- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- A-556-1862-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M. L., Augustino M
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. S.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Augustino M. L. ir A. L. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir J. S. dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Augustinas M. L. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 10-13), kurį patikslino (b. l. 77-79), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 5-321 dalį, kuria nutarta pagal pridedamą priedą Nr. l atstatyti nuosavybės teises J. S. į 0,93 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), susidedančios iš 0,18 ha žemės ūkio naudmenų, 0,35 ha miško ir 0,40 ha žemės po pastatais; 2) panaikinti Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 34-5363, kuriuo J. S. nuosavybėn buvo perleisti 0,93 ha ploto žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nurodė, kad A. M. L. ir jo sutuoktinė A. L. iš A. B. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius sandorio sudarymui pateikė pažymą, kad pareiškėjams bus suteikta galimybė žemę po įsigyjamais statiniais nusipirkti arba nuomoti. Prieš sudarant gyvenamojo namo ir jo priklausinio pirkimo-pardavimo sutartį, A. B. pareiškėjams nurodė, jog prie jam priklausančių statinių yra žemės sklypas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 1991-1992 metais apie nurodytą gyvenamąjį namą A. B. buvo pamatuotas žemės sklypas namų valdai. Todėl formuojant J. S. natūra grąžinamą žemės sklypą, jame privalėjo būti pažymėtas A. B. naudojamas namų valdos žemės sklypas. Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas, Utenos AVA) nesilaikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusių teisės aktų reikalavimų, numatančių, kad žemės sklypai namų valdoms yra negrąžinami ir valstybės išperkami. Priimant administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S., buvo pažeistos asmens teisės įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą arba jį nuomoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 43-45) prašė skundą patenkinti.
Atsakovas nurodė, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. nebuvo tinkamai išsiaiškinta, kokiam asmeniui priklauso pastatai, esantys grąžintiname sklype. Apie A. B. nuosavybės teise valdomus statinius, esančius buvusio savininko žemėje, privalėjo būti suformuotas žemės sklypas namų valdai, kuris pagal galiojančius teisės aktus yra valstybės išperkamas ir nėra grąžinamas pretendentams. Anykščių rajono žemėtvarkos skyriuje vykusio pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų susitikimo metu nepavyko susitarti dėl žemės sklypo namų valdai suformavimo.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. sprendimu (b. l. 121 – 124) pareiškėjų skundą patenkino - panaikino Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 5-321 priedo Nr. l vienuoliktąją eilutę dėl nuosavybės teises atstatymo J. S. į (duomenys neskelbtini), esančios 0,93 ha žemės, susidedančios iš 0,18 ha žemės ūkio naudmenų, 0,35 ha miško ir 0,40 ha žemės po pastatais; Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 34-5363 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. S., grąžinant natūra (duomenys neskelbtini), esančios 1 238 Lt vertės 0,93 ha žemės, iš jos 0,35 ha miško. Teismas priteisė A. M. L. 100 Lt jo turėtų žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų iš Utenos apskrities viršininko administracijos.
Teismas konstatavo, kad valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog pareiškėjai pagal 2003 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. (duomenys neskelbtini), ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis iš A. B. nusipirko gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatu (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pagal 1992 m. sausio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusipirkęs iš tuometinio Anykščių rajono Malaišių kolūkio. Be to, iš dokumentų bylos Nr. 90/84067 duomenų taip pat matyti, kad prieš A. B. perkant nurodytus pastatus apie įgyjamą gyvenamą namą, remiantis tuometinės Anykščių rajono Svėdasų apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 6 d. pažyma Nr. 437, buvo pamatuotas ir pažymėtas 684 m² ploto namų valdos žemės sklypas. Utenos AVA administracinių aktų, kuriais A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į kaime esančią žemę, priėmimo metu galiojusi priimto 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-229 ir 1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 redakcija) nustatė, kad žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, yra valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra). Nurodytu laiku galiojusios Įstatymo nuostatos, reglamentavusios valstybės išperkamos žemės kategorijas, numatė, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu ją užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje (12 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat vadovavosi Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230, 1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-447 ir 1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija), 8 straipsnio 6 dalimi, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2565, 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 ir 1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija), Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6.1.1.1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.17, 5, 9.2 punktais, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsniu. Teismas nustatė, jog 1995 m. balandžio 23 d. atliekant A. S. grąžintino natūra 0,93 ha ploto žemės sklypo Nr. 99 parodymo ir jo paženklinimo darbus, 1995 m. liepos 3 d. sudarant šio sklypo abrisą bei 1995 m. lapkričio 12 d. tvirtinant žemės sklypo planą namų valdos žemės sklypas apie A. B. priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniu nustatyta tvarka nebuvo suformuotas. A. B. pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, kad jis nustatyta tvarka 1992 m. balandžio 20 d. išreiškė valią pirkti iš valstybės naudojamą prie jam priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniu namų valdos žemės sklypą ir kad šios savo valios jis nebuvo pakeitęs nei formuojant J. S. natūra grąžintiną 0,93 ha ploto žemės sklypą, nei Utenos AVA 1995 m. gruodžio 8 d. priimant ginčijamus administracinius aktus. Tokiu būdu pareiškėjai, nusipirkę iš A. B. statinius, įgijo teisę naudotis namų valdos žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 34-5363 ir 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 5-321 dalyje dėl priedo Nr. l 11 eilutės patvirtinimo prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėti ir naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. l d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas, panaikinus ginčijamus sprendimą ir įsakymo dalį, grąžinti (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus Utenos apskrities viršininko administracijai, atsižvelgus į jo pobūdį, nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu. ABTĮ 89 straipsnis, reglamentuojantis aktų panaikinimo pagrindus, nenumato CK 1.80 straipsnyje numatytos restitucijos taikymo, toks reikalavimas gali būti sprendžiamas civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo pasekmių. Administracinių bylų teisenoje administracinių aktų panaikinimo pasekmes reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuris išaiškina, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. M. L. yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio. Duomenų apie A. M. L. turėtas išlaidas, susijusias su jo interesus atstovavusios advokato darbo apmokėjimu, teismui iki išeinant priimti sprendimą nebuvo pateikta. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, patenkino pareiškėjo A. M. L. prašymą priteisti iš atsakovo turėtas žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl kitų jo turėtų išlaidų atlyginimo jis turi teisę kreiptis ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 132 – 133) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo, jį išnagrinėjo vienašališkai. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos A. S. ir J. S. teisės.
2. A. S. buvo pateikęs dokumentų kopijas ir fotonuotraukas tų pastatų, kuriuos nupirko A. M. L. , t. y. ūkinis pastatas, trys garažai, jų viršuje įrengtas butas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime nurodoma, kad Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 34-5363 J. S. nuosavybėn perleisti 0,93 ha žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tai neatitinka tikrovės, nes Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 34-5363 rašoma, kad piliečiui J. S. gražintina natūra 0,93 ha žemė, iš jo 0,35 ha miško, turėto (duomenys neskelbtini).
4. A. M. L. skunde teismui melagingai rašo, kad A. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Iš tiesų A. L. gyvena (duomenys neskelbtini).
5. A. B. formuojant žemės sklypą dalyvavo A. S. , J. S. , A. B. ir matininkas. Sklypo ribos prie esamų pastatų buvo pažymėtos mediniais kuoliukais. Bet A. B. nebuvo sudarytas sklypo planas. 2003 m. A. B. pardavė savo pastatus A. M. L. ir jo žmonai A. L. Prieš perkant parduodant pastatus turėjo būti suformuotas žemės sklypas. Sutartys, kuriose neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinamos, o jeigu patvirtinta, yra negaliojančios.
6. Teismo sprendime nurodoma, kad 0,40 ha žemės yra po pastatais. Tai neatitinka tikrovės. Visi esantys pastatai yra 0,35 ha žemės plote (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendime nieko nėra rašoma apie A. M. L. ir A. L. skundą dėl suformavimo žemės sklypo po pastatais, pirktais iš A. B. (6,84 aro).
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149-151) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad skundas neatitinka ABTĮ normomis nustatytų skundo formos ir turinio reikalavimų: A. S. nenurodė teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų bei skundo nepagrindė įrodymais ar motyvuotomis aplinkybėmis (ABTĮ 130 str. 2 d. 6, 8 p.); nesuformulavo skundo konkretaus reikalavimo. Teismas neturėjo priimti šio skundo (ABTĮ 134 str.). Pareiškėjų nuomone, A. S. šiuo skundu siekia vienintelio tikslo - toliau trukdyti įgyvendinti pareiškėjų teises disponuoti teisėtai nusipirktu turtu – pastatais, bei įgyti teisę į žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152-154) prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė, jog pareiškėjai, nusipirkę iš A. B. pastatus, įgijo teisę naudotis namų valdos žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, bei nustatė aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, kad Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 34-5363 bei Utenos apskrities valdytojo įsakymas Nr. 5-321 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) ir suteikimo naudotis neatlygintinai Anykščių rajone“ dalyje dėl priedo Nr. 1 11 eilutės patvirtinimo prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėti ir naikintini.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinėje byloje kyla Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo taikymo bei aiškinimo klausimai.
Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio (Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka) 3 dalis (redakcija galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) nustatė, kad žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, yra valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra). Nurodytu laiku galiojusios Įstatymo nuostatos, reglamentavusios valstybės išperkamos žemės kategorijas, numatė, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu ją užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje.
Vadinasi, nuosavybės teisių atkūrimas nėra absoliutus. Jei pretenduojama susigrąžinti natūra žemė priskirtina valstybės išperkamai - restitucija negalima. Todėl siekiant visiškai ar iš dalies paneigti nuosavybės teisių atkūrimo galimybę į konkretų žemės sklypą, reikalinga konstatuoti faktinę aplinkybę apie grąžintinos žemės priskirtinumą valstybės išperkamai. Priešingu atveju nuosavybės teisių atkūrimui kliūčių nekyla. Ar konkretus ginčo žemės plotas patenka į valstybės išperkamą žemę, nustatoma vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų institutą, įtvirtintą Administracinių bylų teisenos įstatymo devintajame skirsnyje.
Iš šioje administracinėje byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad dar 1992 m. balandžio 20 d. A. B. nustatyta tvarka išreiškė valią pirkti iš valstybės naudojamą prie jam priklausančių pastatų žemės sklypą. Savo valios jis nebuvo pakeitęs nei formuojant J. S. natūra grąžintiną 0,93 ha ploto žemės sklypą, nei Utenos AVA 1995 m. gruodžio 8 d. priimant ginčijamus administracinius aktus. Anykščių rajono Svėdasų apylinkės viršaitis 1992 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu Nr. 206 A. B. buvo patvirtinęs 684 kv.m. žemės sklypo plotą namų valdai (b.l. 101), o Utenos apskrities viršininko administracija 2003 m. birželio 12 d. išreiškė sutikimą, jog A. B. nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)) įgijėjams bus suteikta galimybė įsigyti žemę po perkamais iš A. B. pastatais (b.l. 46). Išvardintos aplinkybės byloja, kad procesas dėl 684 kv.m. žemės sklypo ploto priskirtinumo valstybės išperkamai žemei buvo prasidėjęs, kompetentingų institucijų neginčytas, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių nebaigtas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia faktinė situacija suponuoja išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė į 684 kv.m. žemės sklypą de facto priskirtą prie A. B. priklausiusių statinių, kol šis klausimas nebus teisiškai išspręstas. O tai, reiškia, jog pareiškėjai, nusipirkę iš A. B. statinius, įgijo ir faktinę teisę naudotis namų valdos žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas bei teisę į galimą įteisinimą priskirto namų valdos žemės sklypo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ir pats apeliantas A. S. neginčijo A. B. teisės į maždaug septynių arų žemės sklypą prie statinių, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, sprendžiant pagal administracinėje byloje esančius įrodymus, minėto dydžio sklypas A. B. vis dėl to nebuvo pagal įstatymų reikalavimus įteisintas bei nebuvo perleistas pareiškėjams.
Taigi surinktų faktinių duomenų pagrindu bei atsižvelgiant į ginčo aktų priėmimo metu galiojusį nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reglamentavimą teigtina, jog nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. atkurta į valstybės išperkamos ir natūra negražinamos žemės dalį (684 kv.m.). Vadinasi, skundžiamų sprendimų dalis, kuria buvo atkurta nuosavybės teisė ir į valstybės išperkamos žemės dalį, turėjo būti koreguojama, tačiau tik ta 684 kv.m. apimtimi, o visiškam sprendimų naikinimui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pastaroji pozicija grįstina tuo, kad nėra įrodymų apie tai, kad likusi žemės dalis, t.y. daugiau nei 684 kv.m., į kurią atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. , patenka į valstybės išperkamą žemę.
Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti.
Atmesti skundo reikalavimus panaikinti Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 5-321 ir Utenos apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 34-5363 ta apimtimi, kuri liečia nuosavybės teisių atkūrimą J. S. ne į 684 kv.m. žemės plotą, faktiškai priskirtą Augustinui M. L. ir A. L., kaip namų valdai prie jiems priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.