eiga. Abu muše gulinti vyriški rankomis ir kojomis, vyras su šortais iš automato šaude i viršu. Vyriškis su šortais sudave gulinciam vyriškiui du kartus i galva, po to paeme iš mašinos krepši ir pakeite automato apkaba, jis šaude i žeme, i šonus, i viršu. Kareiviams pribegus prie automobilio, vyras su šortais iš automobilio šaude i kareivius, mate, kaip sužeide K.. Vežant sumušta vaikina (V. B.) i ligonine, jis pasake, kad atsimintu, jeigu kas, kad tai D. A.. Liudytojas A. J. parode, kad mate, jog D. A. sparde V. B., o D. S. muše rankomis, jie norejo ikišti V. B. i automobili, D. A. šaude i viršu, po to pakeite apkaba ir vel šaude, 3 kartus automato buože sudave V. B. per galva, pecius. Kareiviams pradejus artintis link ju, D. A. iš automobilio pradejo šaudyti i juos, kelis kareivius sužeide, po ko automobilis nuvažiavo i miesto puse.

Išanalizavus visus byloje surinktus irodymus, nera pagrindo apkaltinti D. S. padarius nusikaltima, numatyta BK 16 str. 2 d., 105 str. 2, 4, 8, 10 punktuose (1991 12 03 istatymo redakcija). Byloje nera jokiu irodymu, kad tarp D. A. ir D. S. buvo koks nors žodinis susitarimas nužudyti V. B., objektyvieji D. A. veiksmai taip pat neduoda pagrindo taip teigti. Turint tiksla nužudyti V. B. visos galimybes buvo, taciau D. A. šaude i viršu, V. B. prie koju, taip ji gasdindamas, liepdamas lipti i automobili, nors turedamas tiksla nužudyti turejo visas galimybes tai padaryti, taciau tikslas buvo kitoks, kurio teisiamajame posedyje nustatyti nepavyko. Prievarta isodinus D. B. i automobili ir pradejus automobiliui judeti, D. A. pradejo šaudyti i automobili apsupusius kareivius, padarydamas I. K., S. K. ir Ž. J. nežymu sveikatos sutrikdyma, o autobuse sedejusiam R. V. sunku sveikatos sutrikdyma. Toks D. A. elgesys buvo staigmena kaltinamajam D. S., t.y. vykdytojo ekscesas, kaltinamajam visiškai netiketas veiksmas. Nera jokiu irodymu ir del bendrininkavimo pagrobiant V. B. priklausanti laikrodi, pats nukentejusysis parode, kad D. A. tempdamas ji i automobili nuo rankos nupleše laikrodi, o kur tas laikrodis veliau buvo ir ar nusikaltimo padarymo metu aplamai buvo, nenustatyta.

Del suduotu smugiu ir V. B. laisves atemimo D. S. pateiktas itarimas ir jis kaltinamas pagal BK 131 str. 1 d. (1961 06 26 istatymo redakcija), del ko bus pasisakyta veliau.

Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija savo nutartyje konstatavo, kad teismo priederme nustatyti objektyvia tiesa ir teisingai išspresti byla suponuoja ir tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikru proceso veiksmu, kuriu neimanoma atlikti teisme, jis negales teisingai išnagrineti baudžiamosios bylos, teismas turi tureti igaliojimus nuspresti, kad toje byloje turi buti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 469/2006). Kitoje baudžiamojoje byloje del nužudymo Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija konstatavo, kad teismai, savo sprendimuose konstatave, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai, nera nustatytos nukentejusiojo sužalojimo aplinkybes, abejone, ar teisingai buvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo motyvas, kuris šiuo atveju yra butinas subjektyviosios nusikalstamos veikos požymis, t.y. svarbios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, privalo svarstyti baudžiamojo proceso istatymo (BPK 254 str. 3 d.) suteikta galimybe perduoti byla prokurorui ištaisyti ikiteisminio tyrimo trukumus (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008).

Byloje nustatyta, kokius konkrecius veiksmus atliko D. S. ir nuo teismo pasislepes D. A., taciau nera jokios galimybes nustatyti nei jo, nei kito asmens tycios turinio, veikos motyvu. Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamos veikos tycia ir motyvai nenustatyti, teisiamajame posedyje tai padaryti neimanoma. Gražinus byla prokurorui šie ikiteisminio tyrimo pažeidimai ištaisyti nebus, nes nebus tokiu galimybiu – D. A. slapstosi virš 15 metu, jo buvimo vieta iki šiol nenustatyta. Esant byloje surinktiems irodymams, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio ir D. S. nuteisti pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 2, 4, 8, 10 punktus (1991 12 03 istatymo redakcija), todel D. S. del šios jam inkriminuotos veikos išteisinamas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. (neirodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veikia). Del D. A. baudžiamoji byla išskirta i atskira tyrima, ji sulaikius ir atlikus ikiteismini tyrima, esant pagrindui, baudžiamaja byla galima atnaujinti del naujai paaiškejusiu aplinkybiu BPK XXXIII skyriuje nustatyta tvarka.

Inkriminuojami nusikaltimai padaryti 1993 metais rugpjucio 17 d., t.y. galiojant senajam 1961 m. BK, kurio 7 str. buvo nustatyta, kad veikos nusikalstamuma ar baudžiamuma nustato istatymas, galiojes šios veikos padarymo metu. Istatymas, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios. Tokie pat reikalavimai nurodyti ir 2000 m. BK 3 straipsnyje. Naujojo BK 129 str. numatytos griežtesnes bausmes negu senojo BK 105 str., todel turi buti vadovaujamasi senojo BK normomis. Kvalifikuojant veikas pagal senojo BK normas, negalima iš kito BK parinkti švelnesnes normas, todel teismu praktikoje kvalifikuojama veika ir taikomos bendrosios dalies normos, numatytos viename iš BK („Teismu praktika“, 2003 m., 290 p.). Nors po inkriminuotos D. S. veikos praejo virš 15 metu, klausimas del patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties termino, numatyto 1961 m. BK 49 str., nesprendžiamas, nes D. S. neirodyta, kad dalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Pagal istatyma gali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben tik už pasikesinima nužudyti, už kitus nusikaltimus baudžiamoji byla turi buti nutraukta suejus senaties terminui.

Del veikos kvalifikavimo pagal BK 234 str. 1 d. (1991 12 03 istatymo redakcija) ir pagal BK 13 str. 1 d. (1961 06 25 istatymo redakcija).

D. S. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su pasislepusiu nuo ikiteisminio tyrimo D. A., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatytu asmenu, be atitinkamo leidimo, neteisetai igijo, nešiojo šaunamaji ginkla 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automata bei ne mažiau 7 vnt. 5,45 kalibro šaudmenu, kuriuos 1993 08 17, apie 11.40 val. automobiliu VAZ 2105 v/n (duomenys neskelbtini), neteisetai atgabeno i (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nusikaltima, numatyta BK 234 str. 1 d. (1991 12 03 istatymo redakcija).

D. S. neigia padares ši nusikaltima. Taciau iš byloje surinktu irodymu matyti, kad D. A. 1992 metais buvo teisiamas už neteiseta ginklu laikyma, pats dalyvavo liudytoju, žinojo, kad D. A. nešioti šaunamojo ginklo teises neturi. Žinojo, kad už V. B. pinigus nupirko Kalašnikovo konstrukcijos automata ir ji pastoviai su savimi nešiojosi, o D. S. ji automobiliu vežiodavo, todel jo veika atitinka BK 234 str. 1 d. (1991 12 03 istatymo redakcija) numatyta nusikaltimo sudeti, taciau D. S. negali buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben, nes nuo nusikaltimo padarymo praejo penkiolika metu ir senatis nenutruko del naujo nusikaltimo padarymo (BK 49 str. 3 d., 1982 12 29 istatymo redakcija). Baudžiamasis procesas D. S. atžvilgiu del šio nusikaltimo padarymo nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Be to, D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su D. A., iškart po to, kai pasikesino nužudyti V. B., 1993 08 17, 11.40 val. – 11.50 val. laikotarpyje, Liepkalnio gatveje, šalia namo Nr. 92, Vilniuje, D. A. grasinant šaunamuoju ginklu – „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatu, nurode V. B. sestis i automobili VAZ 2105, v/n (duomenys neskelbtini). Jam atsisakius, kartu su D. A., panaudojant smurta – paeme V. B. už ranku, koju bei prievarta V. B. isodino i automobili, tokiu budu neteisetai atimdamas nukentejusiajam laisve iki nukentejes V. B. iš važiuojancio automobilio iššoko, šiais veiksmais padarydamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 131 str. 1 d. (1961 06 26 istatymo redakcija).

Kaltinamasis D. S. neigia padares šia veika, taciau jo veiksmus V. B. atžvilgiu patvirtina pats nukentejusysis V. B., nukentejusieji Ž. J., I. K., S. K., R. V., liudytojai A. J. ir S. T.. Ši veika atitinka BK 131 str. 1 d. (BK 1961 06 26 istatymo redakcija) numatyto nusikaltimo sudeti, nes V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posedyje nustatyta, kad D. S. veike tikslu atimti laisve V. B. ir ji kažkur išgabenti nenustatytu tikslu. Ši veika išskirta iš kaltinimo pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. Taciau D. S. patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 131 str. 1 d. nera galimybes, nes suejo patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminas (BK 49 str. 3 d., 1982 1229 istatymo redakcija). Baudžiamasis procesas D. S. atžvilgiu del šio nusikaltimo padarymo nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 6 d., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308-310 str. str., 254 str. 4 d.,

nusprende:

D. S., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 4 p., 8 p., ir 10 p. (1991 12 03 istatymo redakcija), išteisinti neirodžius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendžiui isiteisejus byla perduoti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui, kad šis imtusi priemoniu ta nusikalstama veika padariusiam asmeniui nustatyti.

D. S. baudžiamaji procesa kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 234 str. 1 d. (1991 12 03 istatymo redakcija) ir 131 str. 1 d. (1961 06 26 istatymo redakcija) nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

V. B. pareikšta civilini ieškini ir Traku vyriausiojo prokuroro civilini ieškini del gydymo išlaidu atlyginimo Valstybinei ligoniu kasai, atmesti.

D. S. paskirta kardomaja priemone suemima panaikinti ir ji iš suemimo paleisti teismo posedžiu saleje.

Apeliacinis skundas gali buti paduotas per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisejai Teresele KazlauskieneLaureta Ulbiene