Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-11 · Administracinė byla Nr. AS-525-230-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-11
Bylos Nr.
AS-525-230-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Roma Sabina Alimienė
Pareiškėjas
Č. R.
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525 – 230/2009Procesinio sprendimo kategorija 55.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. R. skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Č. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam neišmokėtą senatvės pensiją nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 1 d., viso 840 Lt; priteisti materialinę žalą, viso 336 Lt, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti Č. R. skundą ir nutarė išaiškinti, kad dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies jis gali paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Įvertinęs pateikto skundo turinį, nurodė, kad Č. R. nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7887, priimtu išnagrinėjus Č. R. skundą dėl Valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (13.95)10.V.S-10069, kuriuo atsisakyta išmokėti nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gegužės 31 d. negautą senatvės pensiją. Atsižvelgdamas į tai, kad Valdyba paliko galioti Valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus sprendimą, padarė išvadą, kad Č. R. pasekmes sukelia būtent Valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus sprendimas, todėl Č. R. atsakovu turėtų įvardinti minėtą skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyti Valdybą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu ir pabrėžė, kad Valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius yra Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl skundas nagrinėtinas ne Vilniaus, o Kauno apygardos administracinio teismo.

II.

Pareiškėjas 2009 m. sausio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą su bylos medžiaga persiųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė Č. R. terminą iki 2009 m. vasario 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.

Atsižvelgė į ABTĮ 149 straipsnį ir 130 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 6 bei 7 punktus ir pažymėjo, jog Č. R. teismui turi paduoti atskirąjį skundą, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jame turi būti nurodyta, su kokia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinkama, ginčijami klausimai, įstatymai ir kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taip pat tokiame skunde turi būti aiškiai suformuluotas reikalavimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagal ABTĮ 151 straipsnį. Be to, nurodė, kad Č. R. turi teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius skundžiamos nutarties nuorašo įteikimo datą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2009 m. vasario 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė perimti bylą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, panaikinant jo nutartis; išnagrinėti bylą iš esmės ir patenkinti jo skundą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė Č. R. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu.

Nurodė, kad pareiškėjas nepašalino 2009 m. sausio 28 d. nutartyje nurodyto trūkumo dėl reikalavimo formulavimo, t.y. pareiškėjo reikalavimai yra netikslūs, todėl jie negali būti pripažinti tinkamais. Konstatavo, jog pareiškėjas nutartyje nurodytų visų atskirojo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2009 m. vasario 24 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d., 2009 m. sausio 28 d. ir 2009 m. vasario 12 d. nutartis negaliojančiomis; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė nustatyti Č. R. terminą iki 2009 m. kovo 12 d. patikslinti atskirojo skundo prašymą.

III.

Pareiškėjas 2009 m. kovo 5 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 18 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ABTĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 17 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 35 straipsniu, pabrėžia, kad bylą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrįstai nurodoma kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visus įstatymus priima Lietuvos Respublikos Seimas, jis taip pat pagrįstai nurodomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

3. Pažymi, kad skundas parengtas vadovaujantis ABTĮ nustatytais reikalavimais (23 str. 1 ir 2 d.; 40 str. 1 d. 2 p.), be to, reikia atsižvelgti ir į ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį, kuria nutarta jo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nesuformulavo aiškaus reikalavimo. Todėl šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas būtent dėl minėta nutartimi spręstų klausimų, kitaip tariant dėl to, ar pareiškėjas 2009 m. vasario 10 d. pateiktame atskirajame skunde iš tikrųjų nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir nesuformulavo aiškaus reikalavimo.

Išnagrinėjus pareiškėjos 2009 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą, nustatyta, kad jame aiškiai nesuformuluoti pareiškėjo keliami reikalavimai, o tik nurodyta, kad teismo prašoma perimti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą, panaikinant teismo nutartis. Tokie reikalavimai negali būti vertinami kaip tikslūs ir aiškūs. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, aiškiai nurodė, kokie trūkumai turi būti pašalinti, išaiškindamas, jog turi būti aiškiai suformuluota, kokia teismo nutartis skundžiama, kokį procesinį sprendimą prašoma priimti.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas reikalauja teismui pateiktame skunde suformuluoti atitinkamą reikalavimą – skundo dalyką, kuriam keliami aiškumo, keliamo ginčo esmės atitikimo reikalavimai.

Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą 2009 m. vasario 10 d. atskirąjį skundą, darytina išvada, jog pareiškėjas nesuformulavo aiškaus reikalavimo administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų, aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokia nutartis neužkerta pareiškėjui kelio skųsti jo galimai pažeistas teises pagal ABTĮ nurodytas bylų priskyrimo administraciniams teismams taisykles, kartu, esant būtinybei, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą. Be to, pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ar interesus, bet neturėdamas galimybės kreiptis pagalbos į advokatą, galėtų kreiptis su prašymu suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Č. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėStasys Gagys