- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e1-3616-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48505-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės T. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą ir dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. 2022 m. gruodžio 25 d., apie 24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. M. į veidą, po to ją pastūmė ir pastarajai nukritus ant grindų, mažiausiai keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas G. M. poodines kraujosruvas kairio žando srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje ir tokiu būdu sukėlė G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, L. M. 2023 m. rugsėjo 2 d., apie 16.10 val., gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo tėvo R. M. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, dėl ko R. M. nukrito ant žemės ir krisdamas galva trenkėsi į šulinį, padarydamas dvi muštines žaizdas dešinio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvas po dešinės akies obuolio jungine, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo, savo šeimos nario – tėvo R. M. sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. M. parodė, kad dėl G. M. sužalojimo kaltę pripažįsta visiškai, o dėl tėvo R. M. sužalojimo kaltę pripažįsta iš dalies. 2022 m. gruodžio 25 d. apie vidurnaktį jis kartu su savo sugyventine E. V. bei draugais T. M. ir G. G., atėjo pas draugę V. K.. Jis ir jo draugai buvo išgėrę. Žinojo, kad pas V. yra svečių, tai yra jo buvusi klasiokė G. M. su draugu. Išgertuvių metu tarp jo ir G. kilo žodinis konfliktas. Prisimena, kad jis su G. stumdėsi, kad abu buvo parkritę ant kalėdinės eglutės ir ją nuvertė. Maždaug po kelių dienų iš V. sužinojo, kad G. kreipėsi į policiją. Iš tikrųjų, tai neatsimena dėl girtumo, kad būtų ją mušęs, bet jei ji taip sako, tai taip galėjo būti. Jis atsiprašė G. ir jai atlygino žalą, tai yra 300 Eur. Ji jam atleido, abu susitaikė. Dėl tėvo R. M. sužalojimo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis tėvui nesmūgiavo, o tik jį pastūmė. 2023 m. gegužės 2 d., apie 15 val., jis atvažiavo pas tėvus. Atėjo į pavėsinę, kurioje tuo metu sėdėjo jo tėvas R. M. ir S. G., mama tuo metu buvo namuose. Tėvas ir S. buvo neblaivūs ir toliau vartojo alkoholį. Jis buvo šiek tiek išgėręs šampano, nes prieš tai buvo gimtadienyje. Jis su savimi buvo atsivežęs šunį, kurį tėvas iš niekur nieko pradėjo spardyti. Jis pradėjo bartis su tėvu, sakė jam, kad nespardytų jo šuns, nes taip negalima daryti. O tėvas jam pasakė „einam ant gatvės išsiaiškinsim“. Pamatęs, kad tėvas agresyviai nusiteikęs, jis nusprendė išvykti, todėl ėjo link kiemo vartų. Jam nespėjus prieiti prie kiemo vartų, tėvas jį pasivijo su kastuvu, jam atrodo, kad tai buvo kastuvas, bet tai galėjo būti ir kas nors kitas, nes jis matė tik, kad tai buvo ilgas daiktas mediniu kotu. Tėvas su tuo daiktu užsimojo jam smūgiuoti, o jis sugavo tą daiktą ir su juo nustūmė tėvą nuo savęs ir išbėgo iš kiemo į gatvę. Matė, kad jam nustūmus tėvas krito ant žemės, tačiau nematė ar krisdamas tėvas kur nors atsitrenkė, nes jį nustūmęs jis iš karto išbėgo iš kiemo ir nežiūrėjo kas vyksta kieme, tačiau paskui laukdamas, kol atvažiuos jo pasiimti, matė, kad tėvas lakstė po gatvę su kažkokiu daiktu mediniu kotu. Jis tėvui jokio smūgio nesudavė, su juo net nekonfliktavo, o pamatęs, kad tėvas kelia konfliktą kaip tik norėjo jo išvengti ir išvažiuoti, o pats tėvas jį puolė, dėl ko jis gindamasis tėvą tiesiog nustūmė nuo savęs. Jam yra išaiškinta galimybė baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su šiuo procesu sutinka, bet skiriant bausmę prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu dirba oficialiame darbe.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 25 d., apie 20 val., kartu su savo draugu D. J. atvyko pas draugę V. K. švęsti Šv. Kalėdų. Jos namuose buvo draugas L. M. ir jo draugė E., T. M. ir G.. Jiems vartojant alkoholį, L. M. pradėjo prie jų kibti. Ji jam pasakė, kad pastarasis užsičiauptų. Tada L. M. atsistojo ir kumščiu trenkė jai į kairės pusės kaklo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Tada ji jį atstūmė. Vėliau L. M. ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų. L. M. pradėjo ją spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Tuo metu visi aplinkiniai bandė L. patraukti nuo jos. Jiems jį patraukus, L. M. išėjo iš namų. 2022 m. gruodžio 28 d. ji sulaukė skambučio iš L. M., kuris jos atsiprašė, atlygino patirtą 300 Eur turtinę žalą, ji jam atleido, jokių pretenzijų šiai dienai neturi ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. Civilinio ieškinio byloje neteikia, nes žala jai yra atlyginta (t. 1, b. l. 50–57, 62–65, 66–69, 72–75).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena kartu su G. M.. Apie 20–21 val. jis kartu su G. nuėjo pas pažįstamą V. K. į svečius. Jie trise pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko pas V. į namus atėjo dar 3 ar 4 asmenys, kurių jis nepažįsta. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nepamena, kad būtų įvykęs kažkoks konfliktas, nepamena ar konfliktavo jo draugė G. su kuo nors. Tik sekančią dieną jam G. papasakojo, kad ją sumušė L., kuris buvo atėjęs pas V.. Pakalbėjus su G. ir aiškinantis, dėl ko ją sumušė, liko nesupratęs dėl ko, matomai L., kaip ir daugelis, buvo per daug išgėręs. G. jam minėjo, kad jis ją bandė užstoti ir neva pats gavo nuo L., tačiau jis viso to momento nepamena, jokių sužalojimų pats nepatyrė, jokio fizinio skausmo nejuto ir niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 88–91).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., pas ją į svečius atėjo jos draugai G. M. su D. J.. Kaip jai atrodė, jie abu buvo blaivūs, ji taip pat buvo blaivi. Jie trise gėrė vyną. Apie vidurnaktį jai paskambino draugė E. V. ir pasiprašė į svečius. E. sakė, kad ateis su savo draugu L. M.. Už 15 minučių pas ją atėjo E. su L. ir atsinešė dar butelį kažkokio alkoholinio gėrimo. Kai atėjo E. su L., su jais dar buvo T. M. ir G., kurio pavardės nežino. Visi trys vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Visą vakarą L. žodžiais priekabiavo prie D.. D. į L. nekreipė dėmesio, bet ji sudrausmino L., kad šis nesikabinėtų prie D. ir nenuteikinėtų savo draugų prieš jį. L. jos neklausė, toliau kabinėjosi prie D.. Tuomet D. užstojo G., sakydama, kad tai nėra normalu visą vakarą kibti prie D. ir tarp G. bei L. kilo žodinis konfliktas, dėl ko L. kumščiu trenkė G. į veidą ir pataikė į kairę pusę. G. nuo savęs pastūmė L., tuomet tarp jų pamatė stovintį D., kuris, kaip suprato, stojo ginti G.. Tuomet ji E. pasakė, kad pasiimtų savo draugus ir išeitų iš jos namų. Toliau girdėjo G. žodžius, adresuotus L. kuri sakė, kad jis sudavė ir D., bet tokio fakto ji nematė, nes vyko tokia suirutė. Po to pamatė kaip D. guli ant žemės prie spintos, o L. stumdėsi su G.. Šio susistumdymo metu L. stvėrė G. ir ją bloškė į stovinčią papuoštą kalėdinę eglutę, kuri net sulūžo. G. parkritus nugara ant žemės, L. ją toliau mušė tiek rankomis, tiek spardė kojomis. Matė, kaip L. G. sudavė kelis smūgius kumščiais, bet kur pataikė, nematė, be to G. rankomis buvo užsidengusi veidą. Po to L. jai spyrė apie 3–4 kartus ir jei neklysta galėjo pataikyti į rankas, pilvą. Tada ji puolė ginti G., stvėrusi L. už megztuko jį atitraukė nuo G. ir išstūmė jį pro buto duris į laiptinę. L. dar ją iškoliojo visokiais žodžiais. G. liko nakvoti pas ją. Matė, kad ant jos veido kairėje yra mėlynė, sekančią dieną mėlynę pastebėjo ir ant vienos jos rankos virš alkūnės. Nežino, kodėl G. iš karto nekvietė policijos pareigūnų, ji daugiau pergyveno dėl savo draugo D., kuris vėliau paskambinęs pasakė, kad toliau vartoja alkoholinius gėrimus su L. ir jo draugais. G. į policiją vyko 2022 m. gruodžio 27 d. ir ji ją palydėjo. Po įvykio praėjus kelioms dienoms L. per „mesendžerį“ jos atsiprašė už savo netinkamą elgesį. Kiek žino, jis atsiprašė ir G. (t. 1, b. l. 94–97).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2862/2022(02) G. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žando srityje, kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 47).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–47).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 2 d., 16.00 val., jis kartu su savo sūnumi L. M. buvo namuose. Tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas dėl šunų, kuriuos augina. Jo sūnaus šuo užpuolė jo auginamą šunį ir gindamas savo šunį, sūnaus augintinį pastūmė į šalį. Po ko jo sūnus pradėjo konfliktą. Sūnus užpyko, kad jis nustūmė į šalį jo augintinį. Konflikto metu jie apsistumdė, po to sūnus L. M. jam trenkė į veidą kumščiu, tačiau kuria ranka trenkė, nurodyti negali, nes nepamena. Po smūgio jis parkrito ant žemės. Vėliau pastebėjo, kad jam prakirsta kakta. Kaktą prasikirto griūdamas ant žemės bei atsitrenkdamas į kieme esantį šulinį. Po šio konflikto sūnus iš įvykio vietos pasišalino. Dukra nedelsiant jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Konflikto metu juto fizinį skausmą, tačiau jis stiprus nebuvo (t. 1, b. l. 132–135).
Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai paaiškino, kad sūnus L. konflikto dėl šunų metu jam vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į veidą, į dešinės akies zoną, po ko jis krito ant žemės, o krisdamas galva atsitrenkė į šalia stovėjusį šulinį ir prasikirto dešinį antakį. Dėl prakirsto antakio buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas, o prakirstas antakis susiūtas. Jis L. atžvilgiu nesmurtavo ir neketino to daryti, jo su jokiais daiktais nesivaikė ir neketino smūgiuoti, tai L. jį užsipuolė ir iš niekur nieko smūgiavo. L. jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 138–141).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1856/2023 (02) R. M. konstatuota dvi muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus dešinio antakio ir dešinės akies sritis mažiausiai dviem smūgiais. Muštinės žaizdos antakio srityje galėjo būti padarytos tiek nuo suduoto smūgio bukais daiktais į šią sritį, tiek šia sritimi atsitrenkus į tokio pobūdžio objektus. Kraujosruvos akių vokuose, po akies obuolio jungine labiau būdingos tiesioginiam smūgiui buku riboto paviršiaus daiktu į akies sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 2–3).
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. ji su šeima buvo gimtadienyje. Jos vyras į gimtadienį atvyko pavėlavęs, nes dirbo. Po gimtadienio ji su vyru ir šeima grįžo namo. Sūnus L. pas juos buvo palikęs savo šunį, todėl po gimtadienio užsuko jį pasiimti. Ji su vyru sėdėjo pavėsinėje, o atvykęs L. nusprendė dar pabūti su jais. L. buvo stipriai neblaivus, o jos vyras buvo išgėręs, bet tik lengvai apsvaigęs. Besėdint L. šuo pradėjo pulti jų šunį. Jų šuo yra mažutis, o L. didelis. Jos vyras, norėdamas išskirti šunis, koja pastūmė L. šunį, dėl ko L. užsipuolė jos vyrą. Pastarajam atsistojus, L. su jos vyru pradėjo stumdytis, ji dar bandė juos išskirti, o L. iš niekur nieko sudavė vieną smūgį jos vyrui į veidą, po ko šis krito ant žemės. Ar jos vyras krisdamas kažkur atsitrenkė, nežino, tačiau šalia buvo šulinys, o kiemas grįstas akmenimis. Vyrui nukritus pamatė, kad virš dešinio antakio pradėjo bėgti kraujas, o jam atsikėlus nuo žemės pamatė, kad prakirstas dešinys antakis. Po tokių L. veiksmų ji paprašė jo išeiti iš kiemo. Nenorom, bet L. išėjo. Ji paskambino dukrai R., kad ji atvažiuotų ir nuvežtų tėtį į ligoninę, nes galimai reikės siūti prakirstą antakį. Kiek ji matė, L. jos vyrui, savo tėvui, sudavė vieną smūgį į veidą. Jos vyras L. atžvilgiu nesmurtavo ir neketino smurtauti, jo nesivaikė su jokiais daiktais ir nepuolė (t. 1, b. l. 76–179).
Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. buvo pas M. namuose. R. ir J. buvo išvažiavę į gimtadienį. Jiems grįžus namo, neužilgo pas juos atvyko ir jų sūnus L., kuris buvo neblaivus. Tarp R. ir L. įvyko žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių jis pasakyti negali. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl šuns. Kiek pamena, R. pasakė, kad „vaikai čia jo nemokins“ ir jie abu išėjo iš pavėsinės, kas vyko už pavėsinės sienos, jis nematė ir negirdėjo, pats iš pavėsinęs išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 182–185).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. pas jos močiutę vyko gimtadienio šventė. Šventėje dalyvavo visa jų šeima, tai yra ji su sūnumi, jos mama, brolis L. su savo drauge E. ir jos tėtis, kuris atvažiavo vėliau, į šventės pabaigą. Šventės metu L. vartojo alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs, o tėtis atvykęs taip pat vartojo alkoholį, tačiau nedaug, jis buvo lengvai apsvaigęs, nes jis šventėje pabuvo neilgai. Apie 15 val. mama su tėčiu išvažiavo namo, o L. dar liko maždaug valandai laiko. L. šventės metu pas tėvus buvo palikęs savo šunį, todėl E. su L. nusprendė važiuoti iki tėvų pasiimti šunį, o ji liko pas močiutę padėti susitvarkyti po šventės. Besitvarkant, apie 16.21 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino verkianti mama, kuri pasakė: „L. primušė tėtį, tėtis visas kraujuotas, tegul E. atvažiuoja pasiimti L.“. Mamos balsas taip pat buvo išsigandęs. Ji nusprendė kartu su E. važiuoti pas tėvus. L; stovėjo gatvėje prie tėvų namų. E. į tėvų kiemą nesuko, todėl ji išlipo ant gatvės ir nuėjo į tėvų kiemą, o L. atsisėdo į E. automobilį ir jie išvažiavo. Prasilenkiant su L. jis jai pasakė „tėvas pats kaltas“. L. visada dėl visko kaltina kitus, tačiau kadangi jai rūpėjo tėčio sveikata, ji su L. daugiau nekalbėjo ir nuėjo į tėvų kiemą. Jai atėjus, tėtis sėdėjo pavėsinėje ir ant veido laikė ledą, jo veidas buvo kruvinas. Iš pasakojimo sužinojo, kad tarp L. ir tėčio įvyko konfliktas dėl šunų, o konflikto metu L. pirmas puolė tėtį ir jį sužalojo (t. 1, b. l. 166, 170–173).
Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118–123).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo
Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis L. M., tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. M. į veidą, po to ją pastūmė ir pastarajai nukritus ant grindų, mažiausiai keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė G. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Be to, jis, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo tėvo R. M. atžvilgiu, tai yra kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, dėl ko R. M. nukrito ant žemės ir krisdamas galva trenkėsi į šulinį, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo R. M. sveikatą. Teismas sprendžia, kad ši kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis L. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko (t. 2, b. l. 102–103).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo L. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl G. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo), nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertinant L. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, tačiau 2015 m. vasario 5 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centre neregistruotas.
Kaltinamasis L. M. atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 71,61 Eur sumai.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmes subendrinant iš dalies, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnis), bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir draudimus (BK 42 straipsnio 6 dalis, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laivės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskiriant – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.