Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-14 · Administracinė byla Nr. A-438-653-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
A-438-653-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. U.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Pravieniškių
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-653/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Pravieniškių 1-iesiems pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. P-347 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo A. U. skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, prašydamas įpareigoti Departamentą grąžinti jį į Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pravieniškių PN) Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus pareigas ir sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kai A. U. buvo pašalintas iš pareigų, t.y. nuo 2009 m. spalio 15 d..

Skunde teismui A. U. nurodė, kad 2009 m. spalio 15 d. Pravieniškių PN, kuriuose jis dirbo, su savimi turėjo mobiliuosius telefonus, todėl sutinka, kad pažeidė Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 straipsnio bei Naudojimosi mobiliaisiais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punkto reikalavimus, už kurių pažeidimą Tarnybos Departamente statuto 32 straipsnis nenumato pareigūno atleidimo iš tarnybos, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, ir nesutinka, kad pažeidė Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6, 3.4.1 ir 3.4.2 punktus, dėl ko jam ir buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo A. U. skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad A. U. sąmoningai įsinešė į Pravieniškių PN draudžiamus įsinešti ir turėti daiktus (mobiliuosius telefonus bei mobiliųjų telefonų pakrovėjus), suvokdamas, kad tokia neteisėta veika jis atlieka teisės normų draudžiamus veiksmus ir tokiais savo veiksmais jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. šiukščiai pažeidė tiesiogiai pareigūno tarnybą bei jo veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas, taip pat šiukščiai nusižengė pareigūno veiklos etikos principams, todėl už šiurkštaus tokio tarnybinio nusižengimo padarymą jam buvo skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Departamentas pažymėjo, jog priimant Įsakymą buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Pravieniškių PN direktoriui nurodžius atlikti dalinę A. U. apžiūrą, šis pasiprašė į tualetą, taip siekdamas, kad minėti draudžiami įsinešti į pataisos įstaigos teritoriją daiktai pas jį nebūtų rasti ir bandė išvengti atsakomybės už savo tyčinius neteisėtus veiksmus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad tarnybinio tyrimo komisijai raštu kreipusis į A. U. dėl papildomo paaiškinimo pateikimo, jis tokio paaiškinimo sąmoningai nepateikė. Be to, 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus A. U. veiksmų Nr. 7/05-295 (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada, Išvada) buvo nustatyta, kad A. U. 2009 m. spalio 15 d. pateiktame tarnybiniame pranešime ir 2009 m. spalio 22 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės, dalis jų iš esmės buvo paneigtos tarnybinio tyrimo metu apklaustų pareigūnų liudijimais. Paaiškino, kad atsižvelgus į A. U. padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei kitas svarbias Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Tarnybos Departamente statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 8 punktas, buvo priimtas sprendimas skirti A. U. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos rūšį ir vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 2 dalies 15 punktu, A. U. iš tarnybos buvo atleistas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Pravieniškių PN atsiliepime į pareiškėjo A. U. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – A. U. paskirta, nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir terminų, yra adekvati jo padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl teisėta ir pagrįsta. Pravieniškių PN teigimu, faktas, kad A. U. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, konstatuotas, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų.

Pravieniškių PN nesutiko su pareiškėjo A. U. skundo teiginiu, kad jis pažeidė tik Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 punktą ir Naudojimosi mobiliais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punkto reikalavimus. Pravieniškių PN teigimu, savanaudiškais tikslais į pataisos įstaigų teritoriją įsinešdamas mobiliuosius telefonus ir jų priedus ir tuo pažeisdamas Įėjimo į pataiso įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 punktą bei Naudojimosi mobiliais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punktą, A. U. pažeidė ir valstybės tarnautojo etikos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo).

Pravieniškių PN nesutiko ir su A. U. skundo teiginiu, kad Statuto 32 straipsnis nenumato pareigūno atleidimo iš tarnybos, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, paaiškindamas, kad Statuto 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas yra visiškai kitas ir savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, kuris neturi nieko bendro su tarnybos drausmės pažeidimu. Nurodė, kad A. U. atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 32 straipsnio 2 dalies 15 punktu už tai, kad pažeidė Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 punkto, Naudojimosi mobiliais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punkto bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6, 3.4.1, 3.4.2 punktų nuostatas. Atkreipė dėmesį, jog Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Už kokius konkrečiai pažeidimus tokia nuobauda gali būti skiriama, nėra įvardinta. A. U. nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta atsižvelgiant į jo kaltę, nusižengimo pobūdį, aplinkybes.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui A. U. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo. Remdamasis byloje nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, t. y. vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui A. U. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, svarbu nustatyti, ar pareigūno A. U. veiksmuose esama tarnybinio nusižengimo sudėties, t.y., ar nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė, ir, jei esama, ar už tokio pažeidimo padarymą pareigūnui A. U. pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Teismas pabrėžė, jog jam pateikti įrodymai patvirtina, kad A. U. padaryto pažeidimo faktas buvo nustatytas dar Pravieniškių PN atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir aiškiai bei konkrečiai įvardintas tiek Išvadoje, tiek ir ją lydinčiuose tarnybiniuose pranešimuose, nurodant, kad A. U. tarnybos metu į Pravieniškių PN teritoriją įsinešė draudžiamų įsinešti daiktų (3 mobiliuosius telefonus ir 2 mobiliųjų telefonų pakrovėjus). Neginčytinai nustatytas ir pažeidimą padaręs pareigūnas – A. U., kuris minėto pažeidimo fakto neginčija. Aiškios ir neginčytinos tarnybinio nusižengimo pasekmės – pažeisti įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, tiesiogiai reglamentuojantys pareigūno tarnybą ir jo veiklą, taip pat šiurkščiai nusižengta pareigūno veiklos etikos principams. Akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Vertindamas, ar Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, tinkamai nustatė pareiškėjo A. U. kaltę ir kaltės formą, teismas atkreipė dėmesį, jog tiek Tarnybinio tyrimo išvadoje, tiek ir Įsakyme aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kokias konkrečiai įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas A. U. pažeidė ir, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti sąmoningai, žinant ir suvokiant veikos draudžiamumą ir neteisėtumą. Tarnybinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad A. U. savo neteisėta veika pažeidė Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 (toliau – ir Įėjimo į pataisos įstaigas taisyklės) 24 punktą, pagal kurį asmuo, įeinantis į pataisos įstaigą ir turintis su savimi mobilaus ryšio telefoną, privalo jį palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui, ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių, patvirtintų Pravieniškių PN direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1/05-56 (toliau – ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklės) 1 punktą, kuriame nustatyta, kad Pravieniškių PN teritorijoje įstaigos pareigūnams ir darbuotojams draudžiama turėti mobiliuosius telefonus. Teismas akcentavo, jog tiek Įėjimo į pataisos įstaigas taisyklių 24 punkte, tiek ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių 1 punkte nurodytas sąrašas asmenų, kuriems šiuose punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi, tačiau pareiškėjo A. U. pareigos į šiuos sąrašus nepatenka. Tarnybinio tyrimo išvadoje taip pat pagrįstai nurodyta, kad A. U. pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.6 punkte nustatytą reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos, taip pat pažeidė 3.4.1 punkto reikalavimą saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas, bei pažeidė 3.4.2 punkto reikalavimą laikytis duotos pareigūno priesaikos ir elgtis sąžiningai.

Teismo vertinimu, ginčijamas Įsakymas, kuriuo A. U. paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas atsižvelgiant į Tarnybinio tyrimo išvadoje pateiktus faktus, aplinkybes bei siūlymus ir vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 7 dalimi bei 32 straipsnio 2 dalies 15 punktu. Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pagal Statuto 32 straipsnio 2 dalies 15 punktą pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, jei jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas priimtas, nustačius visus A. U. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, todėl, vertinant šiuo aspektu, jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atmetė pareiškėjo A. U. skundo argumentus, kad už jo padarytą tarnybinį nusižengimą jam negalėjo būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, motyvuojant tuo, kad savo veiksmais jis nepažeidė Etikos taisyklių 3.1.6, 3.4.1 ir 3.4.2 punktų reikalavimų, o už Įėjimo į pataisos įstaigas taisyklių 24 punkto ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių 1 bei 2 punkto pažeidimus Statuto 32 straipsnis nenumato pareigūno atleidimo iš tarnybos, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos.

Teismas, įvertinęs A. U. padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei kitas Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, remdamasis norminių teisės aktų nuostatų analize, padarė išvadą, kad būtent tokia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – buvo skirta A. U., vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o ne Statuto 32 straipsnio nuostatomis, kadangi Statuto 32 straipsnis numato pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindus, o ne pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamų nuobaudų rūšis ir jų skyrimo pagrindus. Teismo nuomone, pareiškėjo A. U. skunde minimas Statuto 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos, kai nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, o Statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato teisę už pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teismo vertinimu, tai yra visiškai skirtingi ir savarankiški atleidimo iš tarnybos pagrindai, iš kurių vienas suteikia teisę atleisti pareigūną iš tarnybos, kai šis nerūpestingai atlieka savo pareigas ir tai pasikartojo per paskutinius dvylika mėnesių, o kitas pareigūno atleidimą sieja su griežčiausios tarnybinės nuobaudos jam skyrimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Statute nėra išskirta, už kokius nusižengimus pareigūnams gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, todėl šiuo aspektu palikta teisė darbdaviui asmeniškai spręsti, kokią nuobaudos rūšį parinkti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo A. U. skundo argumentą, kad už Įėjimo į pataisos įstaigas taisyklių 24 punkto ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais taisyklių 1 punkto pažeidimus jam negalėjo būti skiriama pati griežčiausia nuobauda, vertino kaip nepagrįstą prielaidą. Teismo nuomone, šiurkštus tarnybinis nusižengimas pagrįstai konstatuotas, atsižvelgus į A. U. kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, jo tyčią.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo teigimu, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių reikšmingų skiriant tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, nesvarstyta galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, dėl ko pareiškėjui buvo paskirta per griežta, tarnybinio nusižengimo sunkumą neatitinkanti bausmė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad taikant konkrečią nuobaudos rūšį, vieną iš numatytų Valstybės tarnybos statymo 29 straipsnio 3 dalyje, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams - pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). Pareiškėjas pabrėžia, kad anksčiau jokių tarnybinių nuobaudų neturėjo, jo darbo rezultatai buvo vertinami tik teigiamai. Pareiškėjo vertinimu, jo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių padarinių, todėl negalima sutikti tiek su tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusia komisija, tiek ir su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad jo padarytas tarnybinis pažeidimas diskredituoja bausmių vykdymo sistemą. Pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-334/2004 išaiškino, kad „Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Valstybės tarnybos statymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo". Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į tai, ir šiuo atveju nustačius, jog buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, parenkant tarnybinę nuobaudą turėjo būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės bei apsvarstyta galimybė skirti ir kitą, o ne pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

2. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalis numato, jog „kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais". Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. P-347 tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, jam buvo paskirta nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Anot pareiškėjo, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra 2010 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 63-2-00090, nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, anot pareiškėjo, yra akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant įstatyme numatytą tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Įėjimo į pataiso įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 punktas ir Naudojimosi mobiliais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punkto reikalavimai, pripažino ir pats pareiškėjas. Atsakovo nuomone, šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Apeliantas žinojo, kad neturi teisė į pataisos įstaigos teritoriją įnešti mobiliųjų telefonų ir jų priedų. Apelianto teiginys, kad nevengdamas atsakomybės ir nedvejodamas draudžiamus daiktus atidavė, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina faktas, jog Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriui pasakius Vidaus tyrimų skyriaus inspektoriui V. A., jog reikės atlikti apelianto dalinę asmens apžiūrą, apeliantas supratęs, kad pas jį bus rasti mobilieji telefonai bei mobiliųjų telefonų pakrovėjai, pasiprašė į tualetą, taip siekdamas, kad minėti draudžiami įnešti į pataisos įstaigos teritoriją daiktai pas jį nebūtų rasti, bei bandydamas išvengti atsakomybės už savo tyčinius neteisėtus veiksmus.

2. Atsakovo vertinimu, apeliantas įnešdamas į pataisos namų įstaigos teritoriją draudžiamus daiktus pažeidė, ne tik Įėjimo į pataiso įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 (Žin. 2003, Nr. 41-1893, 2005, Nr. 85-3172), 24 punktą, bet ir Naudojimosi mobiliaisiais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių, patvirtintų Pravieniškių 1-iyų pataisos namų direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1/05-56 „Dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių patvirtinimo", 1 punktą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2004, Nr. 149-5448), 3.1.6, 3.4.1 bei 3.4.2 punktus. į šias aplinkybes, apelianto kaltės formą ir buvo atsižvelgta skiriant apeliantui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos. Be to, buvo atsižvelgta ir į apelianto elgesį tiek iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tiek tarnybinio nusižengimo metu, tiek po jo. Apeliantas, siekdamas išvengti atsakomybės už jo padarytą nusižengimą komisijai, tyrusiai jo veiksmus, iškilus papildomų klausimų dėl padaryto nusižengimo aplinkybių, nepateikė papildomo paaiškinimo. 2009 m. spalio 28 d. komisija, siekdama visapusiškai ir pilnutinai ištirti galimo padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, paprašė apeliantą per penkias dienas nuo pranešimo gavimo pateikti papildomą paaiškinimą, atsakant į pateiktus klausimus. Šis pranešimas apeliantui 2009 m. lapkričio 3 d. įteiktas pasirašytinai, tačiau iki 2009 m. lapkričio 10 d. ir iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apelianto paaiškinimas nebuvo gautas.

3. Atsakovas nurodo, jog apeliantas, jo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, komisijai, tyrusiai jo nusižengimą, pateikė paaiškinimą, jog mobiliuosius telefonus jis nešė atgal į priežiūros kabinetą, iš kur juos buvo paėmęs anksčiau, norėdamas panaudoti kai kurias jų detales, savo sugedusiam telefonui, o savo veikiantį telefoną turėjo, nes per skubėjimą pamiršo palikti jį kontrolinio praleidimo punkte esančiose spintelėse. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie apelianto teiginiai neatitinka tikrovės, nors papildomo paaiškinimo dėl šių aplinkybių apeliantas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepateikė. Tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-00090-09 A. U. dėl jam pareikšto įtarimo parodė, kad du mobiliuosius telefonus su pakrovėjais jam davė brolis Giedrius, trečiasis buvo jo asmeninis. Atsakovo nuomone, tokie apelianto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti prieštaraujantys vienas kitam parodymai, patvirtina faktą, kad apeliantas klaidino komisiją tyrusią jo veiksmus bei klaidina ir teismą, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

4. Anot atsakovo, nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad jo tarnybos rezultatai buvo vertinami tik teigiamai. 2006 m. kovo 9 d. bei 2008 m. gruodžio 15 d. buvo atlikti tarnybiniai tyrimai dėl pareiškėjo A. U. veiksmų, neskiriant tarnybinės nuobaudos. A. U. tarnybos metu pasižymėjo kaip sunkokai priimantis savarankiškus sprendimus, jam buvo reikalinga nuolatinė papildoma jam pavestų užduočių įgyvendinimo kontrolė, į pareikštą kritiką reaguodavo netinkamai, kaltindamas kitus asmenis ar aplinkybes.

5. Atsakovas pabrėžia, jog niekuo nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymį, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetetingai tirti atitinkamas bylas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį reglamentuoja Statutas. Statuto 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai turintis teisę skirti nuobaudą vadovas sužinojo apie tarnybinį nusižengimą, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogavo arba buvo atliekamas tarnybinis tyrimas". To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Tyrimo laikas neįskaitomas į vienerių metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas ar valstybės institucija per 10 darbo dienų privalo tarnybinę nuobaudą skiriančiam pareigūnui pateikti siūlymus ją skirti. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gautas įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą". Statuto 24 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į tai, ar baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma, ar ne. Pasak atsakovo, įvertinus šį teisinį reguliavimą akivaizdu, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl apelianto veiksmų atliktas, bei tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant Statuto reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. P-347, kuriuo pareiškėjui pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 32 straipsnio 2 dalies 15 punktą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Ši nuobauda pareiškėjui už tai, kad už tai, kad 2009 m. spalio 15 d. į pataisos namų teritoriją įsinešė tris mobiliuosius telefonus bei du mobiliųjų telefonų pakrovėjus, tuo pažeisdamas Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo taisyklių 24 punkto, Naudojimosi mobiliais telefonais Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų teritorijoje taisyklių 1 punkto bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6, 3.4.1, 3.4.2 punktų reikalavimus.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 32 straipsnio 2 dalies 15 punkte ( 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos.

Minėto statuto 24 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas tarnybinių nuobaudų rūšys, kurios gali būti skiriamos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus, tačiau nei šioje teisės normoje, nei pačiame statute nėra nustatytos sąlygos, į kurias turi būti atsižvelgiama parenkant konkrečią nuobaudos rūšį.

Tačiau Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymais, šiuo statutu bei kitais teisės aktais. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas.“ <...>.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju, gali būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, tokiu būdu užpildant spragą, esančią Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) 2 dalyje nustatyti nuobaudų skyrimo pradmenys, o to paties straipsnio 4-6 dalyse nustatytos sąlygos, numatančios kada tarnautojui, šiuo atveju pareigūnui, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir 6 dalies 8 punktą tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Iš to darytina išvada, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos už tarnybinio nusižengimo padarymą pirmą kartą, kai jo padarytas nusižengimas atitinka šiurkštaus nusižengimo sąvoką.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 21 straipsnio 8 punkte (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) nustatyta, kad „Pareigūnams draudžiama <...> turėti alkoholinių gėrimų, taip pat narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų, jų pirmtakų, stipriai veikiančių medikamentų bei daiktų (reikmenų), kurių sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, bei atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji.“

Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad ji imperatyvia forma įpareigoja pareigūną laikytis atitinkamo elgesio modelio, kurio nesilaikymas yra nesuderinamas su šiai institucijai priskirtų funkcijų vykdymu. Todėl šios teisės normos reikalavimų pažeidimas, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir 6 dalies 8 punkto taikymo prasme, yra vada tokį pažeidimą pripažinti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 122 patvirtintų Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklių 24 punktą (2005 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1R-218 redakcija) „Asmuo, įeinantis į pataisos įstaigą ir turintis su savimi šaunamąjį ar dujinį (pistoletą, revolverį) ginklą arba mobilaus ryšio telefoną, privalo juos palikti kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojui, o šis privalo išduoti žetoną. Kontrolės ir praleidimo punkto apsaugos prižiūrėtojas, gavęs ginklą arba mobilaus ryšio telefoną, tai užfiksuoja specialiuose žurnaluose.“ <...>.

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareigūnas, kuris į pataisos įstaigą įneša mobilaus ryšio telefoną, pažeidžia imperatyvų draudimą, kuris yra nustatytas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 21 straipsnio 8 punkte.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pataisos įstaigos teritorijoje su savimi turėjo tris mobiliuosius telefonus bei du mobiliųjų telefonų pakrovėjus. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija, tik pateikia kitokią šių telefonų patekimo į pataisos įstaigos teritoriją versiją. Tačiau tai nešalina jo atsakomybės, nes atsakomybei pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 21 straipsnio 8 punktą atsirasti pakanka su savimi turėti draudžiamus daiktus, nepriklausomai iš kur jie gauti ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovui buvo įstatyminės prielaidos bei sąlygos pareiškėjo padarytą nusižengimą įvertinti šiurkščiu bei už padarymą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JanukaitisRomanas Klišauskas