- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-764-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60711-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 45 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams bei automobilio konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad 2017m. lapkričio 20 d., apie 18.25 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., Rokantiškių g. - Centrinės g., sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,39 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog jis automobilį vairavo neblaivus, o ne kaip teigia jis pats, alkoholį vartojo jau po įvykio. Remtis liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes iš jų parodymų niekaip negalima nustatyti girtumo. Jo kraujyje esanti alkoholio koncentracija buvo nustatyta praėjus valandai po įvykio, kas taip pat nepatvirtina, jog jis vairavo būdamas neblaivus. Nuteistasis taip pat akcentuoja, jog visos abejonės dėl kalės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kas šioje byloje nebuvo padaryta.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
5. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų ir teigia, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio. Apygardos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo teiginius vertina kaip gynybinę nuteistojo versiją, kuri yra neįtikinanti. Viso proceso metu liudytojai E. B. bei E. S. buvo nuoseklūs ir parodė tas pačias aplinkybes. E. B. parodė, jog vairuotojas (nuteistasis) iš automobilio išlipo pro galines duris, buvo su vaiku. E. S. taip pat parodė tas pačias aplinkybes. Apklausiamas policijos pareigūnas A. K. parodė, jog atvykus į įvykio vietą aukščiau minėti liudytojai atpasakojo įvykio aplinkybes. Apvirtusiame automobilyje rado asmens dokumentą, pagal kurio duomenis nuvyko į to asmens gyvenamąją vietą. Tas asmuo buvo nuteistasis, jis buvo su vaiku, vairuotoją atpažino kartu vykęs liudytojas E. S.. Svarbu paminėti, jog policijos pareigūnas parodė, jog apklausiant vieną iš automobilio keleivių jis teigė, kad automobilį vairavo jo draugas Ruslanas, tačiau po to tas asmuo jau tariamai neprisiminė, kas vairavo automobilį.
6. Apklausti liudytojais A. G. bei O. K. parodė, jog susistabdė automobilį, kad juos pavežtų, vėliau įvyko eismo įvykis, vairuotojo neįsidėmėjo. Taigi, abu minėti liudytojai teigia, kad juos pavežė ir bevežant įvyko eismo įvykis. Abu liudytojai teigė, kad vairuotojas su vaiku po įvykio pasišalino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad pavežinėjo du vyrus iki parduotuvės, kai nesuvaldė automobilio. Su juo įvykio metu važiavo draugo vaikas. Apklausiamas apylinkės teisme D. M. parodė, jog žino, kad automobilį vairavo R. G., o ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdamas neblaivus, todėl jie neteisingi. Vertinant šiuos duomenis matyti, jog A. G. ir O. K. davė nuteistajam palankius, tačiau bylos medžiagai prieštaraujančius ir nenuoseklius parodymus. Liudytojai E. B. ir E. S. vienareikšmiškai nurodė, jog automobilio vairuotojas kartu su vaiku pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau vairuotojas buvo atpažintas ir tai buvo R. G.. Byloje nenustatyta, kad E. B. ir E. S. galėtų siekti apklabėti nuteistąjį ar pan., todėl jų parodymai vertintini kaip patikimi. A. G. ir O. K. parodymai, priešingai, yra nenuoseklūs, be to, juos vertinant atsižvelgiama į tai, kad jie pažįsta nuteistąjį ir gali būti suinteresuoti jo teisinės padėties palengvinimu.
7. Byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamų duomenų, jog ne R. G., o kitas asmuo galėjo vairuoti automobilį. Be to, du liudytojai aiškiai nurodė, kad būtent nuteistasis buvo vairuotojas ir vėliau su vaiku pasišalino iš įvykio vietos. Iš esmės vienintelis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad neįrodyta, jog jis vairavo būdamas neblaivus. Šių argumentų kontekste akcentuotina, jog apylinkės teisme R. G. teigė, kad nevairavo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, tačiau iš jo apeliacinio skundo argumentų seka, kad jo pozicija pasikeitė ir dabar jis teigia, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to. Toks nuteistojo pozicijos nenuoseklumas taip pat vertintinas jo nenaudai, nes automobilio nevairavimas bei vairavimas esant tariamai blaiviam yra du visiškai skirtingi dalykai. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas atsižvelgia ne tik į tai, ką skunde akcentuoja nuteistasis, tačiau į visą bylos medžiagą. Nuteistojo (apelianto) pozicijos nuoseklumas ir patikimumas vertinamas viso proceso metu, o šiuo atveju, kaip minėta, R. G. keičia savo gynybinę versiją, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės.
8. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-699/2018). Abejonės byloje negali būti suprantamos kaip kaltininko (šiuo atveju – apelianto) nesutikimas su bylos duomenų vertinimu. Teisė į gynybą yra garantuota Konstitucijos bei įstatymų, tačiau šiuo atveju, visų pirma, pats nuteistasis yra nenuoseklus, antra, visuma bylos duomenų įrodo jo kaltę taip, kad apygardos teismo teisėjų kolegijai abejonių dėl to nekyla.
9. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad R. G. kraujyje esančio alkoholio kiekis buvo nustatytas ne iškart įvykio metu, atmestini kaip formalaus pobūdžio. Jo kraujyje buvo nustatyta 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas stipriai viršija 1,5 promilių ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Jokių duomenų, kad nuteistasis būtų galėjęs vartoti alkoholį po įvykio nėra.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Nuteistojo deklaratyvus nesutikimas su skundžiamu nuosprendžiu ir byloje įrodytų aplinkybių nepripažinimas nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu. Nuteistasis turi teisę į gynybą, kuria ir naudojasi, tačiau jo pozicija procese nėra nuosekli, jo kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga bei policijos pareigūnų ir kitų liudytojų parodymai. Skirtingai nei akcentuoja nuteistasis, liudytojų E. B. ir E. S. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs (jie aiškiai buvo nurodę, jog nuteistasis buvo neblaivus), tačiau ne tik šie parodymai reikšmingi sprendžiant dėl jo kaltės.
11. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės R. G. paskirtos nepažeisdžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir yra ne per griežtos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti.