Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, spręsdama pareiškėjos AB „SEB banko“ skundo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB „SEB bankas“ pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) atsisakymą inicijuoti Konvencijoje Nr. 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (toliau – ir Arbitražo konvencija) numatytą abipusio susitarimo procedūrą pagal pareiškėjos 2016-07-15 prašymą Nr. 07.04.06-809 nepagrįstu; 2) įpareigoti Inspekciją pradėti Arbitražo konvencijoje numatytą abipusio susitarimo procedūrą su Švedijos Karalystės kompetetinga institucija pagal pareiškėjos 2016-07-15 prašymą Nr. 07.04.06-809.

Skundą atsisakoma priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnį administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Inspekcija 2016-08-16 sprendimu Nr. (21.135)R-5032 „Dėl procedūrų pagal Arbitražo konvenciją inicijavimo“ nusprendė nepradėti abipusio susitarimo procedūros Konvenciją Nr. 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Atsisakymą motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju antivengiminės priemonės pritaikymo atvejai de jure nepatenka į tarptautinio dvigubo apmokestinimo, dėl kurio panaikinimo šalys yra įsipareigojusios pradėti abipusio susitarimo procedūrą pagal tarptautines sutartis (įskaitant Arbitražo konvencija), reguliavimo sritį. Vertinamuoju atveju, vykstant ginčui dėl nacionalinės teisės normų pritaikymo, AB „SEB bankas“ turi visas galimybes pasinaudoti nacionalinėmis teisinės gynybos priemonėmis, kreipdamasi į mokestinius ginčus nagrinėjančias institucijas. Tuo atveju, kai gaunamas mokesčių mokėtojo prašymas pradėti abipusio susitarimo procedūrą, kai yra nesibaigusi kontrolės procedūra (taip pat vyksta pakartotinis mokestinis patikrinimas dėl objekto, dėl kurio mokesčių mokėtojas pageidautų abipusio susitarimo procedūros pradėjimo) abipusio susitarimo procedūros pradžia, nuo kurios būtų skaičiuojamas pirmojo abipusio susitarimo procedūros etapo 2 metų terminas, būtų laikomas po pakartotinio mokestinio patikrinimo priimto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo mokesčių mokėtojui data. Ginčijamame sprendime Inspekcija nurodė, jog atliekamo AB „SEB banko“ pakartotinio mokestinio patikrinimo metu atitinkamai vertinamos „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės taikymui būtinos sąlygos, kurios nebuvo įvertintos pirminio patikrinimo metu, t. y. piktnaudžiavimo teise aplinkybės, ir šiuo atveju kontroliuojamų sandorių kainų koregavimo dėl jų neatitikimo ištiestos rankos principui klausimas nekeliamas.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad mokesčių administratorius atlieka pakartotinį pareiškėjos AB „SEB bankas“ mokestinį patikrinimą, taigi dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir neužbaigta mokestinio ginčo nagrinėjimo ir apskundimo procedūra.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administraci­nės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai at­lieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedū­roje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asme­nims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai nesukelia teisinių pasekmių, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstu­mo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010-12-06 nutartį administra­cinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pakartotinio patikrinimo metu yra vertinamos „plonosios kapitalizacijos“ taisyklės taikymui būtinos sąlygos, kurios nebuvo įvertintos pirminio patikrinimo metu, t. y. piktnaudžiavimo teise aplinkybės. Teismo vertinimu, Inspekcijos 2016-08-16 sprendimas Nr. (21.135)R-5032 yra tarpinis dokumentas, kuriuo atsisakoma pradėti pareiškėjos reikalaujamą procedūrą pagal Konvenciją Nr. 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, nesukeliantis šiuo metu, dar nesibaigus pakartotiniam mokestiniam patikrinimui, pareiškėjai materialių teisinių pasekmių. Nesutikimo su Inspekcijos 2016-08-16 sprendimu Nr. (21.135)R-5032 argumentus pareiškėja galės pareikšti Inspekcijai priėmus galutinį jai teisines pasekmes sukelianti ir jos netenkinantį sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas skundą atsisako priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 107–109 straipsniais, 152 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos AB „SEB bankas“ skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.