Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-654-215/2009 nustatytą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, nustatant nepilnamečio sūnaus N. J., gim. 2002 m. lapkričio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus N. J. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 300,00 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovą nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu sutiko.

Vaikas N. J. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka gyventi pas tėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi bendrą vaiką – N. J., gim. 2002-11-18 (b. l. 7); 2009-03-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog jų nepilnametis sūnus N. J. lieka gyventi su motina (atsakove), o vaiko tėvas (ieškovas) sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirs po 300,00 Lt iki vaiko pilnametystės (b. l. 6); nepilnametis N. J. mokosi Mažeikių „Ventos“ pagrindinės mokyklos 3a klasėje (b. l. 8).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.169 str. 1 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl jų bendrų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu nėra. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir šalių bendro vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Byloje nustatyta, jog atsakovė sutiko su iškeltu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sūnui N. J.. Todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas, išlaikymą priteisiant nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2009-09-01, kai N. J. pradėjo faktiškai gyventi su ieškovu (LR CK 3.200).

Tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, skirtinas vaiko išlaikymui skirto turto tvarkytoju (LR CK 3.190 str.), nes gyvenimo skyrium atveju išlaikymą tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), patenkinus ieškinį visiškai, 247,00 Lt dydžio žyminis mokestis (300 x 12 x 3 % +139) priteistinas iš atsakovės valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.). Iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1400,00 Lt) (LR CPK 93 str. 1 d.).

Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 15,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2009-03-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl nepilnamečio N. J., gim. 2002 m. lapkričio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam nustatymo ir nustatyti N. J., gim. 2002 m. lapkričio 18 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. J. bei priteisti iš atsakovės I. J. išlaikymą jos sūnui N. J. po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki N. J. pilnametystės.

Paskirti ieškovą A. J. vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės I. J. 247,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 00 ct) žyminio mokesčio, 15,24 Lt (penkiolika litų 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei bei 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.