Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-12-03 · Byla Nr. BIK-590/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
BIK-590/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00361-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Artūras Pažarskis, Dalia Bajerčiūtė
Nuteistasis
K. Š.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kasacinio skundo Nr. DOK-5282/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00361-2018-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo K. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorė prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl nuteistajam K. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. spalio 8 d. veika) bei 260 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių, sumažinti už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydį ir galutinę subendrintą bausmę.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir netinkamai individualizavo bausmę, paneigdamas teisingumo principo įgyvendinimą; apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai pritarė, kad K. Š. nėra pagrindo skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Pasak kasatorės, teismai nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų tuo pagrindu, kad K. Š. neprisipažino kaltu dėl 2018 m. liepos 22 d. veikos, dėl kurios jis yra išteisintas. Teismai nevisapusiškai bei neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir galimybę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam skirti bausmės dydį, ne didesnį, nei būtų skiriama taikant BK 64¹ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas paskiriant nuteistajam K. Š. per griežtas bausmes už dvi nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, bei galutinę subendrintą bausmę (už padarytas tris nusikalstamas veikas) ir siekiama, jog būtų iš naujo įvertintos bausmės skyrimui bei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės ir nuteistajam sušvelnintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo ar švelnumo aspektais nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, kasatorius, išdėstydamas argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi aiškiai nurodyti, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Paduotame kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir trečdaliu nesumažino nuteistajam paskirtos bausmės, neturi teisinio pagrindo ir paremtas subjektyviais kasatorės samprotavimais, o ne teismų galimai padarytomis minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidomis. Kiti skundo argumentai (susiję su BK 54 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies taikymu) yra bendro pobūdžio ir iš esmės deklaratyvūs, grindžiami ne konkrečių teisės pažeidimų buvimu.

Pažymėtina, kad dėl nuteistojo K. Š. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl BK bendrosios dalies normų (BK 41, 54 ir 64¹ straipsnių) netinkamo taikymo ir nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo, ištaisius padarytą BK 63 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, nustatytas žymiai mažesnis galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytos išvados teisės taikymo aspektu nėra ginčijamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. Š. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėArtūras PažarskisDalia Bajerčiūtė