- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2874-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.00 val. prie naktinio baro ,,Express“, esančio Virginijaus Druskio g. 2, Vilniuje, V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs dėl to, kad R. A. žodžiu įsikišo į jo ir jo buvusios sutuoktinės A. P. konfliktą, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės ausies sritį, po to, paėmęs medines groteles, dengiančias vandens nutekėjimo angą, jomis tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. A. į kairės pusės pilvo sritį, tokiais veiksmais padarė R. A. poodinę kraujosruvą kairiame užausyje ir kraujo susikaupimą kairiajame ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame šone, odos nubrozdinimus kairiame šone ir kairiųjų X ir XI šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis barėsi su savo buvusia sutuoktine, o nukentėjusysis pradėjo jiems aiškinti. Jis buvo išgėręs, todėl susinervino ir nukentėjusiajam sudavė vieną kartą ranka, o vėliau – tris kartus medinėmis grotelėmis, kuriomis buvo uždengta kanalizacija. Blaivus jis taip pasielgęs nebūtų. Šiuo metu jis jau tris mėnesius lanko kursus, kurių metu mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena su mama, kuri yra dirbanti ir duoda jam pinigų. Baigęs kursus jis planuoja įsidarbinti. Įprastai jis alkoholio nevartoja ir su pykčiu susitvarko, bet šį kartą jis nesusivaldė. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą jis atlygino, taip pat nukentėjusiajam jis pervedė 400 eurų. Dėl likusios žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju jis nesitarė, nes tyrėjas jam pasakė, kad jis to daryti negali. Jis nesutinka su nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 000 eurų žalos suma.
3. Teisiamojo posėdžio metu V. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. 21.00 val. jis atvyko į barą ,,Express“, esantį Virginijaus Druskio g. 2. Bare jis buvo visą naktį – klausė muzikos, šoko, išgėrė tris bokalus alaus. 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 03.00 val. į barą atvyko jo buvusi sutuoktinė A. P. su nauju draugu, kurio jis nepažįsta. Tarp jo ir buvusios žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl jo mobiliojo ryšio telefono, kurį jo buvusi sutuoktinė paėmė. Žmona nenorėjo atiduoti jo telefono, todėl jis paėmė pastarosios telefoną, o ji iškvietė policiją. Policijos pareigūnams išvažiavus A. P. prisėdo ant laiptų prie įėjimo į barą. Jis stovėjo lauke ir šnekėjo su kitu pažįstamu, vėliau su A. P. jis pradėjo kalbėtis apie tarp jų įvykusį konfliktą. Apie 09.00 – 10.00 val. jiems kalbantis ant laiptų sėdėjęs ir rūkęs vyras, kurio jis nepažinojo, pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas, kad žmona iškvietusi policiją teisingai pasielgė, kad jis ne žmogus, kad iki tokio lygio prieita, kaip ji išvis su juo gyveno. Jis minėtam vyrui pasakė, kad šis nesikištų ne į savo reikalus ir pasitrauktų į šoną, tačiau minėtas vyras toliau sėdėjo ir šnekėjo tą patį. Jis dar kartą perspėjo minėtą vyrą, kad šis geruoju pasitrauktų į šoną, tačiau minėtas vyras pasakė, kad jis yra velnias, o ne žmogus, kad jo žmona nekalbėtų su juo. Susinervinęs jis trenkė minėtam vyrui dešine ranka vieną kartą į kairę ausį. Tuo metu jis užkliuvo kojomis už medinio dangčio, buvusio prie įėjimo į barą. Paėmęs minėtą dangtį į dešinę ranką jis šiuo dangčiu vieną kartą trenkė minėtam vyrui į pilvo kairę pusę. Po smūgio minėtam vyrui pasilenkus pastarajam jis antrą kartą minėtu dangčiu trenkė per nugarą ir pasakė, kad šis eitų iš čia. Vyras pasitraukė į šoną. Jis neatsimena, ką vyras toliau kalbėjo. Minėtas vyriškis traukėsi nuo jo, apsisuko ir tada jis minėtam vyrui vieną kartą spyrė dešine koja į sėdmenis. Minėtas vyras pasitraukė už krūmų, o jis toliau buvo prie baro. Daugiau su minėtu vyru jokio bendravimo nebuvo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 104-106, 117-118).
5. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val. jis nuvažiavo į naktinį barą, esantį Virginijaus Druskio g. 9, Vilniuje, kur visą naktį gėrė alkoholinius gėrimus, linksminosi, šoko. Minėtame naktiniame bare jis buvo iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ryto. Ryte išėjęs į lauką jis pamatė nepažįstamą vyrą, konfliktuojantį su moterimi ir pastarąją mušantį. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė minėta moteris. Atvykę policijos pareigūnai konfliktą išsprendė vietoje. Visa tai jis matė iš toliau, arti priėjęs nebuvo. Išvykus policijos pareigūnams minėta moteris sėdėjo ant laiptų, o minėtas vyras stovėjo šalia jos ir šaukė, toliau su ja konfliktavo, tačiau nebemušė. Priėjęs prie minėtos poros jis moteriai pasakė, kad ši gerai padarė iškvietusi policijos pareigūnus. Tada vyras supyko ant jo, nuo žemės paėmė groteles, kurios yra dedamos ant angos vandens nutekėjimui, kuriomis užsimojo ir trenkė mažiausiai penkis smūgius jam į galvą ir kairės pusės pilvo sritį. Dėl tokių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Po smūgio jis parkrito ant žemės. Jis bandė gintis, tačiau jam nepavyko. Jam parkritus ant žemės minėtas vyras su minėta moterimi pasišalino. Atsikėlęs jis nuėjo prie šalia esančios kebabinės, kurioje nusipirko atsigerti, paskambino savo sūnui E. A. ir šiam papasakojo, kas nutiko. Netrukus atvažiavo jo sūnus ir nuvežė jį į namus. Iškart po sumušimo jis policijai neskambino, nes labai blogai jautėsi, jam skaudėjo pilvą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. 02.47 val. jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyti kairės pusės X ir XI šonkaulių lūžiai. Jį sumušusio vyro jis nepažįsta, šį vyrą jis matė pirmą kartą (b. l. 25-28, 41-43).
6. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad V. P. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus. V. P. gyvena atskirtai pas savo mamą. Ji su V. P. kartais susitinka, bendrauja dėl bendrų vaikų. Daugiau jokie santykiai jųdviejų nesieja. 2020 m. rugpjūčio 15 d. atvažiavo jos mama prižiūrėti vaikų, o ji nuėjo į barą, esantį Virginijaus Druskio g. 2, Vilniuje. Netrukus į šį barą atėjo ir V. P. Jiedu bendravo. 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 10 val. tarp jos ir V. P. prasidėjo žodinis konfliktas: V. P. pradėjo jai reikšti įvairias pretenzijas, kabinėtis, paėmė iš jos telefoną, tikrino jos žinutes. Toliau jiedu santykius aiškinosi lauke prie įėjimo į minėtą barą. Neapsikentusi V. P. elgesio ji paskambino į policiją. Apie 11 val. atvykus policijos pareigūnams V. P. grąžino jai telefoną, nesutarimus jiedu išsprendė, susitaikė, todėl policijos pareigūnai išvyko. Netrukus priėjo jai nepažįstamas vyrukas, kuris pasakė, kad iškvietusi policiją ji gerai pasielgė. Vyras dar kažką pasakė, tačiau visų žodžių ji neatsimena, nes buvo išgėrusi. Tai išgirdęs V. P., kuris irgi buvo neblaivus, susierzino ir sudavė minėtam vyrui kumščiu į ausį ir grotelėmis, kurias pakėlė nuo žemės. Kiek smūgių ir į kurias vietas minėtam vyrui sudavė V. P., ji negali pasakyti, nes išsigando, pradėjo juos skirti ir V. P. nusivedė tolyn nuo to vyriškio, kad nekiltų sunkesnių pasekmių. Ar minėtas vyras buvo stipriai sužalotas, ji nepastebėjo. Kur minėtas vyras nuėjo, ji nematė. Gyvendama su V. P. ji buvo pastebėjusi, kad išgėręs alkoholinių gėrimų jis tampa agresyvus (b. l. 36-39).
7. Specialistas, R. A. kūną bei medicininius dokumentus, konstatavo, kad R. A. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame užausyje ir kraujo susikaupimas kairiame ausies kaušelyje (kliniškai), poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame šone, odos nubrozdinimai kairiame šone ir kairiųjų X ir XI šonkaulių lūžiai (kliniškai). Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, tai yra ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos, kraujo susikaupimas ausies kaušelyje ir odos nubrozdinimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualūs žalojančio daikto požymiai poodinėje kraujosruvoje kairiame užausyje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti. Individualūs žalojančio daikto požymiai poodinėje kraujosruvoje kairiame žaste neužsifiksavo. Kairiame šone esančioje poodinėje kraujosruvoje užsifiksavo du odos nubrozdinimai, kurie yra stačiakampio formos, tarp kurių yra 5 cm atstumas. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į ligoninę 2020 m. rugpjūčio 17 d. (b. l. 46-48).
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas pažymi, kad V. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat R. A., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 11.00 val. prie naktinio baro ,,Express“, esančio Virginijaus Druskio g. 2, Vilniuje, V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, supykęs dėl to, kad R. A. žodžiu įsikišo į jo ir jo buvusios sutuoktinės A. P. konfliktą, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės ausies sritį, po to, paėmęs medines groteles, dengiančias vandens nutekėjimo angą, jomis tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. A. į kairės pusės pilvo sritį, tokiais veiksmais padarė R. A. poodinę kraujosruvą kairiame užausyje ir kraujo susikaupimą kairiajame ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame šone, odos nubrozdinimus kairiame šone ir kairiųjų X ir XI šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
9. V. P. konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį R. A. į kairės ausies sritį, po to, paėmęs medines groteles, dengiančias vandens nutekėjimo angą, jomis tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių R. A. į kairės pusės pilvo sritį, tokiais savo veiksmais R. A. padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
10. V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.
11. Spręsdamas dėl V. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). V. P. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. P. yra recidyvistas, o tai yra V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. P. savo noru atlygino nukentėjusiajam 400 eurų žalos, mokinasi amato ir ketina įsidarbinti, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole. Įvertinus tai, kad V. P. yra teistas, nustatytinas maksimalus V. P. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas, ir už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. skirtina dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
12. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. P. skirtinos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais ir V. P. skirtina galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Civiliniai ieškiniai
13. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 69,77 eurų civilinį ieškinį dėl V. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (b. l. 66-74). 2020 m. spalio 6 d. teisme gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog V. P. 2020 m. rugsėjo 24 d. atlygino 69,77 eurų žalą (b. l. 143-146). Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareiškime patvirtinta, jog civiliniam ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, dėl ko byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).
14. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti V. P. nusikalstama veika jam padarytą 2 000 eurų dydžio neturtinę žalą, nes jis dvi savaites buvo nedarbingas, turėjo pirkti vaistus, susidarė buto paskolos problemos, be to, jo šeimos nariai buvo išsigandę dėl jam padarytų sužalojimų (b. l. 75-76).
15. Teisiamojo posėdžio metu V. P. pateikė teismui AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. spalio 21 d. kvitus, kuriuose nurodyta, kad V. P. R. A. pervedė 400 eurų (b. l. 148-149).
16. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
17. Teismui nekyla abejonių, kad dėl V. P. padarytos nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. A. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. R. A. neturtinė žala padaryta dėl sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. P. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. R. A. jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, nurodė, kad dėl jo sužalojimo buvo išsigandusi jo šeima. Nustatydamas R. A. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. P. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – nors V. P. yra darbingo amžiaus, šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau įsidarbinti ketina. Pažymėtina ir tai, jog V. P. R. A. savanoriškai atlygino 400 eurų žalos, dėl ko R. A. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais V. P. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš V. P. R. A. naudai 1 600 eurų neturtinės žalos. Pažymėtina, kad tokia suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
VI. Procesinės prievartos priemonės
18. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 107-108), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pripažinti V. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. P. skirtos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – aštuoniais mėnesiais ir V. P. skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
V. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. P. R. A. naudai priteisti 1 600 eurų neturtinės žalos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti V. P. kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.