Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1991-05-29 Šilutės rajono teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1metams; 1993-05-17 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d., 99 str. 1 d., 112 str. 1 d., 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 148 str. 2 d., 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, 1996-09-02 paleistas atlikęs bausmę; 1997- 05-21 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. ( BK galiojo iki 2003-05-01) – 4 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu už 500 litų, pritaikius įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/3, 2000-05-22 paleistas atlikus bausmę; 2002-05-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 8 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, veiką perkvalifikavus pagal nuo 2003-05-01 įsigaliojusį BK 5m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 2005-03-21 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 str. bausmę subendrinus su 2002-05-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- laisvės atėmimas 6 metams ;2006-04-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 241 str. 1 d.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu ; 2008-07-30 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- 5 mėn. laisvės atėmimu; 2011-03-15 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 187 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimu;2011-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 180 str. 1d. - 2 m. laisvės atėmimu, 2011-07-14 nutartimi subendrinti 2011-03-15 ir 2011-03-22 nuosprendžiai, paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė ;2012-03-13 Šaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1d. - 1 m. 6mėn. laisvės atėmimu, 2013-09-03 paleistas atlikus bausmę;2016-04-28 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- areštu 50 parų, bausmę atliko 2016-08-26, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 18 d., apie 11 val. 30 min., sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su T. D. ne mažiau vieną kartą plyta sudavė pastarajam į galvą ir ranką, po to metė plytą ir pataikė T. D. į galvą. Suduotų smūgių pasekoje T. D. buvo padarytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis dešinėje smilkininėje srityje, dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio smilkinkaulio lūžimu, pereinančiu į dešinę vidurinę pamato daubą, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, dešinio skruostikaulio lūžimas, atviri dešinės plaštakos II, III pirštų proksimalinių falangų lūžimai. Dėl patirtos sunkios galvos traumos T. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1. punktas). Taip S. K. sunkiai sutrikdė sveikatą T. D..

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuodavo į Klaipėdą. Įvykio dieną su pažįstamu P. B. ir jo drauge N. sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų ir vyną. Netrukus į sandėliuką atėjo nukentėjusysis T. D., kurio iki įvykio jis nepažinojo. Atėjęs T. D. atsisėdo šalia P. B. ir pradėjo jį, kaltinamąjį, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis jį vadino įžeidžiais žodžiais, tokiais kaip „gaidys“, „piderastas“. Jis, kaltinamasis, supyko, jautėsi pažemintas, todėl paėmė plytą ir ją metė į nukentėjusįjį. Po to ta pačia plyta sudavė T. D. į galvą, T. D. tuo metu galvą buvo užsidengęs rankomis. P. B. ranka taip pat sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Sudavęs du smūgius nukentėjusiajam, su P. B. jį ištempė į kitą sandėliuką, nes manė, kad nukentėjusysis miega. Pamatęs, kad T. D. kraujuoja, jis, kaltinamasis, iš sandėliuko išėjo ieškodamas pagalbos. Išėjęs iš sandėliuko nepažįstamos moters paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes pats telefono neturėjo. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Iki suėmimo niekur nedirbo, nes turi daug skolų, kurias priverstinai išieško antstoliai. Atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada žalą atlyginti, gailis padaręs nusikalstamą veiką.

Iš 2017-01-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. K. parodė, kaip ir prie kokių aplinkybių plytomis sandėliuke sužalojo T. D. (2 t., b. l. 46-47, 50-56).

Liudytoja A. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-12-18 į pažįstamų benamių sandėliuką pakviesta išgerti atėjo tada, kai T. D. buvo sužalotas, todėl ji nematė, kaip buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš P. B. draugės N. K. sužinojo, kad T. „užsirovė“, nes kalbėjo visokius keiksmus. N. pasakojo, kad T. už įžeidžius žodžius buvo mušamas plyta, bet kuris būtent jį mušė, ar P. B., ar S. K., ji nežino. Ji matė, kad T. D. galva yra kruvina, o sandėliuke, kuriame jis gulėjo, buvo krauju suteptos plytos. Greitajai medicinos pagalbai buvo skambinta iš jos telefono, tačiau kur vykti ir dėl kokios priežasties, medikams aiškino S. K. ir P. B. (1 t., b. l. 96-97, 100-101).

Liudytoja N. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo tame pačiame sandėliuke, kai įvyko konfliktas tarp P. B., S. K. ir T. D. dėl pastarojo vartojamų įžeidžių žodžių P. B. ir S. K. adresu. Ji matė, kaip P. B. rankomis sudavė T. D. į veidą, o S. K. iš greta esančio sandėliuko atsinešė plytą ir du kartus trenkė T. per galvą, į dešinę pusę. Ji matė iš galvos bėgantį kraują. Sužalotą nukentėjusįjį P. B. bei S. K. išvilko iš sandėliuko ir paguldė greta esančiame sandėliuke. Kadangi T. D. nesikėlė, P. ir S. iš sutiktos benamės A. D. telefono paskambino greitajai medicinos pagalbai (1 t., b. l. 107-108).

Liudytoja R. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. D. yra jos brolis. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirbo, buvo priklausomas nuo alkoholio. Apie tai, kad T. sumuštas ir gydomas ligoninėje, ji sužinojo iš pažįstamų. T. sveikata prasta, jis nieko apie sužalojimo aplinkybes dėl sveikatos būklės negali papasakoti, iki gegužės mėnesio bus gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Ji savo iniciatyva domėjosi brolio sužalojimo aplinkybėmis ir iš benamės A. sužinojo, kad T. buvo mušamas plyta, o kas jį tiksliai mušė, nežino. Girdėjo, kad A. pokalbio metu su ja minėjo vieno benamio vardą – S. (t.1, b. l. 114-115).

Liudytojas P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad 2016-12-18 rytą kartu su drauge N. K. bei draugu T. D. gėrė alų jo sandėliuke, kai atėjo S. K., kuris atsinešė alaus plastikinį butelį. Išgertuvių metu jis T. D. už tai, kad buvo pavadintas „gaidžiu“, sudavė kumščiu į nosį, į kaklą įrėmė pirštus. Kadangi D. ir S. K. atžvilgiu išsakė įžeidžiančius žodžius, S. K. iš greta esančios plytų krūvos atsinešė dvi plytas ir viena sudavė sėdinčiam T. į galvą, o kitą metė į jį ir pataikė į galvą. Jis matė iš T. D. galvos bėgantį kraują. T. nuo pirmo plyta suduoto smūgio nukrito ant žemės. Jis matė, kaip jis rankomis dengėsi galvą. Kadangi sužalotas T. D. nebesikėlė, jie dviese su S. K. jį ištempė iš sandėliuko ir paguldė prie kito sandėliuko, po ko išėjo ieškoti pagalbos. Lauke sutikta pažįstama benamė A. turėjo mobilų telefoną, todėl iš jo ir paskambino greitajai medicinos pagalbai (2 t., b. l. 6-7).

Iš 2017-01-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu P. B. parodė sandėliuką, kuriame S. K. plytomis smūgiavo T. D. į galvą, o šis dengėsi rankomis (t.1, b. l. 176-187).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2016-12-18 gautas pranešimas, kad reikia pagalbos vyrui, kuriam sužeista galva. Nuvykus telefonu nurodytu adresu, nukentėjusysis rastas gulintis sandėliuke, nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, daugybinės galvos muštos žaizdos, koma (1 t., b. l. 53-54).

Iš Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto garso įrašo matyti, kad 2016-12-18. 14.37 val., prašoma atvykti į (duomenys neskelbtini) prie „skladuko“, nes yra „sudaužytas, nukraujavęs žmogus, sužeista galva...“ (1 t., b. l. 57-59).

Iš 2016-12-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - sandėliukai, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad antrame aukšte prie vieno iš sandėliukų ant žemės yra raudonos spalvos dėmės, tikėtina kraujo. Įėjus į sandėliuką, kuriame sumestos statybinės plytos, rasta ir paimta plyta, kuri gausiai sutepta krauju bei ant jos rastas prikibęs plaukų kuokštas. Plyta, gausiai sutepta krauju, ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 16-39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-12-19 specialisto išvados Nr. G 2193/2016(03) matyti, kad T. D. nustatytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis dešinėje smilkininėje srityje, dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio smilkinkaulio lūžimu, pereinančiu į dešinę vidurinę pamato daubą, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, dešinio skruostikaulio lūžimas, atviri dešinės plaštakos II, III pirštų proksimalinių falangų lūžimai. Nustatyti T. D. sužalojimai padaryti bukos traumos pasekoje, paveikus galvą, dešinę plaštaką kietais bukais daiktais, galimai sumušant. Neįtikima, kad šiuos sužalojimus T. D. būtų patyręs griūdamas. Pagal nustatytų sužalojimų išsidėstymą T. D. kūne mažiausiai išskiriamos trys trauminio poveikio vietos–dešinė smilkininė sritis su ausimi, dešinio skruosto sritis, dešinė plaštaka. Dėl patirtos sunkios galvos traumos T. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1. punktas) (t.1, b. l. 66-67).

Iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atsakymo matyti, kad pristačius T. D. į ligoninę, buvo atliktas jo kraujo tyrimas, gautas atsakymas - 2,24 promilės (1 t., b. l. 75).

Iš teismo medicinos specialisto R.P. P. paaiškinimo matyti, kad atviri dešinės plaštakos II, III pirštų proksimalinių falangų lūžimai galėjo gautis tiek T. D. ranka dengiantis savo galvą nuo į jį metamos plytos, tiek ir suduodant ir dengiantis ranka savo galvą nuo smūgio plyta, laikoma rankoje (1 t., b. l. 79-80).

Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad T. D. gydomas (duomenys neskelbtini), paciento būklė stabili, vaikšto pagalbinių slaugos priemonių pagalba ( t.2, b.l. 117).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis

ne mažiau vieną kartą plyta sudavė nukentėjusiajam T. D. į galvą ir ranką, po to metė plytą ir ja pataikė T. D. į galvą, padarydamas jam galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešinėje smilkininėje srityje, dešinės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio smilkinkaulio lūžimu, pereinančiu į dešinę vidurinę pamato daubą, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, dešinio skruostikaulio lūžimą, atvirus dešinės plaštakos II, III pirštų proksimalinių falangų lūžimus. Šie galvos sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. D. sveikatą. Kaltinamasis S. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme, prisipažino, kad 2016-12-18 konflikto metu plyta sudavė nukentėjusiajam du smūgius į galvą, parodė, kad taip pasielgė, nes supyko, kadangi nukentėjusysis jį pažemino, vadino jį įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis T. D. dėl sunkios sveikatos būklės apklaustas nebuvo. Kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys: įvykio vietos pažiūros protokolas, liudytojų L. D., N. K., P. B. parodymai, kita bylos medžiaga. Liudytojai P. B. ir N. K., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad nukentėjusysis T. D. išgertuvių metu kaltinamąjį įžeidė necenzūriniais žodžiais, dėl ko kaltinamasis plyta sudavė nukentėjusiajam į galvą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį T. D. plyta sužalojo kaltinamasis S. K.. Kaltinamojo S. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą S. K. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas plyta smūgius nukentėjusiajam į galvą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo T. D. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. K. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių - asmens sveikatą. Anksčiau S. K. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują tyčinį sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, žalos ar bent jos dalies neatlygino. S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo T. D. ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarinių, be to nukentėjusiajam netrukus po įvykio iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas). Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtina pats kaltinamasis, liudytojų parodymai.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas dvyliktą kartą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,24 promilės etilo alkoholio ( t.1, b.l. 75), ir nors nukentėjusysis neskatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tačiau savo elgesiu, girtumu nesutrukdė išvengti nustatytų padarinių, todėl laisvės atėmimo bausmės terminas kaltinamajam nustatomas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, bet jo nesiekiantis. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo S. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-12-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b.l. 36, 38, 61).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1926,40 Eur civilinį ieškinį (1 t., b.l. 85-88), reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo S. K. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. Nukentėjusysis T. D. dėl kaltinamojo S. K. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis S. K., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis S. K. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, iš kaltinamojo priteisiama 1926,40 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Šioje byloje prokuroras, imdamasis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, 2017-02-10 priėmė nutarimą laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jo turtą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta (2 t., b.l. 30-31). BPK 152 str. 4 d. numato, kad jeigu nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, tai nutarime konkretus turtas nenurodomas. Tokiu atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą. Nutarime taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą konkreti turto sudėtis, buvimo vieta, konkretus turtas nenurodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti (be kitų sąlygų) paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju ir numato, kad jeigu nėra žinoma konkreti turto sudėtis, jo vertė, turto buvimo vieta, privalo būti imamasi priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, vertei, jo buvimo vietai nustatyti, o tai padarius priimti papildomą nutarimą. Kitu atveju (apribojus nuosavybės teises į visą turtą nenustačius jo sudėties ir vertės) būtų suvaržyta asmens, kurio nuosavybės teisės apribojamos, šiuo atveju S. K., teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik nukentėjusiojo, pareiškusio nors ir pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

Nenustatyta, kad S. K. turi turto, todėl vadovaujantis proporcingumo principu, S. K. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plyta, kraujo ėminiai ir plaukų kuokštas, CD skaitmeninė laikmena su VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ pateiktu garso įrašu, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato SNTV daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 16-39, 57-59), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-12-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1926,40 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo S. K. 1926,40 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo S. K. 208,44 Eur valstybės naudai, atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. K. turtą, nustatytą 2017-02-10 prokuroro nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plytą, kraujo ėminius ir plaukų kuokštą, CD skaitmeninę laikmeną su VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ pateiktu garso įrašu, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato SNTV daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.