Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl potvarkio panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) kanclerio 2017 m. gegužės 8 d. potvarkį „Dėl T. J. atleidimo“ Nr. DP-109 ir grąžinti T. J. į eitas ar lygiavertes pareigas; 2) priteisti iš URM pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš URM pareiškėjui 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. potvarkiu „Dėl T. J. perkėlimo darbui užsienyje“ Nr. DP-104 pareiškėjas iš URM Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigų nuo 2016 m. birželio 13 d. buvo perkeltas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas. 2017 m. kovo 13 d. pranešimu dėl pareigybės naikinimo Nr. (4.11)-3-1469 buvo informuotas, kad nuo 2017 m. gegužės 16 d. bus panaikinta Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto pareigybė. Šiuo pranešimu taip pat buvo informuotas, kad jis bus atleistas iš einamų pareigų 2017 m. gegužės 15 d. ir bus informuotas apie atsilaisvinančias pareigybes URM. Pareiškėjas su atsakovo siūlomomis pareigybėmis nesutiko, kadangi siūlomos pareigybės neatitiko jo užimamų Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto pareigų (A lygis, 11 kategorija). 2017 m. gegužės 8 d. atsakovas išleido potvarkį Nr. DP-109, kuriuo pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 15 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų per visą įspėjimo laikotarpį nepasiūlė, neinformavo apie iki atleidimo laikotarpio pabaigos atsirasiančias laisvas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. 2017 m. sausio 11 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu apsvarstyti galimybę pareiškėją perkelti į Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade atsilaisvinančią pareigybę ūkinėms ir administracinėms funkcijos vykdyti. Prašymą turėjo nagrinėti Valstybės tarnautojų perkėlimo komisija, tačiau dėl nežinomų priežasčių tą daryti atsisakė. 2017 m. kovo mėnesį, kuomet buvo informuotas apie pareigybės naikinimą, jis jau turėjo būti įtrauktas į perkeliamų ir (ar) grąžinamų tarnautojų sąrašą bei jam turėjo būti pasiūlyta atsilaisvinusi (atsilaisvinanti) to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė, o jo perkėlimas (grąžinimas) vykdomas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Tačiau atsakovas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju, tikslingai nepasiūlė pareiškėjui atitinkamų pareigų, nurodydamas, jog minimu laikotarpiu pareiškėjas negali būti perkeliamas (grąžinamas) į analogiškas jo eitas pareigas, kadangi atsilaisvinusių (atsilaisvinančių) vietų nėra. Teigė, kad jo pareigybė buvo panaikinta dėl nežinomų priežasčių. Panaikinus jo užimamą pareigybę, darbo krūvis nesumažėjo, tačiau buvo perkeltas analogiškas pareigas užimančiam asmeniui, todėl atsakovo sprendimas naikinti pareiškėjo užimamą pareigybę buvo fiktyvaus pobūdžio. Atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, pagal kurias privalėjo įgyvendinti pareiškėjo garantiją būti paskirtam į kitas lygiavertes pareigas. Kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą dėl nuomonės apie jo atleidimo teisėtumą, 2017 m. gegužės 17 d. pateikta aiški ir nedviprasmiška išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta garantija. Atsakovas nuo pranešimo apie numatomą pareigybės panaikinimą įteikimo dienos iki pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalėjo suteikti išsamią informaciją ne tik apie esamas laisvas lygiavertes pareigas, o taip pat apie pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą. Taigi, pareiškėjo manymu, atsakovas, vykdydamas pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, todėl atleidimas iš valstybės tarnybos dėl padarytų atleidimo procedūrų pažeidimų pripažintinas neteisėtu.

Atsakovas URM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–41) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pripažinus pareiškėjo teiginius pagrįstais, atsakovas negalėtų atlikti struktūrinių pakeitimų, tuo būtų pažeista atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, suteikta diskrecijos teisė organizuoti savo struktūrą, tame tarpe panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes, įgyvendinimas. Pareiškėjo prašomas jam taikyti Valstybės tarnybos įstatymo garantijos pobūdis URM, kaip specialaus statuso valstybės įstaigai, neturi trukdyti organizuoti, koordinuoti valstybės užsienio politiką ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Pareiškėjo palikimas URM pažeistų atsakovo interesus. Tenkinus jo reikalavimą, susidarytų teisiškai ydinga situacija, nes pareiškėjo atžvilgiu besąlygiškai taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje įrašytą garantiją, nukentėtų URM kaip darbdavys, kadangi ministras turėtų atleisti kitą darbuotoją arba privalėtų įsteigti specialų etatą pareiškėjui, nepaisant nei teisės aktais įtvirtintų URM tikslų ir uždavinių, strateginių ir metinių veiklos planų ir patvirtinto diplomatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus, nei Ministro Pirmininko pageidavimo vykdyti viešojo sektoriaus pertvarką. Pažymėjo, kad užsienio reikalų ministrui panaikinus pareiškėjo eitą URM Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę, jis neteko garantijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalį, t. y. perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamų eitų pareigų. Atsakovas nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjui apie pareigybės panaikinimą buvo pranešta laiku, aiškiai nurodant pareigybės panaikinimo faktą ir teisinį pagrindą. Atsakovas informavo pareiškėją apie visas esamas laisvas pareigas, o teikdamas pareiškėjui visus įmanomus pasiūlymus siekė, kad nebūtų apribotos pareiškėjo pareigos valstybės tarnyboje. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, jo teisės nebuvo siaurinamos. Pareiškėjui atsisakius užimti jam siūlomas laisvas pareigybes, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo garantija likti valstybės tarnyboje. Pareiškėjo nesutikimas eiti jam siūlomas kitas pareigas, vertintinas kaip negalimumas perkelti tarnautoją į kitas pareigas. Darbdavys, spręsdamas darbuotojo palikimo valstybės tarnyboje ir/ar perkėlimo į kitą darbą klausimą, yra saistomas ir individualių sutarčių su kitais URM darbuotojais, todėl pareiškėjui galėjo būti siūlomos tik laisvos darbo vietos. Nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo argumentą, susijusį su tuo, kad jis kreipėsi į URM Valstybės tarnautojų perkėlimo komisiją su prašymu apsvarstyti galimybę pareiškėją perkelti į Generaliniame konsulate Kaliningrade atsilaisvinančią pareigybę ūkinėms ir administracijos funkcijoms vykdyti, o atsakovas neperkėlė pareiškėjo tolesniam darbui į šias pareigas, nes šio prašymo nagrinėjimas nėra komisijos kompetencija.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, rėmėsi argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjas, Saugos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas (A lygis, 11 kategorija), vadovaujantis VTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, URM kanclerio 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. DP-222 buvo perkeltas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas (b. l. 81). Užsienio reikalų ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. PS-44 buvo panaikinta Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybė, kurią iki perkėlimo užėmė pareiškėjas (b. l. 56).

Pagal užsienio reikalų ministro 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-119 patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybės aprašymą, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, ši pareigybė buvo reikalinga darbui su supaprastinto tranzito dokumentais, jų tvarkymui ir išdavimui (b. l. 111-112).

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į URM, nurodydamas, kad supaprastinto tranzito dokumentų išdavimas sezoniškas, didžiąją kalendorinių metų dalį visas funkcijas, susijusias su šių dokumentų išdavimu, galėtų sėkmingai atlikti vienas valstybės tarnautojas vietoje esamų dviejų, o sezoninio piko metu iš URM galėtų būti komandiruojami pavaduojantys darbuotojai (b. l. 125-126). URM Konsulinis departamentas 2017 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (25.6.33E)4-430 (b. l. 127-129) pateikė siūlymą pertvarkyti etatų panaudojimą Lietuvos Respublikos generaliniuose konsulatuose Kaliningrade ir Sankt Peterburge, panaikinant po vieną valstybės tarnautojo, atsakingo už dokumentų supaprastinto tranzito dokumentų priėmimą ir apdorojimą, pareigybę, siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas (b. l. 127-129). URM Personalo departamentas 2017 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. (5.2.13E)4-510 nurodė, kad Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade yra įsteigtos dvi vyriausiojo specialisto pareigybės, į kurių funkcijas įeina supaprastinto tranzito dokumentų tvarkymas, kurias užima pareiškėjas ir E. R., šių pareigybių aprašymai iš esmės sutampa, todėl atsižvelgiant į paskutiniųjų metų minėto tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, pasiūlyta panaikinti pareiškėjo užimamą vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę (b. l. 130-131).

Užsienio reikalų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. PS-21 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS-3 „Dėl pareigybių, finansuojamų iš Vidaus saugumo fondo daugiametės 2014-2020 m. programos lėšų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2017 m. gegužės 16 d. panaikinta Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto pareigybė (b. l. 106).

URM kanclerio 2017 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. (4.11)3-1469 pareiškėjas informuotas, kad vadovaujantis URM 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. PS-21 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. PS-3 „Dėl pareigybių, finansuojamų iš Vidaus saugumo fondo daugiametės 2014-2020 m. programos lėšų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2017 m. gegužės 16 d. bus panaikinta Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto pareigybė, kurią užima pareiškėjas (b. l. 83, 91).

Pareiškėjui 2017 m. kovo 13 d. pasiūlyta eiti pareigas pagal terminuotą darbo sutartį Lietuvos Respublikos ambasadoje Danijos Karalystėje, generaliniame konsulate Kaliningrade (b. l. 84), 2017 m. balandžio 4 d. pasiūlyta eiti pareigas pagal terminuotą darbo sutartį Lietuvos Respublikos ambasadoje Kazachstano Respublikoje, ambasadoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje (b. l. 93), 2017 m. balandžio 7 d. pasiūlyta eiti pareigas pagal darbo sutartį URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriuje (b. l. 99), tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų sutikęs su šiais pasiūlymais, nėra.

URM kanclerio potvarkiu pareiškėjas, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pareigybė panaikinama), atleistas iš pareigų 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 105).

Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl, jo nuomone, neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovo sprendimas panaikinti pareigybę buvo fiktyvaus pobūdžio, siekiant nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju; 2) atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą pateikti informaciją apie laisvas ir numatomas įsteigti pareigas bei siūlyti pareiškėjui kitas pareigas; 3) pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje numatyta garantija.

VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptariamas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos <...> taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Sprendžiant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 64 punkte aptarta administracinių teismų praktika). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, naikinamos pareigybės pagrindinių funkcijų ir paskirties atsisakymas nėra vienintelis galimas atvejis tam, kad būtų galima pripažinti, jog įvyko realus pareigybės panaikinimas. Vertinant, ar pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki atsakovo nurodomo pareigybės panaikinimo pareiškėjas atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjo atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).

Nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjo užimta Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybė buvo įsteigta darbui su supaprastinto tranzito dokumentais, jų tvarkymui ir išdavimui. Kaip matyti iš aptartų Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2017 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo, URM Konsulinio departamento 2017 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo, URM Personalo departamento 2017 m. kovo 6 d. tarnybinio pranešimo, tokias pat funkcijas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade vykdė dar vienas vyriausiojo specialisto pareigas užimantis valstybės tarnautojas (E. R.). Iš aptartų tarnybinių pranešimų matyti, kad užsienio reikalų ministras 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. PS-21 panaikino pareiškėjo užimtą pareigybę, kadangi konstatavo, jog darbui su supaprastinto tranzito dokumentais, jų tvarkymui ir išdavimui pakanka vienos vyriausiojo specialisto pareigybės. Toks sprendimas tarnybiniuose pranešimuose buvo motyvuotas išsamia darbo su supaprastinto tranzito dokumentais analize Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Kaliningrade. Šie duomenys rodo, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta, nes pareiškėjo vykdytos funkcijos buvo perduotos vykdyti kitam valstybės tarnautojui, tuo sumažinus funkcijai atlikti reikalingų valstybės tarnautojų skaičių. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo užimtos pareigybės panaikinimas nebuvo realus ar buvo atliktas fiktyviai, siekiant nutraukti tarnybos santykius su pareiškėju. Darbo su supaprastinto tranzito dokumentais organizavimo vertinimas buvo atliekamas ir kitų atstovybių atžvilgiu bei buvo nuspręsta analogišką struktūrinį pertvarkymą atlikti ir kitame Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Sankt Peterburge, todėl ši aplinkybė papildomai eliminuoja pareiškėjo prielaidą, neva jo pareigybė buvo panaikinta turint tikslą nutraukti su juo tarnybinius santykius.

Kaip minėta, VTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantiją būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Tik tokiu atveju, jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, galima valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Be to, pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma ir VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje numatyta garantija. Ši nuostata numato, kad pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos toje pačioje valstybės įstaigoje. Primintina, kad pagal VTĮ 19 straipsnio 1 dalį karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose. Akivaizdu, kad valstybės tarnautojas, spręsdamas dėl sutikimo jį perkelti darbui užsienyje, pagrįstai tikisi, jog jo atžvilgiu bus taikoma VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje numatyta garantija, jog jam garantuojamos eitos arba lygiavertės pareigos įstaigoje, kurioje jis dirbo prieš perkėlimą. Tokia garantija taikytina ir tuo atveju, kai pareigybė diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, į kurią jis perkeliamas, vėliau panaikinama. Garantijos taikymui neturi įtakos ir aplinkybė, kad pareigybė, iš kurios tarnautojas buvo perkeltas, yra panaikinama, nes tokiu atveju jam turi būti garantuojamos kitos tokios pačios kategorijos pareigos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis, kad jis pareiškėjui siūlė užimti laisvas pareigas pagal darbo sutartis, tačiau pareiškėjas neišreiškė noro jų užimti. Atsakovas teismo reikalavimu pateikė duomenis, kad įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu visos A lygio 11 kategorijos pareigybės buvo užimtos (b. l. 142). Be to, pagal atsakovo pateiktus Valstybės tarnautojų perkėlimo komisijos posėdžių protokolus (b. l. 174-180) buvo numatyta 2017 m. perkelti darbui į diplomatines atstovybes tik aukštesnės, nei 11 kategorija, pareigas užimančius valstybės tarnautojus. Vis dėlto, pareiškėjas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigas buvo perkeltas iš Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigų vadovaujantis VTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, todėl atsakovas privalėjo įstaigos struktūros organizavimą vykdyti taip, kad, panaikinus pareiškėjo užimtą pareigybę konsulinėje įstaigoje, būtų užtikrinta perkelto į šią pareigybę pareiškėjo garantija, numatyta VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje, grįžti dirbti į eitas ar kitas tos pačios kategorijos pareigas URM. Todėl tai, kad atsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė ir neužtikrino, jog pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu įstaigoje būtų laisvų 11 kategorijos pareigybių (panaikinus pareiškėjo anksčiau eitą Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę), nesudarė pagrindo pažeisti aptartos pareiškėjo garantijos.

Darytina išvada, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, pažeidė garantiją, numatytą VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje, todėl pareiškėjo atleidimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu, URM kanclerio 2017 m. gegužės 8 d. potvarkis Nr. DP-109 „Dėl T. J. atleidimo“ naikintinas kaip neteisėtas, pareiškėjo atžvilgiu taikant VTĮ 43 straipsnio 7 dalyje numatytą garantiją jis grąžintinas į Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos pareigas URM.

VTĮ 5 straipsnis numato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Todėl teisinėms pasekmėms, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su VTĮ taikytinas Darbo kodeksas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos ir kreipėsi į teismą dar galiojant 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintam Darbo kodeksui (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.), todėl būtent šio kodekso nuostatos taikytinos neteisėto pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinėms pasekmėms.

Pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Nagrinėjamu atveju taikant šią nuostatą, pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės pateikiamus duomenis jis po atleidimo iš valstybės tarnybos nebuvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Pareiškėjo paskutinė darbo diena buvo 2017 m. gegužės 15 d., nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 98 darbo dienos, pagal atsakovo teismui pateiktą pažymą (b. l. 104) pareiškėjo vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 40,44 Eur, vadinasi, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 2 d. pareiškėjui priteistinas 3963,12 Eur (40,44×98) vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ir 40,44 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką.

Pagal Darbo kodekso 302 straipsnio 2 punktą teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimą dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą. Remiantis šia nuostata, teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą vykdytina skubiai.

Pareiškėjo prašymas priteisti procesines palūkanas netenkintinas. Palūkanų taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą plačiąja prasme kilo iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, negali būti tenkinamas. Antra vertus, pareiškėjui buvo (turėjo būti) kas mėnesį mokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, vadinasi pareiškėjas dėl negauto darbo užmokesčio realių nuostolių nepatyrė. Nepatyrus realių nuostolių, jų kompensavimui skirtos procesinės palūkanos negali būti priteisiamos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atsakovą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, kad už skundo parengimą jis advokatui sumokėjo 1000 Eur. Teismas vertina, kad šios išlaidos pagrįstos, racionalios, neviršija rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio, todėl prašymas priteisti iš atsakovo jų atlyginimą pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, 302 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo T. J. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerio 2017 m. gegužės 8 d. potvarkį „Dėl T. J. atleidimo“ Nr. DP-109 ir grąžinti T. J. į Saugos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) arba kitas tos pačios kategorijos pareigas Užsienio reikalų ministerijoje.

Pareiškėjui T. J. iš atsakovo Užsienio reikalų ministerijos priteisti 3963,12 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) ir 40,44 Eur vidutinį dienos darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2017 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką.

Pareiškėjui T. J. iš atsakovo Užsienio reikalų ministerijos priteisti 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo T. J. grąžinimo į valstybės tarnybą vykdyti skubiai.

Likusios pareiškėjo T. J. skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.